- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- A-1712-415/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02394-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys, Gintaras Kryževičius, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2015 m. vasario 5 d. jis buvo kalinamas PN-AK netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas pažymėjo, kad buvo laikomas karantino kameroje, kurioje vyko remontas, buvo atjungtas vandens tiekimas, neveikė sanitarinis mazgas. Dėl remonto karantino kamera buvo pilna dulkių, galimybės ją išsivėdinti nebuvo, nes nebuvo įrengta patalpų vėdinimo sistema, o langai buvo užkalti.
3. Pareiškėjas akcentavo, kad laikino sulaikymo kameroje buvo laikomas apie 10 parų, į kamerą nebuvo tiekiamas vanduo, kameroje nebuvo stalo. Kalint šioje kameroje nebuvo duota patalynė, o sava naudotis neleido. Kalėdamas šioje kameroje 10 dienų taip pat nebuvo išvestas į dušą, jam nebuvo suteikta galimybė apsipirkti.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas teigė, kad baudos izoliatoriaus kameroje ant sienų veisėsi pelėsis. Šioje kameroje langų stiklai buvo išdaužyti. Kameroje nebuvo įrengta ventiliacija. Taip pat kameroje nebuvo kėdės. Pareiškėjas pabrėžė, kad, atliekant paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpoje, buvo kalinamas mažesnio nei 3,6 kv. m ploto sąlygomis.
5. Pareiškėjo nuomone, dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir fizinius skausmus, dėl to patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
6. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad pataisos namų kameros įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės).
8. Atsakovo atstovas nurodė, kad pataisos namai yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko.
9. Pravieniškių PN-AK atkreipė dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš kalinamų asmenų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką jie patys yra atsakingi, o įstaigos adminsitracija užtikrina, kad reikalingas inventorius būtų išduodamas kalinamiems asmenims. Pabrėžė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus.
Atsiliepimas
10. Atsakovo atstovas nurodė laikotarpius, kameras ir jų plotus, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, ir pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose paprastai ne visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto užtenka.
11. Dėl pareiškėjo nusiskundimų Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė nei į pataisos namų administraciją, nei į Kauno visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
12. Atsakovo atstovo nuomone, nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų neigiamą poveikį pareiškėjui. Pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais argumentais, jis nepagrindė ir neįrodė sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Nesant būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.
II.
13. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 16 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
14. Teismas, atsižvelgęs į byloje pateikta medžiagą, konstatavo, kad pareiškėjui bendrabučio tipo patalpose teko daugiau nei 3,1 kv. m ploto, o tai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punkto reikalavimus. Tačiau teismas pažymėjo, kad minimalaus 3,6 kv. m ploto norma kamerų tipo patalpose, numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punkte, pareiškėjui nebuvo užtikrinta 30 parų.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti dušu kartą per savaitę. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl nesudarytos galimybės prausti visą kūną po šiltu dušu būtų kreipęsis į būrio viršininką.
16. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintame Pravieniškių pataisos namų gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo 6 punkte nurodyta, kad pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą atlieka visi toje patalpoje gyvenantys nuteistieji. Taigi švarios aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų ir paties pareiškėjo valios. Teismo vertinimu, Pravieniškių PN-AK negali būti atsakinga už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per atidarytą langą.
17. Teismas pažymėjo, kad duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, kad jam nebuvo skirta patalynė ar nebuvo leista pasinaudoti savo turima, byloje nėra.
18. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog karantino kameroje jam nebuvo išduota patalynė, negalėjo nusipirkti higienos prekių, tačiau jis šių aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), todėl šių argumentų teismas nevertino kaip pagrįstų.
19. Teismas pripažino, kad nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas iš viso 30 parų kamerų tipo patalpose buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis, patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK šiuo atžvilgiu pažeidė pareiškėjo teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Tačiau, teismo nuomone, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. grubiai pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, sąlygomis.
20. Teismas, atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo pobūdį, trukmę ir jo mastą, į pragyvenimo lygį Lietuvoje, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 50 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo.
III.
21. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą –jo skundą tenkinti.
22. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nesivadovavo teismų praktika, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, todėl toks teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu.
23. Pareiškėjo teigimu, teismo argumentai, kad jis pats privalėjo pateikti neginčijamus įrodymus, yra neteisingi, nes laisvės atėmimo vietose esančių asmenų galimybė rinkti įrodymus yra ribota dėl jų statuso, todėl jam teko pareiga tik detaliai nurodyti kalinimo sąlygas, o įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui. Šiuos teiginius pareiškėjas grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė išgyvenimus, gyvenimo kokybės pablogėjimą, bet priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos bei minėtų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
Atsiliepimas
25. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
26. Pravieniškių PN-AK pažymi, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Pabrėžė, kad neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas grindžia psichologinėmis problemomis, tačiau dėl psichologinės pagalbos jis nesikreipė į specialistus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.)
28. Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas karantino kameroje, kurioje vyko remontas, buvo atjungtas vandens tiekimas, neveikė sanitarinis mazgas. Dėl remonto karantino patalpa buvo pilna dulkių, galimybės ją išsivėdinti nebuvo, nes nebuvo įrengta patalpų vėdinimo sistema, o langai buvo užkalti. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Pravieniškių PN-AK dėl remontų darbų atlikimo pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjas atlikinėjo bausmę, remonto darbai tuo metu nebuvo atliekami. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pagal Pravieniškių PN-AK 2016 m. birželio 23 d. pažymą Nr. 4311-1740 dėl 3 sektoriaus, kuriam priskiriama patalpa, kurioje pareiškėjas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (b. l. 30), atsakovo atstovo pareigūnai kasdien atlieka kamerų techninę apžiūrą ir esant pažeidimams juos šalina. Byloje nėra medžiagos dėl sanitarinio mazgo gėdimo, kai pareiškėjas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę sektoriuje, todėl nėra pagrindo išvadai, kad sanitarinis mazgas galėjo neveikti 10 parų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo argumentai dėl neveikusio sanitarinio mazgo vertinami kaip nepagrįsti.
29. Pareiškėjas pažymėjo, kad laikino sulaikymo kameroje buvo laikomas apie 10 parų, šioje patalpoje nebuvo vandens, stalo, neišdavė patalynės, o sava naudotis neleido. Teisėjų kolegija pažymi, kad norminiais teisės aktais (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 p., Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 p.) yra įtvirtinta pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Tačiau šiuo atveju nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti dušu, todėl nėra pagrindo nustatyti šio teisės pažeidimo. Atsakovo atstovas nurodė, kad teisę prausti visą kūną po šiltų dušų ne rečiau kaip kartą per savaitę yra vykdoma pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, pagal maudymosi duše grafiką, patvirtinta Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu.
30. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo apribota teisė apsipirkti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesutinka su atsakovo atstovo teiginiu, jog karantino patalpos yra prilygintinos nuteistųjų gyvenamosioms (t. y. bendrabučio tipo) patalpoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-592-624/2017, 2015 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1003-858/2015). Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsnio 1 dalį nuteistiesiems, laikomiems kamerų tipo patalpose, neleidžiama inter alia (lot. be kita ko) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje.
31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, jog negalėjo nusipirkti higienos prekių, tačiau šios aplinkybės nedetalizavo, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Atsakovo atstovas pateikė įrodymus, kuriais teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti, todėl pareiškėjo argumentas dėl negalėjimo nusipirkti higienos prekių atmestinas.
32. Pareiškėjas akcentavo, kad baudos izoliatoriaus kameroje buvo matyti ant sienų pelėsis, langų stiklai išdaužyti, nebuvo stalo kėdės ir ventiliacijos. Kaip jau pažymėjo teisėjų kolegija šios nutarties 30 punkte, nėra pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateikta pažyma (b. l. 30) dėl 3 sektoriaus kamerų kasdieninės techninės apžiūros, todėl šie pareiškėjo rekalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal atsakovo atstovo pateiktą pažymą dėl higienos priemonių išdavimo ir būtinojo aprūpinimo (b. l. 32) pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas visomis reikiamomis valymo priemonėmis ir galėjo tinkamai įvykdyti savo pareigą valyti patalpą, kurioje atliko laisvės atėmimo bausmę, kuri jam yra nustatyta pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punktą. Kartu akcentuotina, kad nors pareiškėjas tvirtina, jog Pravieniškių PN-AK gyvenamosios patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų, iš bylos medžiagos matyti, kad siekiant palaikyti švarą ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN-AK su atitinkamomis įstaigomis buvo sudariusi įvairias paslaugų teikimo ir prekių pirkimo-pardavimo sutartis (dėl skalbinių skalbimo, dezinfekcijos) (b. l. 43–50).
33. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nebuvo suteikta švari patalynė ir nebuvo leista pasinaudoti sava, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas pateikė pakankamai įrodymų, jog kaliniams yra suteikiama galimybė gauti švarią patalynę ne rečiau kaip kartą per savaitę (b. 1. 19, 20). Todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
34. Dėl pareiškėjo argumentų, kad kamerų tipo patalpoje nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas 3,6 kv. m. plotas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kamerų tipo patalpose pareiškėjui 30 parų nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m plotas. Atsakovo atstovas taip pat neginčija šios išvados, nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl priteistinos žalos dydžio, todėl teisėjų kolegija sprendžia tik neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą. Teisėjų kolegija atsižvelgia į atsakovo atstovo tvirtinimą, kad kameros ne visą laiką buvo perpildytos kalinamų asmenų, tačiau vertina, kad toks tvirtinimas nėra pagrįstas pateiktais įrodymais, nes Pravieniškių PN-AK nurodė, kad tokie duomenis nėra kaupiami.
Žemesnės instancijos teismas
35. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu (iš viso 30 parų) kamerų tipo patalpoje neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimo kameroje, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad pareiškėjui priteistina neturtinė žala pinigais, todėl iš atsakovo priteisė 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
36. Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai. Dėl priteistinos žalos dydžio remiantis subsidiarumo doktrina pirmiausia sprendžia nacionalinis teismas, taikydamas šioje valstybėje įtvirtintą teisinį reguliavimą bei teismų praktikoje nustatytus kriterijus, įvertinęs konkrečiu atveju patirtą žalą. Taigi pagal subsidiarumo doktriną pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimą ir taikymą tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiškimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausiai yra vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Cocchiarella prieš Italiją (pareiškimo Nr. 64886/01), 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Edificaciones March Gallego S.A. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 28028/95) ir kt.).
37. Papildomai pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovo atstovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Nagrinėjamome byloje nėra nustatyta, kad atsakovo atstovas sąmoningai sudarė netinkamas kalinimo sąlygas pareiškėjui, pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK, kurioje yra nustatytas lengvesnis kalėjimo režimas nei kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaigose.
38. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjui laikotarpiais, kai jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose, teko 2,44 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. žymiai mažiau nei teisės aktuose nustatytas minimalus 3,6 kv. m gyvenamasis plotas. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, o tai iš esmės sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuotų pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį.
40. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatytas aplinkybes, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas 50 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti, todėl sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti didinamas iki 210 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui A. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nutartis neskundžiama.