- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- II-113-351/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00192-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Pažeidėjas
- M. N.
- Kategorijos
- 1.4.3Įspėjimas (ANK 24 str.)
- 12.33Saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas (ANK 305 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorija 1.4.3; 12.33;21.10.1; 21.10.4; 21.11.1
2019 m. lapkričio 5 d.
dalyvaujant administracinio nusižengimo padarymu įtariamam asmeniui M. N., jo gynėjui advokatui M. K.,
institucijos priėmusios nutarimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui U. R.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. N. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos pareigūno 2019-08-31 nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Aplinkos apsaugos departamento pareigūno 2019-08-31 nutarimu M. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2019-08-31, apie 13.55 val., Šilutės r., Žalgirių k., automobiliu BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai važiavo ne keliu (apsauginiu vandens pylimu) ir pastatė automobilį ne kelyje, ant žolinės dangos prie Nemuno senvagės upės Žalgirių kaimo teritorijoje, Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, Šilutės rajone. Tuo M. N. kaltinamas pažeidęs Nemuno deltos regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-06-28 įsakymu Nr. D1-517 su vėlesniais pakeitimais 26 punkto reikalavimus ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ir ANK) 305 straipsnio 4 dalyje.
M. N. skirta administracinė nuobauda - įspėjimas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. N. nesutiko su nuobaudos paskyrimu prašo bylą nutraukti. Nurodo, kad jis minėtu laiku buvo nutarime nurodytoje vietoje, tačiau važiavo keliu, ten nebuvo draudžiamų važiuoti ženklų, jokių įspėjimų nebuvo. Jis pats yra žvejys, tačiau nei leidime, nei kitur nėra nurodoma, kur važiuoti yra draudžiama. Jis važiavo išvažinėtu keliu, todėl jo nuomone, nesant draudžiamų ženklų, ten važiuoti yra leidžiama.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas atsiliepimo bei posėdžio metu nesutiko su skundu. Nurodė, kad draudžiamų ženklų nebuvimas negali būti pagrindas nesilaikyti taisyklių. Juo labiau visur draudžiamų ženklų ties pylimu nėra galimybių pastatyti. Eilinis žmogus, vykdamas į mėgėjišką žvejybą, turi būti susipažinęs su mėgėjų žvejybos taisyklių nuostatomis. Taip pat ir su saugomų teritorijų, šiuo atveju - Nemuno deltos regioninio parko aplinkosauginėmis nuostatomis. M. N. teiginys, esą jis atvyko keliu ir pastatė automobilį ant kelio dangos, neatitinka tikrovės. Tiek Lietuvos kelių įstatyme, tiek Vikįpedijoje, kelias - tai visų pirma,- inžinerinis statinys, su būdingais tik jam elementais kaip žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai ir kt. Nei vieno iš šių elementų ant pylimo nėra, kadangi kelių automobilių išvažinėtos vėžės negali būti laikomos keliu. Iš nuotraukų aiškiai matyti, kad automobilis yra pastatytas ant žalios vejos.
Liudytojas M. P. nurodė, kad jis dirba Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresniuoju specialistu. Patvirtino, kad jis užfiksavo pažeidimą, M. N. buvo pastatęs automobilį ant pylimo, žalios vejos, o tai yra draudžiama.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad M. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 305 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos įvykdymą. ANK 305 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už saugomų teritorijų režimo pažeidimus. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už valstybinių parkų ar biosferos rezervatų, išskyrus valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančius gamtos paveldo objektus ir valstybinių parkų ar biosferos rezervatų ir jų ribų planuose išskirtus gamtinius rezervatus ir draustinius, apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimus. Ši dispozicija yra blanketinė, kuri nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl saugomų teritorijų režimo reikalavimai yra reglamentuoti kituose teisės aktuose.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymo Nr. 421 „D. N. deltos regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 86-3720) (Nauja redakcija nuo 2011-07-15 (Žin., 2011, Nr. 87-4193) aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017-02-04) 26 punkte yra nurodoma, kad regioniniame parke draudžiama važinėti ne keliais motorinėmis transporto priemonėmis (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates transporto priemones), išskyrus vykdant gelbėjimo darbus, stichinių nelaimių padarinių likvidavimo darbus, valstybės sienos apsaugą, palaikant viešąją tvarką, vykdant aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų valstybinę kontrolę, saugomų teritorijų gamtotvarkos, paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus ir būklės tyrimus, kertant nendres, vykdant žemės ir miškų ūkio, žuvininkystės darbus, jas statyti ar kitaip eksploatuoti ne keliuose Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismui pateiktų dokumentų pagrindu matyti, kad M. N. vairuojamo automobilio stovėjimo vieta buvo Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje. To neneigė ir pats M. N.. Todėl akivaizdu, kad šiai teritorijai galioja specialus režimas, specialųjį režimą įtvirtinantis teisės aktas, todėl preziumuojama, kad M. N., kuris pats patvirtino, jog yra žvejys mėgėjas, šis teisės aktas turėjo būti žinomas ir jo privalu laikytis. Be to atvykstant į regioninio parko teritoriją yra informaciniai ženklai, informuojantys, jog įvažiuojama į regioninio parko teritoriją.
M. N. skunde neginčijo fakto, kad buvo atvažiavęs prie Nemuno senvagės Žalgirių kaime ir pasistatęs kelkraštyje automobilį BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teigia, jog jokių ženklų žyminčių jog šiuo keliu, kuriuo važiavo, eismas draudžiamas ar, kad tai yra regioninio parko teritorija, nebuvo, todėl mano, jog jokio pažeidimo nepadarė.
Asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn teiginiai, kad nebuvo draudžiančių automobilių eismą ženklų, nėra pagrindas nesilaikyti draudimo regioniniame parke važinėti ne keliais, ne keliuose statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones, nes faktine bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis pastatytas ne kelio kelkraštyje o pastatytas užvažiavus ant pylimo. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžta kelio sąvoka, tai yra kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Iš pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, jog vieta, kurioje buvo pastatytas M. N. automobilis nėra inžinierinis statinys - kelias, matosi tik provėžos. Todėl šios aplinkybės patvirtina, kad M. N. vairuojamu automobiliu stovėjimo vietą pasiekė važiuodamas ne keliu ir jį pastatė ne kelkraštyje. Todėl nesant įrengto infrastruktūros įrenginio - kelio, akivaizdu, kad negali būti ir kelio ženklų draudžiančių važiuoti, nes logiškai preziumuojama, kad šia vietove nevyksta transporto eismas. Todėl nepagrįsti skundo argumentai, kad nesant kelio ženklų draudžiančių eismą, automobilių eismas galimas.
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 567 straipsnį įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Taigi byloje surinkti įrodymai yra pakankami duomenys konstatuoti, kad M. N. 2019-08-31, apie 13.55 val., Šilutės r., Žalgirių k., automobiliu BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai važiavo ne keliu (apsauginiu vandens pylimu) ir pastatė automobilį ne kelyje, ant žolinės dangos prie Nemuno senvagės upės Žalgirių kaimo teritorijoje, Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, Šilutės rajone, tai yra esant draudimui regioniniame parke važiuoti ne keliais, ne keliuose statyti motorinę transporto priemonę, jo nesilaikė. Taigi M. N. tokiais savo veiksmais pažeidė Nemuno deltos regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymo Nr. 421 „D. N. deltos regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 86-3720) (Nauja redakcija nuo 2011-07-15 (Žin., 2011, Nr. 87-4193) aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017-02-04) 26 punkto reikalavimus, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 305 straipsnio 4 dalį.
ANK 305 straipsnio 4 dalies sankcija numato užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. Institucija M. N. paskyrė lengviausią nuobaudą – įspėjimą. Įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad M. N. administracinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes, todėl institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad tokios pat pozicijos analogiškose situacijose laikosi ir kiti teismai (pvz. Klaipėdos rūmų (Regionų apygardos administracinis teismas) 2009 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. II-570-583/2009).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundą atmesti.
Nutartis gali būti apskųsta ANK 644 straipsnyje – 648 straipsnyje nustatyta tvarka per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės, Tauragės ar Šilalės rūmams.