- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-287-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12339-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus energija“, R. Č.
- Ieškovas
- UAB ,,Vilniaus energija“
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Romantalis“
- Išvadą teikia
- Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei R. Č. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo, trečiasis asmuo UAB ,,Romantalis“, institucija teikianti išvadą – Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini) butas priklauso atsakovei R. Č. nuosavybės teise. Pagal tarp šalių sudarytą Šilumos pirkimo pardavimo sutartį atsakovė įsipareigojo laiku apmokėti šilumos tiekėjui už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją. Atsakovė už tiekiamą šilumos energiją mokėjo nepilnai ir nereguliariai, todėl už laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2011-06-30 susidarė 1430,13 Lt įsiskolinimas. Mokesčiai už šildymą skaičiuojami pagal atsakovės buto plotą – 50,52 kv.m. Mokesčiai už karštą vandenį – pagal karšto vandens apskaitos skaitiklį. Pagal sutarties 18 p., atsakovei apskaičiuoti 0,04 proc. delspinigiai, už laikotarpį nuo 2011-02-08 iki 2011-08-08, kurie sudaro 100,87 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad ginčas vyksta dėl skolos už šilumos energiją, kuri atsirado perskaičiavus atsakovės butui tiektus šilumos kiekius pagal bendruosius normatyvus. Tiektos šilumos kiekis atsakovės bute buvo perskaičiuotas neteisingai dėl klaidingai sumontuotų šilumos jutiklių. Už netinkamą šilumos sistemos įrengimą ieškovas nėra atsakingas, nesant duomenų apie tai, kad koks buvo tikslus suvartotos šilumos kiekis, šiluma pagrįstai skaičiuojama pagal bendruosius normatyvus, kadangi tokią situaciją galima prilyginti, kai skaitiklių apskritai nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nusprendė ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos apmokėti įsiskolinimą už šilumos energiją, kuris atsirado perskaičiavus šilumos kiekius.
2010-03-01 gyvenamojo namo priežiūros aktu (b.l. 32) ir 2010-03-01 aktu (b.l. 31) nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) butuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra sumaišyti šildymo sistemos grįžtami šildymo vamzdžiai, dėl šios priežasties buvo neteisingai fiksuojami šilumos kiekiai, tiekti minėtiems butams. Ieškovas perskaičiavo šilumos energijos kiekį, tiektą atsakovei priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini), pagal vidutinius šilumos sąnaudų normatyvus. Ieškovo paskaičiavimu, už laikotarpį nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2010 m. vasario mėn., susidarė 1393,41 Lt skirtumas (b.l. 19), ieškovas 2010-03-31 išrašė atsakovei sąskaitą Nr. G103/23911, šiai sumai (1393,41 Lt su PVM; b.l. 30).
Daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suvartotos šilumos kiekis šilumos vartotojams yra paskirstomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 3, t.y. šilumos kiekis buto naudingojo ploto šildymui nustatomas pagal namo butuose (patalpose) įrengtų šilumos skaitiklių rodmenis. Teismas sutinka su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad atsakovei, kaip šilumos vartotojai, tenka pareiga užtikrinti bute sumontuotų šilumos kiekio apskaitos prietaisų ir kitų šilumos įrenginių apsaugą bei reikalaujamas jų darbo apsaugos sąlygas, sugedus šilumos apskaitos prietaisui, esant plomboms ar kitiems apskaitos prietaiso pažeidimams pranešti apie tai šilumos tiekėjui (Sutarties 10.4 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šilumos jutikliai buvo sumaišyti šilumos apskaitos prietaisų įrengimo (montavimo) metu, todėl laikytina, kad netinkamai paskaičiuotas šilumos kiekis atsakovės butui atsirado ne dėl šilumos skaitiklių pažeidimų jų naudojimo metu. Vadovaujantis 2010-03-01 aktais (b.l. 31-32) nustatyta, kad temperatūriniai jutikliai atsakovės butui buvo netinkamai sumontuoti, todėl šiuo atveju netaikytinos teisės normos, reglamentuojančios patiekto šilumos kiekio perskaičiavimo tvarką esant šilumos skaitiklių pažeidimams. Tokios pozicijos laikosi ir Valstybinės energetikos inspekcija, pateiktoje išvadoje nurodžiusi, kad temperatūriniai jutikliai yra netinkamai sumontuoti, o tai negali būti prilyginama gedimui (b.l. 60-64).
Vadovaujantis dispozityvumo ir rungtyniškumo principais šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas savo reikalavimą grindė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008-12-04 įsakymu Nr. 4-617 (toliau – ir Taisyklės) 98 punktu, numatančiu, kad apskaitos prietaisus savo lėšomis įsigyja, įrengia ir prižiūri pats šilumos vartotojas bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003-12-22 nutarimu Nr. O3-116 patvirtinta ,,Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvai būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti bei jų taikymo metodika“, nurodydamas, kad ieškovo atsakomybė baigiasi ties šilumos punktu, kur šilumos energija paskirstoma namo gyventojams, o ieškovas turi teisę perskaičiuoti šilumos kiekį pagal normatyvus, nes už tą laikotarpį tikslios šilumos kiekio nebuvo galima įvertinti prietaisais. Valstybinės energetikos inspekcijos išvadoje konstatuota, kad temperatūriniai jutikliai yra šilumos apskaitos prietaisų sudėtinė dalis, todėl temperatūrinių jutiklių įrengimui taikomos 1991-12-31 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 424 ,,Dėl Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės (toliau – ir Apskaitos taisyklės). Šių taisyklių X skirsnyje reglamentuota suvartoto šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaičiavimo tvarka tais atvejais, kai nustatomi šilumos apskaitos prietaisų gedimai, kurių nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta.
Iš byloje surinktų duomenų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad šiuo atveju tikslaus suvartoto šilumos kiekio, tiekto atsakovės butui, apskaičiuoti neįmanoma. Teisės aktai nereglamentuoja, kaip tokiu atveju, kai neteisingai fiksuojamas šilumos kiekis dėl netinkamo skaitiklio montavimo, turėtų būti perskaičiuojamas patiektas šilumos kiekis. Teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad tokia situacija šilumos vartotojo pareigai atsiskaityti su šilumos tiekėju turėtų būti prilyginama atvejui, kai šilumos apskaitos skaitikliai yra neįrengti. Tai pažeistų atsakovės, kaip vartotojos interesus, jos pagrįstus lūkesčius, kad mokestis už šilumos energiją priklauso nuo suvartoto šilumos kiekio pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 3. Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų pažeidusi šalių sudarytos Šilumos pirkimo pardavimo sutarties nuostatas. Atsakovės mokėjimų suvestinės kopija (b.l. 29) patvirtina, kad atsakovė tinkamai vykdė prievolę mokėti už tiektą šilumos energiją pagal šilumos apskaitos prietaiso rodmenis.
Nagrinėjamu atveju sunaudotos šilumos energijos kiekis buvo paskaičiuojamas netiksliai ne dėl netinkamo šilumos prietaisų rodmenų, o dėl netinkamų rangovo instaliavimo ir pajungimo atliktų darbų. Apskaitos taisyklių 7.1 punkto 6 papunktis numato, kad įrengti apskaitos mazgai priimami STR 1.11.1:1996 STR nustatyta tvarka susipažinus su apskaitos mazgo dokumentais ir nustačius, kad be kitų 7.1 punkte numatytų reikalavimų įvykdymo, yra ir tinkamai įrengti temperatūros jutikliai (Apskaitos taisyklių 7.1 punkto 6 papunktis). Daugiabutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra pripažintas tinkamu naudoti 2007-05-21 aktu (b.l. 33-36). Minėto namo pripažinimui tinkamu naudoti buvo taikomas STR 1.11.01:2002 ,,Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“. Atsakomybė už statybos darbų neatitikimą normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytiems reikalavimams numatyta rangovui (CK 6.684 str. 1 d.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, būdamas profesionaliu paslaugų tiekėju, turi įrodyti, kad pareiga kompensuoti dėl neteisingo šilumos apskaitos prietaisų sumontavimo ieškovo patirtus nuostolius, tenka atsakovei. Nagrinėjimu atveju laikytina, kad ieškovas tokios pareigos neįvykdė.
Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovės 1430,13 Lt įsiskolinimas už šilumos energiją susidarė už laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2011-06-30, kadangi po perskaičiavimo atsakovei apmokant sąskaitas buvo laikoma, kad dengiama vėliausia skola (b.l. 71-73). Atsakovė nurodė, kad su ieškovu už pateiktą šilumos energiją šilumos tinkamai atsiskaito pagal pateiktas sąskaitas, išskyrus po perskaičiavimo susidariusį 1393,41 Lt įsiskolinimą, kurio atsakovė nepripažįsta. Šią aplinkybę patvirtina pateikta mokėjimų suvestinė (b.l. 29). Ieškovo nurodytas argumentas, kad perskaičiuota suma yra padengta vėlesniais atsakovės mokėjimais, atmestinas kaip nepagrįstas. CK 6.55 str. 1 d. numatyta, kad skolininkas, privalantis tam pačiam kreditoriui grąžinti kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kokią skolą jis grąžina. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė 2011-06-01 pretenzija (b.l. 38-39) informavo ieškovą apie tai, kad nesutinka padengti UAB ,,Vilniaus energija“ nuostolius, atsiradusius dėl šilumos energijos perskaičiavimo, todėl laikytina, kad ieškovas neturėjo vadovautis CK 6.55 str. 2 d. numatyta tvarka dengti vėliausią įsiskolinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti ieškovo ieškinį visiškai.
Teismas teisingai konstatavo, kad šiuo atveju tikslaus suvartoto šilumos kiekio, tiekto atsakovės butui, apskaičiuoti neįmanoma. Tačiau tai nereiškia, kad tokiu atveju ieškovas turi nemokamai tiekti šilumos energiją. Aplinkybės apie tai, kad atsakovės butas yra prijungtas prie šilumos tinklų ir apie tai, kad šiam butui yra tiekiama šilumos energija, atsakovė neginčija. Atsakovė apie šilumos apskaitos prietaisų trūkumą ieškovui nepranešė, tokį pranešimą ieškovas gavo iš namo administratoriaus.
Tarp ieškovo ir atsakovės yra sudaryta šilumos energijos tiekimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui už jo pateiktą šilumos energiją. LR CK 6.38 str. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovė neturi išvengti savo prievolės mokėti už pateiktą šilumos energiją vien dėl to, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti faktinio suvartoto šilumos energijos kiekio.
Šilumos tiekimo įstatymo 11 str. 1 d. įtvirtinta, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos. Įstatymo 2 str. 47 d. tiekimo-vartojimo riba įvardijama, kaip šilumnešio vamzdynų vieta, iki kurios tiekėjas pristato šilumą vartotojui. Šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. Atsiskaitomieji apskaitos prietaisai įrengiami šilumos pirkimo-pardavimo vietoje. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 131.2. punkte nustatyta, kad šilumos tiekėjas neatsako už šilumos tiekimo nutraukimą, ribojimą, taip pat už šilumnešio parametrų neleistinus nukrypimus, įvykusius dėl pastato savininko ar valdytojo arba vartotojų, prižiūrėtojo arba pašalinių asmenų klaidingų veiksmų. Šiuo atveju atsakovė apie šilumos tiekimo ir apskaitos įrangos gedimus (trūkumus) ieškovui nepranešė. Teismas rėmėsi Valstybinės energetikos inspekcijos išvada apie tai, kad 1991-12-31 Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymu Nr. 424 „Dėl Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos patvirtinimo" patvirtintos taisyklės reglamentuota suvartoto šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaičiavimo tvarka tais atvejais, kai nustatomi šilumos apskaitos prietaisų gedimai. Šiose taisyklėse nėra numatyti ir reglamentuoti neteisingo šilumos apskaitos prietaiso sumontavimo atvejai. Ieškovo nuomone, sąvoką „apskaitos prietaisų gedimai" tiek inspekcija, tiek teismas traktuoja per siaurai. Ieškovo vertinimu, gedimu gali būti laikomas ir atvejis, kuomet prietaisas tinkamai nebeveikia nuo jo sumontavimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovas savo skunde nurodomais motyvais nepaneigia sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Ieškovo logika daugiau negu keista,- būdamas specializuota ir techniškai pati atsakinga už savo prietaisų patikrinimus bei jų patikimumą, bando kaltę dėl jų suversti atsakovei, o net ne tiems, kurie įrenginėjo šilumos prietaisus. Atsakovė nėra specialistė, kad galėtų suprasti, ar prietaisas teisingai matuoja šilumą ar ne. Todėl kalbėti apie kokį tai atsakovės nepranešimą 2010-10-25d. LR energetikos ministro įsakymo Nr. 1-297 131.2 punkte parašytos taisyklės pagrindu, daugiau negu ironiška. Ieškovas neįrodė įprastų atsakomybei už padarytą žalą požymių, kurie būdingi tiek deliktinei, tiek sutartinei atsakomybei (CK 22 skyrius). Ieškovas neįrodė ir net nesistengė įrodyti, kur, kurioje vietoje ir kaip atsakovės kaltė pasireiškė bei kokia kaltės forma. Užuomina į kokį tai nepranešimą apie daiktą (prietaisą), kurio atsakovė nesupranta ir kurio neįrenginėjo, dar ir nepriiminėjo,- ne kaltės įrodymas. Ieškovas taip pat neįrodė, kokius neteisėtus veiksmus atsakovė padarė, kokiam įstatymui jos veiksmai buvo priešingi. Nesistengta įrodyti ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą išvadą teikianti Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nurodė, kad temperatūriniai jutikliai, kaip ir bet kuri kita šildymo sistemos dalis, turi būti sumontuota atsižvelgiant į projekto reikalavimus ir turi jį atitikti – tai numato Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių 7.1 punkto 6 papunktis. Projekto reikalavimų privalo laikytis juos įgyvendinantis rangovas. Netinkamas temperatūrinių jutiklių įrengimas teisės aktuose nėra prilyginamas apskaitos prietaiso gedimui. Ieškovo motyvas, jog sąvoką „ apskaitos prietaisų gedimas " tiek inspekcija, tiek teismas traktuoja per siaurai, jog ieškovo vertinimu, gedimu gali būti laikomas ir atvejis, kuomet prietaisas tinkamai nebeveikia nuo jo sumontavimo, yra nepagrįstas jokiais argumentais ir nepateikiamas tinkamo „apskaitos prietaisų gedimo" sąvokos aiškinimas, kuris atitiktų ieškovo nuomonę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Tarp šalių kilo ginčas dėl mokesčio už pateiktą šilumos energiją apskaičiavimo atsiradus byloje tiriamoms aplinkybėms - dėl nekokybiškai sumontuotos šildymo sistemos apskaitos prietaisas fiksavo neteisingus šilumos kiekius atsakovės butui. Namo šilumos sistema nuo pat namo eksploatacijos pradžios po namo priėmimo ir pripažinimo tinkamu naudoti buvo nekokybiškai sumontuota, neteisingai prijungti grįžtami šilumos vamzdžiai, dėl ko šilumos skaitikliai fiksavo neteisingus šilumos kiekius, suvartotus atsakovės buto šildymui. Užfiksavus šį šilumos apskaitos sistemos trūkumą ieškovas apskaičiavo atsakovės mokėtiną papildomą 1393,41 Lt sumą už laikotarpį, kuriuo buvo tiekiama neapskaityta šilumos energija. Šią sumą ieškovas apskaičiavo remdamasis vidutinių šilumos sąnaudų apskaičiavimo normatyvu. Atsakovė nesutiko sumokėti šios papildomos sumos motyvuodama tuo, kad dėl netinkamo šilumos tiekimo sistemos sumontavimo nėra jos kaltės.
Apeliantas neginčijo pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju tikslaus suvartoto šilumos kiekio, tiekto atsakovės butui, apskaičiuoti neįmanoma. Tačiau nesutiko, kad tokiu atveju ieškovas turi nemokamai tiekti šilumos energiją.
Ieškovas savo apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad atsakovė neturi išvengti prievolės mokėti už pateiktą šilumos energiją vien dėl to, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti faktinio suvartoto šilumos energijos kiekio. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė taip pat negali būti atsakinga ieškovui vien dėl to, kad ieškovas galimai negavo dalies apmokėjimo už patiektą šilumą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nurodomi ir įrodinėjami atsakovės veiksmai, kuriais ji būtų pažeidusi sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės šilumos energijos tiekimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui už jo pateiktą šilumos energiją, kad prievolė buvo vykdoma nesąžiningai, netinkamai ar nesilaikant įstatymų ar sutarties nurodymų. Nesant nustatytų neteisėtų atsakovės veiksmų, jai neturi atsirasti pareiga atsakyti pagal ieškinį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovei, kaip šilumos vartotojai, tenka pareiga užtikrinti bute sumontuotų šilumos kiekio apskaitos prietaisų ir kitų šilumos įrenginių apsaugą bei reikalaujamas jų darbo apsaugos sąlygas, sugedus šilumos apskaitos prietaisui, esant plomboms ar kitiems apskaitos prietaiso pažeidimams pranešti apie tai šilumos tiekėjui (Sutarties 10.4 punktas). Ieškovas taip pat nurodo, kad vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatomis, vartotojui numatoma pareiga savo lėšomis įsigyti, įrengti ir prižiūrėti nurodomus apskaitos prietaisus. Tačiau nei viename norminiame teisės akte nėra numatyta vartotojo pareiga atsakyti už statybos darbus vykdžiusių asmenų padarytus šių darbų pažeidimus ar nekokybišką darbą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šilumos jutikliai buvo sumaišyti šilumos apskaitos prietaisų įrengimo (montavimo) metu, todėl laikytina, kad netinkamai paskaičiuotas šilumos kiekis atsakovės butui atsirado ne dėl šilumos skaitiklių pažeidimų jų naudojimo metu, atitinkamai nebuvo pagrindo ieškovui perskaičiuoti mokesčius pagal vidutinį šilumos sąnaudų normatyvą.
Apelianto nurodomi Šilumos tiekimo įstatymo 11 str. 1 d. nuostata, įtvirtinanti, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 131.2. punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad šilumos tiekėjas neatsako už šilumos tiekimo nutraukimą, ribojimą, taip pat už šilumnešio parametrų neleistinus nukrypimus, įvykusius dėl pastato savininko ar valdytojo arba vartotojų, prižiūrėtojo arba pašalinių asmenų klaidingų veiksmų, apibrėžia ieškovo, bet ne atsakovės atsakomybės ribas nagrinėjamoje byloje. Valstybinės energetikos inspekcijos išvadoje konstatuota, kad temperatūriniai jutikliai yra šilumos apskaitos prietaisų sudėtinė dalis, todėl temperatūrinių jutiklių įrengimui taikomos 1991-12-31 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 424 ,,Dėl Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės (toliau – ir Apskaitos taisyklės). Šių taisyklių X skirsnyje reglamentuota suvartoto šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaičiavimo tvarka tais atvejais, kai nustatomi šilumos apskaitos prietaisų gedimai. Vadovaujantis 2010-03-01 aktais (b.l. 31-32) nustatyta, kad temperatūriniai jutikliai atsakovės butui buvo netinkamai sumontuoti, todėl šiuo atveju netaikytinos teisės normos, reglamentuojančios patiekto šilumos kiekio perskaičiavimo tvarką esant šilumos skaitiklių pažeidimams. Nagrinėjamu atveju sunaudotos šilumos energijos kiekis buvo paskaičiuojamas netiksliai ne dėl netinkamo šilumos prietaisų rodmenų, o dėl netinkamų rangovo instaliavimo ir pajungimo atliktų darbų. Apskaitos taisyklių 7.1 punkto 6 papunktis numato, kad įrengti apskaitos mazgai priimami STR 1.11.1:1996 STR nustatyta tvarka susipažinus su apskaitos mazgo dokumentais ir nustačius, kad be kitų 7.1 punkte numatytų reikalavimų įvykdymo, yra ir tinkamai įrengti temperatūros jutikliai (Apskaitos taisyklių 7.1 punkto 6 papunktis). Daugiabutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra pripažintas tinkamu naudoti 2007-05-21 aktu (b.l. 33-36). Minėto namo pripažinimui tinkamu naudoti buvo taikomas STR 1.11.01:2002 ,,Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“. Atsakomybė už statybos darbų neatitikimą normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytiems reikalavimams numatyta rangovui (CK 6.684 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pats ieškovas bylos medžiagoje esančiame 2011-07-08 rašte Nr. 008-03-11690R nurodo, kad nustatyti (duomenys neskelbtini) namo trūkumai dėl nekokybiškai sumontuotos šildymo sistemos ir neteisingai prijungtų grįžtamųjų šildymo vamzdžių atsirado būtent dėl namo statytojo kaltės (b.l.41). Todėl ieškovas reikalavimus dėl galimai jo patirtų nuostolių, kurie turėtų būti įrodinėjami nustatyta tvarka, turėtų reikšti atsakingam už atitinkamus statybinius darbus asmeniui.
Dėl pirmiau išdėstytų motyvų ir nurodytų pagrindų negalima plečiamai aiškinti sąvokos „apskaitos prietaisų gedimai“ tokiu būdu, kad į jų gedimo sąvoką įeitų ir nekokybiškai sumontuoti šildymo sistemos darbai, nes tai yra skirtingų teisinių santykių tarp skirtingų asmenų teisinis rezultatas, reguliuojamas atitinkamomis normomis ir nustatantis atsakomybę dėl šių normų pažeidimo skirtingiems asmenims.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.