- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-07
- Bylos Nr.
- e2-152-275/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02159-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- AB DNB banko, AB DNB bankui ir AS „Reverta“
- Ieškovas
- VĮ Turto banko
- Trečiasis asmuo
- UAB „Tigesta“
- Kategorijos
- 3.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo atstovui R. Ilevičiui, atsakovo AB DNB banko atstovui adv. I. Uždavinytei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VĮ Turto banko patikslintą ieškinį atsakovams AB DNB bankui ir AS „Reverta“ , trečiajam asmeniui – UAB „Tigesta“ dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas VĮ Turto bankas 2017-01-11 pateiktu teismui patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AS „ Reverta“ 3754,89 Eur ir atsakovo DNB banko – 22 687,99 Eur , viso 26 442,88 Eur sumą ir 6 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad BUAB „Rūmas“ Vilniaus apygardos teismo 2009-02-02 nutartimi iškelta bankroto byla, teismas patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, iš jų didžiausiu antros eilės kreditoriumi buvo VĮ Turto bankas su 0,19% visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų arba 26 442,88 Eur suma (bendra antros eilės kreditorių reikalavimų sumą - 67 779,18 Eur). Iš viso bendras antros ir trečios eilės kreditorių reikalavimas (pirmos eilės kreditorių reikalavimų nėra) sudaro 13 911 600,80 Eur. Dėl santykinai nedidelio kreditorinio reikalavimo (procentiškai nesudaro vieno procento visų kreditorių reikalavimų sumos) nei VĮ Turto bankas, nei kiti antros eilės kreditoriai nebuvo įtraukti į BUAB „Rūmas“ kreditorių komiteto sudėtį. Gavus per bankrotą gautų pajamų ir išlaidų suvestinę, tapo aišku, kad administravimo išlaidos didžiąja dalimi buvo dengiamos iš lėšų, gautų pardavus neįkeistą turtą. Įkaito turėtojas AS „Reverta“ visiškai neprisidėjo prie administravimo išlaidų dengimo, o atsakovas AB DNB bankas - tik 54 490,48 Eur, todėl atsakovams atsiranda pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Teisinis ir faktinis šio ieškinio pagrindas - neteisėtas ir ĮBĮ 36 straipsnio nuostatas pažeidžiantis administravimo išlaidų naštos paskirstymas tarp atsakovų bei kitų kreditorių.
Šalies argumentai
2. Ieškovas pirminį netiesioginį ieškinį, prašydamas jam priteisti 145 963,53 Eur sumą pareiškė BUAB „Rūmas“ naudai iš tų pačių atsakovų, tačiau vėliau pateikė prašymą nelaikyti BUAB „Rūmas“ bylos šalimi, kadangi šis juridinis asmuo yra pasibaigęs. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. B2-2495-585/2016, nusprendė pripažinti BUAB „Rūmas“ pasibaigusiu ir išregistruoti iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro. Sprendimas įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 17 d.
Atsiliepimas
3. Atsakovas AB DNB bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas teigia, jog DNB bankas bankroto proceso metu nepagrįstai gavo 22 687,99 Eur lėšų, tačiau bankui šias lėšas pervedė bankroto administratorius UAB „Rūmas“ bankroto byloje, iš lėšų, gautų pardavus bankui įkeistą turtą ir atskaitęs bankui tenkančią mokėti administravimo išlaidų sumą. Jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos sutartinės ar daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo negali būti reiškiamas. Be to, Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad ginčai dėl išregistruotos įmonės bankroto procedūrų negali būti inicijuojami. Nurodė, kad AB DNB bankas iki BUAB „Rūmas“ pabaigos (išregistravimo iš Juridinių asmenų registro) buvo šios įmonės kreditoriumi. Vilniaus apygardos teismas 2009-06-08 nutartimi patvirtino AB DNB banko 8 464 849,26 EUR (29 227 431,52 Lt) dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Rūmas“ bankroto byloje. BUAB „Rūmas“ bankroto byloje realizavus AB DNB bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą, BUAB „Rūmas“ bankroto administratorius (Trečiasis asmuo) iš lėšų, gautų realizavus AB DNB bankui įkeistą turtą, atskaitęs AB DNB bankui tenkančią mokėti administravimo išlaidų sumą, likusią gautų lėšų sumą pervedė hipotekos kreditoriui AB DNB bankui (ĮBĮ 33 str. 6 d.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad AB DNB bankui piniginės lėšos BUAB „Rūmas“ bankroto byloje buvo pervestos vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, dengiant AB DNB banko kreditorinį reikalavimą, t.y. egzistavo teisinis pagrindas dėl šių lėšų išmokėjimo AB DNB bankui (ĮBĮ 33 str. 6 d., 34 str.). Todėl ieškovas visiškai nepagrįstai reiškia reikalavimą priteisti iš AB DNB banko dalį jo kreditorinio reikalavimo (22 687,99 EUR), apmokėto BUAB „Rūmas“ bankroto byloje, kaip tariamai įgytą be teisinio pagrindo.
4. AS „Reverta“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė teismo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas VĮ Turto bankas teigia, kad atsakovas AS „Reverta“ įgijo 3754,89 EUR lėšas iš AS „Reverta“ įkeisto turto pardavimo be jokio teisinio pagrindo, nes pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, neprisidėjo šia suma prie BUAB „Rūmas“ administravimo išlaidų sąmatos dengimo. 2012-04-24 įvyko atsakovui AS „Reverta“ įkeisto turto varžytynės, iš kurių buvo parduotas visas įkeistas turtas. Bankroto administratorius atsakovui AS „Reverta“ lėšas, gautas iš įkeisto turto pardavimo, pervedė, vadovaudamasis ĮBĮ 33 str. 5 d. ir 34 str. AS „Reverta“ visas įkeistas turtas buvo realizuotas dar 2012 metais, todėl atsakovas AS „Reverta“ savo įkeistu turtu net negali būti laikomas atsakingu už BUAB „Rūmas“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, susidariusią po tokio įkeisto turto realizavimo, todėl visi ieškovo pateikti skaičiavimai, pagrįsti bendra viso bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata, yra klaidingi, todėl ir reikalavimas grąžinti 3754,89 EUR dydžio sumą, pagrįstas tokiais klaidingais skaičiavimais, yra ydingas ir prieštarauja Įmonių bankroto įstatymui. Per visą BUAB „Rūmas“ bankroto procesą, kuris užtruko 8 metus, ieškovas nereiškė jokių prieštaravimų dėl administravimo išlaidų dengimo tvarkos. Tai, kad jis nebuvo įtrauktas į kreditorių komiteto sudėtį, neatima iš jo kreditoriaus teisės susipažinti su bankroto proceso medžiaga ir gauti informaciją.
5. Trečiasis asmuo UAB „Tigesta“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė teismo civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Bankroto byla BUAB „Rūmas“ buvo iškelta 2009 m. vasario 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. B2-312-178/2009, o įsiteisėjo 2009 m. kovo 12 d. po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties Nr. 2-319/2009. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi BUAB „Rūmas“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atlikus visas BUAB „Rūmas“ likvidacijos procedūras, Trečiasis asmuo kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu priimti sprendimą dėl BUAB „Rūmas“ pabaigos. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. B2-2495-585/2016 nusprendė pripažinti BUAB „Rūmas“ pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruoti BUAB „Rūmas“ iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, BUAB „Rūmas“ buvo išregistruota iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro.
6. Dublike ieškovas nurodė, kad įkaito turėtojas AS „Reverta“ visiškai neprisidėjo prie administravimo išlaidų dengimo, o atsakovas AB DNB bankas - tik 54 490,48 Eur, todėl atsakovams atsiranda pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 str.). AB DNB bankas minėtą 54 490,48 Eur sumą administravimo išlaidoms dengti pervedė 2016 m., kada administravimui jau buvo išleistos lėšos, gautos už neįkeistą turtą. Atsakovai atsiliepimuose nenurodo aplinkybių ar motyvų, kurios paneigtų įkaito turėtojo pareigą prisidėti prie administravimo išlaidų dengimo. Jie nurodo, jog pirmiausiai buvo gautos ir administravimo išlaidoms dengti naudojamos būtent iš neįkeisto turto gautos lėšos, kaip minėta, atsakovas AS „Reverta“ neprisidėjo - visa 405 946,76 Eur suma už parduotą įkeistą AS „Reverta“ nekilnojamąjį turtą pervesta įkaito turėtojui (šiam atsakovui tenkanti administravimo išlaidų dalis - 20 730,77 Eur), o atsakovas AB DNB bankas, tik 2016 metais pervedė trūkstamą 54 490,48 Eur sumą administravimo išlaidoms dengti, kada jau buvo išnaudotos administravimui visos lėšos, gautos už neįkeistą turtą (pastarajam atsakovui tenkanti administravimo išlaidų dalis - 179 723,24 Eur). Atsakovai priėmė nutarimus dėl administratoriaus veiklos tvirtinimo, o tuo pačiu ir lėšų paskirstymo bei administravimo išlaidų dengimo, t.y. atsakovai aktyviais veiksmais prisidėjo įgyjant VĮ Turto bankui priklausančią lėšų dalį. Pagal ĮBĮ ne administratorius, o kreditorių renkamas valdymo organas - kreditorių komitetas - įgyvendino ir kontroliavo BUAB „Rūmas“ bankroto proceso metu sukauptų lėšų paskirstymą, todėl darytina išvada, jog minėti kreditoriai turėdami sprendžiamąjį balsą tiek kreditorių susirinkime, tiek komitete pirmiausiai gynė (tenkino reikalavimus) savo kaip įkaito turėtojų - privilegijuotų kreditorių interesus, vengdami savo pareigos kartu su kitais kreditoriais prisidėti prie administravimo išlaidų, todėl dėl interesų konflikto pažeidė antros eilės kreditoriaus VĮ Turto banko, administruojančio mokestinės nepriemokos išieškojimą, teises.
7. Atsakovas AS „Reverta“ triplike nurodė, kad palaiko visus savo argumentus, išdėstytus 2017 m. vasario 2 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo Nr. 17/K/02-35. Ieškovas VĮ Turto bankas nei ieškinyje, nei dublike neįrodo CK 6.237 straipsnio taikymui teisiškai reikšmingų aplinkybių.
8. Atsakovas AB DNB bankas triplike nesitiko su ieškovo argumentais ir nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas. Atsakovas mano, kad ieškovo dublike išdėstyti teiginiai nepaneigia atsakovų argumentų, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo šalių teisiniams santykiams taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų. Ieškovas neįrodė visų būtinų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų (CPK 178 str.). AB DNB bankui piniginės lėšos BUAB „Rūmas“ bankroto byloje buvo pervestos vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, dengiant AB DNB banko kreditorinį reikalavimą, t.y. egzistavo teisinis pagrindas dėl šių lėšų išmokėjimo AB DNB bankui (ĮBĮ 33 str. 6 d., 34 str.). Ieškovas nepaneigė AB DNB banko argumentų, kad piniginės lėšos buvo įgytos egzistuojant teisiniam pagrindui dėl šių lėšų išmokėjimo AB DNB bankui. Ieškovas visiškai nepagrįstai reiškia reikalavimą priteisti iš AB DNB banko dalį jo kreditorinio reikalavimo (22 687,99 EUR), apmokėto BUAB „Rūmas“ bankroto byloje, kaip tariamai įgytą be teisinio pagrindo.
9. Tretysis asmuo UAB „Tigesta“ triplike prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
10. Ieškovas – buvęs bankrutavusios bendrovės „Rūmas“ kreditorius, kurio kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi 91 301,98 Lt sumoje. Ieškovas pateikė duomenis, kad jo kreditoriniai reikalavimai, priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos sudarė 26 442,88 Eur ir jis buvo įtrauktas į antros eilės kreditorių sąrašus. Kartu antros eilės kreditoriais buvo patvirtinti: VSDFV, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus apskrities VMI kreditoriniai reikalavimai, bendra antros eilės kreditorinių reikalavimų suma sudarė 67 779, 18 Eur. Bendra antros ir trečios eilės kreditorinių reikalavimų suma sudarė 13 911 600,80 Eur.
11. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. B2-2495-585/2017 nurodyta, kad bankrutavusios bendrovės „ Rūmas“ kreditorė VĮ Turto bankas pateikė netiesioginį ieškinį, kuris gali būti išnagrinėtas ne bankroto bylos procese, ieškiniu iškeltas ginčas tarp atskirų bendrovės „Rūmas“ kreditorių, ne tarp bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių, arba kreditorių ir bankrutavusios įmonės skolininkų, todėl VĮ Turto banko prašymas atidėti sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimą iki bus išnagrinėtas jų netiesioginis ieškinys, buvo atmestas. 2016 m. spalio 17 d. teismo sprendimas dėl bendrovės „ Rūmas“ pabaigos įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 17 d.
12. Nustatyta, kad bankroto proceso metu iš viso buvo gauta 4 155 947,72 Eur lėšų. Už parduotą įkeistą kreditoriui DNB bankui turtą buvo gauta 3 520 000 Eur, už parduotą įkeistą atsakovui AS Reverta turtą gauta 405 946,76 Eur. Už parduotą bendrovės neįkeistą turtą buvo gauta 230 000,96 Eur, bankroto administratorius panaudojo administravimo išlaidoms padengti iš šių lėšų 157 698 Eur. Ieškovo skaičiavimu, turėjo panaudoti iš šios sumos 11 734 Eur administravimo išlaidoms. Iš gautų sumų pardavus įkeistą turtą, turėjo panaudoti - iš DNB bankui įkeisto turto – 54 490,48 Eur, o iš atsakovui AS „Reverta“ įkeisto turto - 20 730,77 Eur administravimo išlaidoms. Ieškovas nurodė, jog patikslintu ieškiniu sumažino reikalautą pirminiu ieškiniu sumą dėl to, kad neturi teisės atstovauti kitų bankrutavusios bendrovės kreditorių, todėl reikalaujamą sumą sumažino iki savo patvirtinto bankroto byloje reikalavimo dydžio, t.y. 26 442,88 Eur bendroje sumoje iš abiejų atsakovų.
13. Pateiktuose atsiliepimuose į ieškinius, triplike, bankroto administratorius UAB „Tigesta“ nenurodė priežasčių, dėl kurių neproporcingai patenkintų kreditorinių reikalavimų dydžiams skyrė lėšas, gautas iš parduoto neįkeisto ir įkeisto turto, administravimo išlaidoms padengti. Teismas daro išvadą, kad ieškovas reikalavimą reiškia tuo pagrindu, kad bankroto administratorius nevykdė pareigos išmokėti jam, kaip kreditoriui, gautos, pardavus bendrovės neįkeistą turtą, jam priklausančios sumos, nors buvo pagrindas ją išmokėti. Iš to darytina išvada, kad ieškovui, kaip antrosios eilės kreditoriui priklausančios lėšos buvo panaudotos administravimo išlaidoms padengti, todėl , jo teigimu, jam yra atsiradusi žala. Tai, kad galimai nepagrįstai administratorius ieškovui priklausančią sumą išmokėjo kitiems kreditoriams, t.y. atsakovams, negali būti pagrindu pripažinti, kad šie kreditoriai įgijo turtą be pagrindo. Tai, kad bankroto administratorius savo sprendimu perdavė jiems tokio paties dydžio sumas, kurios buvo panaudotos administravimo išlaidoms iš lėšų, gautų pardavus neįkeistą turtą, leidžia daryti išvadą, kad kreditoriai lėšas gavo pagal bankroto administratoriaus priimtą sprendimą, t.y. esant pagrindui gauti šias lėšas. Tai, kad administratoriaus sprendimas buvo priimtas pažeidžiant vienų kreditorių interesus ir nepagrįstai lėšas perduodant kitiems kreditoriams, turtinė atsakomybė turi tekti administratoriui, atsakingam už bankrutavusios bendrovės turto skirstymą, už tinkamą Įmonių bankroto įstatymo normų taikymą, kai reikalavimas pareikštas bendrovei-skolininkei pasibaigus. Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio „ Administravimo išlaidos“ 1 punktas numato, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Byloje nepateikta duomenų, kad lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą, skirstė ar priėmė sprendimą dėl jų skirstymo kreditorių komitetas ar susirinkimas, todėl daroma išvada, kad šias lėšas paskirstė tretysis asmuo bankroto administratorius savo vienasmeniniu sprendimu, todėl atsakomybė už netinkamą lėšų paskirstymą ir dėl to atsiradusios žalos vienam ar keliems kreditoriams tenka bankroto administratoriui. Teismas daro išvadą, kad ieškinys kreditoriams, kuriems buvo išmokėta per didelė skolos suma dėl netinkamo proporcijų nuo išniekotų sumų skaičiavimo administravimo išlaidoms, gali būti išieškoma tik tuo atveju, jei nebūtų galimybės žalos išieškoti iš ją padariusio asmens, t.y. bankroto administratoriaus. Byloje atsakovas AS Reverta pateikė paaiškinimą, kad neįkeistas bendrovės turtas buvo parduotas 2010 metais, gauta suma - 157 495,96 Eur. Ieškovas nurodo kitokią sumą, gautą pardavus neįkeistą turtą - 230 000,92 Eur. Teismui padarius išvadą, kad atsakingu dėl netinkamos proporcijos, kokią dalį administravimo išlaidų turi sumokėti kiekvienas kreditorius, nustatymo ir dalies sumos, gautos už parduotą neįkeistą turtą neperdavimo ieškovui, yra bankroto administratorius, nėra tikslinga nagrinėti aplinkybę, kokia dalis iš gauto neįkeisto turto turėjo būti perduota kreditoriui-ieškovui. Šiai išvadai padaryti būtinas paaiškinimas trečiojo asmens dėl to, kokia proporcija buvo nustatyta kaip mokėtina ieškovo ir kitų antrosios eilės kreditorių, ir kokia proporcija administravimo išlaidoms dengti buvo nustatyta kaip mokėtina atsakovų. Trečiajam asmeniui neatvykstant į teismo posėdžius ir procesiniuose dokumentuose neteikiant paaiškinimų dėl šios aplinkybės, negali būti padarytos išvados tik ši byloje pateiktų duomenų. Tai, kad iki įkeisto turto pardavimo administravimo išlaidos jau sudarė visą, gautą už parduotą neįkeistą turtą sumą, nėra pagrindo daryti išvadai, kad iš sumų, gautų už vėliau parduotą įkeistą turtą, negalėjo būti kompensuojamos administravimo išlaidoms, kurios jau buvo padengtos lėšomis, gautomis už parduotą neįkeistą turtą.
14 . Dėl lėšų dalies, mokėtinos administravimo išlaidoms padengti iš įkeisto ir neįkeisto turto, yra suformuota teisminė praktika, todėl ja turėjo vadovautis bankroto administratorius. Ieškovas nurodė Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-05-25 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012 , kurioje teigiama, kad ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies prasmė yra ta, kad realizavus kiekvieną bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtą, tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu bankrutuojančios įmonės dalis turto yra įkeista, o kita neįkeista ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms, pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas šiuo atveju užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju teismai sprendė, kad įkaito turėtojas dengia administravimo išlaidas proporcingai nuo gautų lėšų, pardavus įkeistą ir neįkeistą turtą. Taigi, ieškovo paaiškinimas ir skaičiavimas, kad administratoriaus sprendimu administravimo išlaidos nebuvo dengiamos proporcingai nuo gautų lėšų, pardavus įkeistą ir neįkeistą turtą, yra priimtinas ir leidžia daryti išvadą, kad administratorius pažeidė ieškovo interesus, atsisakydamas pervesti jam dalį lėšų, kurios gautos pardavus įkeistą turtą ir kurios turėjo būti panaudotos administravimo išlaidoms, tačiau atsakovai-kreditoriai nėra atsakingi už neteisėtus bankroto administratoriaus veiksmus, kol neišnaudotos galimos priemonės išsiieškoti žalos atlyginimą iš administratoriaus ar jo draudiko.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.