- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- 1-714-476/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08844-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Kaltinamasis
- S. S.
- Advokatai
- Lionė Užubalienė
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, vedęs, bedarbis, 8 kl. išsilavinimo, teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2021 m. kovo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė subendrinta bausmė 8 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. S. vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę: būdamas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams ir įpareigojant per pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 sausio 20 d. nutartimi panaikinus S. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntus jį atlikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nuosprendį apskundus ir Šiaulių apygardos teismo 2021m. vasario 18 d. nutartimi skundą atmetus, palikus galioti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartį, žinodamas apie jam Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, bei nevykdymo pasekmes, išvyko iš savo nurodytos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir būdamas nesuimtas slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų bei nevykdė kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš gyvenamosios vietos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kol 2021 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Šiaulių AVPK Raseinių r. PK policijos pareigūnų, ir taip tyčia vengė atlikti šią laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju S. S. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad dalyvavo teismo posėdyje, kai buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Jis nutartį apskundė Šiaulių apygardos teismui. Iš apygardos teismo gavo nutartį, kad nebuvo patenkintas jo skundas. Jis suprato, kad reikės atlikti laisvės atėmimo bausmę. Jis nenorėjo vykti į pataisos namus, todėl nusprendė slapstytis. Jis iš namų išeidavo anksti ryte ir grįždavo vėlai vakare. Žmona jį informavo, kad jo ieško policija ir ragino nesislapstyti. Jis žmonos neklausė ir toliau slapstėsi. Kelis kartus, pamačius atvažiuojančius policijos pareigūnus, jis iš namų bėgo. Paskui jis pasilikdavo nakvoti ten kur dirbdavo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, suprato savo veiksmų neteisėtumą ir padarys išvadas.
Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis S. S. prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kitus byloje surinktus duomenis, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, prokuroras ir advokatas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. S. padaryta nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. S. parodė, kad S. S. yra jos sutuoktinis. Jai yra žinoma, kad dėl jos sumušimo 2020 metų vasario mėnesį, Raseinių teismas S. S. skyrė keturis mėnesius laisvės atėmimo. Tąkart laisvės atėmimo bausmės jos sutuoktinis S. išvengė, nes bausmės vykdymas buvo atidėtas. Deja, S. S. elgesys nepagerėjo. Jis lankydavosi Raseinių probacijos tarnyboje ir, kiek jai žinoma, visad ten nuvykdavo neblaivus. S. S. išvadų nepadarė, nesistengė keistis, jo elgesys ir gyvenimo būdas nesikeitė. Todėl šių metų sausio mėnesį buvo panaikintas ankstesnis nuosprendis dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir pasiuntė S. S. atlikti keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Prisimena, kaip S. S. grįžo iš teismo piktas ir jai pasakė, kad atidėjimas panaikintas, dabar turės „sėdėt“. Jis dar tikėjosi, kad apskundęs nutartį, jam galbūt bus skirta atlikti viešuosius darbus. Tačiau Šiaulių apygardos teismas atmetė sutuoktinio S. S. skundą ir paliko galioti Raseinių teismo nutartį. Abu su S. skaitė nutartį ir atkreipė dėmesį, kad ši nutartis neskundžiama. Tada S. S. tikrai suprato, kad nieko nebelaimės ir jam reiks atlikti laisvės atėmimo bausmę. Tačiau S. S. nenorėjo atlikti laisvės atėmimo bausmės, todėl iš karto pasakė, kad slapstysis. Tai jis ir darė, iškart sužinojęs, kad teismas atmetė jo skundą. S. S. žinojo, kad bet kada į namus gali atvažiuoti policijos pareigūnai ir jį išsivežti bausmės atlikimui. Tačiau jis viską buvo apgalvojęs ir visais būdais vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę. Jų gyvenamoji vieta buvo strategiškai labai patogi S. pabėgti ir būti nesugautam. Aiškiai iš namo matėsi, kada atvažiuoja policijos pareigūnai, nes buvo tik vienas kelias, kuriuo jie galėjo atvažiuoti. Aplink namus miškas, laukai. S. S. mažiausiai keturis kartus pabėgo, pareigūnų nepastebėtas, kuomet pamatė, kad link namų atvažiuoja policijos tarnybinis automobilis. S. S. keldavosi 4 valandą ryte ir budėdavo: žiūrėdavo, ar neatvažiuoja policijos pareigūnai. Kartais S. S. miegodavo ūkiniame pastate, kartais eidavo pas savo pažįstamus ir ten permiegodavo. S. S. visaip vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Ji savo sutuoktiniui S. sakydavo, kad niekur nuo bausmės nedings, jam vis tiek ją reiks atlikti, tačiau S. neklausydavo. S. S. visą dieną nebūdavo namuose, valkataudavo ir gerdavo kaime, tik naktį į namus pareidavo permiegoti. Kartais jį įsileisdavo, jei nebūdavo girtas. Kuomet neįsileisdavo, eidavo turbūt pas pažįstamus prisiglausti (b. l. 53-56).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad jam yra žinoma, kad 2020 metais, broliui S. S., dėl to, kad jis mušė savo sutuoktinę G. S., buvo paskirtas laisvės atėmimas, keturi mėnesiai, tačiau bausmės vykdymas buvo atidėtas. Žinoma, kad šiais metais, žiemą, broliui S. S. teismas panaikino paskirtos bausmės atidėjimą ir priėmė naują nutartį, atlikti nuosprendžiu paskirtą keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kuomet S. S. sužinojo, kad jam reikės vykti į pataisos namus, labai daug gėrė ir buvo nervingas. S. S. tikėjosi, kad apskundęs Raseinių teismo nutartį, galbūt išvengs laisvės atėmimo bausmės. Tikėjosi, kad bus jam paskirta dirbti visuomenei naudingus darbus. Jam žinoma, kad aukštesnis teismas S. skundą atmetė ir paliko galioti Raseinių teismo nutartį, tai reiškia kad S. S. turėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę. Apie tai jam pasakė pats S. S.. Jis sakė, kad gavo laišką su nutartimi. Tada S. S. dar labiau tapo nervingesnis ir dar labiau pradėjo gerti. Jo brolis S. jam pasakė, kad į kalėjimą tikrai nevažiuos, slėpsis. S. S. pradėjo stebėti ir saugotis policijos pareigūnų, nes žinojo, kad bet kada jie gali atvažiuoti ir jį išsivežti. Nuo tada S. S. anksti išeidavo iš namų, visą dieną kažkur prabūdavo, grįždavo namo tik vėlai vakare. Tris kartus S. S. nakvojo jo namuose, nes bijojo savuose nakvoti. Jis tam neprieštaravo, nes buvo gaila brolio. Prisimena gerai tuos kartus, nes S. S. prie lango stovėjo iki 12 valandos nakties. Žiūrėjo, ar neatvažiuoja policijos pareigūnai. Iš jo namų pasišalindavo anksti, apie 6 valandą ryto. Kartais dar anksčiau, nes pabudęs, jo jau nerasdavo. Jam žinoma, kad kuomet jo brolis S. pareidavo nakvoti namo, ten jis taip pat stebėdavo, ar neatvažiuoja policijos pareigūnai. Jo namo pusės langai užkalti medinėmis lentutėmis, todėl jis žiūrėdavo pro durų akutę. S. minėjo, kad ne kartą jam pavyko pabėgti nuo policijos pareigūnų. Prisimena, kaip sakė, kad vos spėjo pabėgti, kaip suprato, policijos pareigūnai jo bėgančio nepamatė. Kitaip greičiausiai būtų pagavę ir sulaikę. Suprato, kad S. S. pamatęs iš tolo atvažiuojančius policijos pareigūnus, pabėgo iš namų. Jų namas stovi ant kalvos, todėl jau nuo pagrindinio kelio matosi, kaip jų keliuku atvažiuoja koks tai automobilis. Todėl S. S. tai pastebėjus, nesunku buvo ir pabėgti. Jis nežino, kur S. S. dienos metu leisdavo laiką, jam buvo neįdomu. Kuomet jis paskambindavo S, jo telefonas būdavo išjungtas. Kartais S. S. slėpdavosi jų ūkiniame pastate. Ten yra sukrauti seni baldai. Jis matė keturis kartus, kaip už tų baldų S. S. užlįsdavo ir tupėdavo. Jo visiškai nesimatydavo. S. S. žinojo apie tai, kad jam reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę ir, kad jo skundas aukštesnio teismo buvo atmestas. S. S. visokiais būdais vengė atlikti teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Jis slapstėsi nuo policijos pareigūnų savo namuose, jo namuose, ūkiniame pastate. Būdamas jo namuose, S. S. visad stebėjo kelią ar neatvažiuoja policijos pareigūnų automobilis (b.l.59-62).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. J. parodė, kad jis dirba Šiaulių aps. VPK Raseinių r. PK tyrėju. Gavo pavedimą remiantis 2021 m. vasario 24 d. Šiaulių apylinkės teismo patvarkymu, vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 sausio 20 d. nutartį, kuria S. S. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis turi būti pasiųstas, atlikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 vasario 11 d. nuosprendžiu paskirtą keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Jo užduotis buvo susisiekti su S. S. ir jį pristatyti į Šiaulių aps. VPK areštinę, iš kur jis būtų nuvežtas į pataisos namus. Vykdant užduotį, pas S. S. į (duomenys neskelbtini) vyko mažiausiai 5 kartus, tai yra 2021 kovo 12, 14, 15,16, 17 dienomis. S. S. sutuoktinė G. S. visada sakydavo, kad S. nėra, leisdavo apžiūrėti namus, ūkinį pastatą. G. S. nuo pat pradžių neslėpė ir sakė, kad S. S. nenori atlikti laisvės atėmimo bausmės ir dėl to slepiasi nuo pareigūnų. Visada sakydavo, kad namuose jo nebūna, kažkur girtuokliauja, telefonu neatsiliepia ir pats jai neskambina. Tame pačiame gyvenamajame name, kitame gale gyvenantis S. S. brolis V. S. taip pat sakė, kad jo brolis S. nenori atlikti laisvės atėmimo bausmės ir visaip kaip išgalės bandys jos vengti. V. S. leidus, visad būdavo apžiūrėti namai, tačiau nebuvo matyti požymių, kad namuose be jo kažkas dar gyventų ar miegotų. Kartą atvykus, V. S. sakė, kad girdėjo kalbų, jog jo brolis S. slepiasi (duomenys neskelbtini). Įtariant, kad S. S. naktimis vis tiek gali grįžti į savo namus arba miegoti pas brolį, vyko patikrinti ir ketvirtą valandą ryto ir 6.30 val., tačiau jo rasti nepavyko. Buvo bendrauta su artimiausiais S. S. kaimynais, asocialiais, išgerinėjančiais asmenimis, kurie taip pat nežinojo, kur galėtų būti S. S. ir naudingos informacijos apie jį nesuteikė. Jam buvo žinomas S. S. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kiek skambino visad jis buvo arba išjungtas, arba niekas neatsiliepdavo. Kiek jam žinoma, S. S. buvo informuotas apie tai, kad turi atlikti laisvės atėmimo bausmę ir tikrai žinojo, kad bet kada gali atvykti policijos pareigūnai ir jį išvežti į pataisos namus. S. S. tyčia slėpėsi ir tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apie tai, kad S. S. slepiasi nuo pareigūnų ir vengia atlikti bausmę, kalbėjo patys artimiausi jam žmonės - sutuoktinė G. S. ir brolis V. S. (b. l. 65-67)
2021 m. sausio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų įsiteisėjusioje nutartimi panaikintas S. S. 2020 vasario 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųsta atlikti nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė (b. l. 19-22).
2021-02-18 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, atmestas nuteistojo S. S. skundas ir palikta galioti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 sausio 20 d. nutartis. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama (b. l. 23-26).
2021 m. vasario 24 d. priimtas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų patvarkymas, dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 sausio 20 d. nutarties vykdymo, kuria S. S. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 vasario 11 d. nuosprendžiu paskirtą 4(keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose (b. l. 18).
Iš 2021 vasario 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad S. S. pripažinti kaltu ir skirti galutinę bausmę 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 8 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (b. l. 29-31).
2020 m. kovo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo patvarkymu dėl nuosprendžio vykdymo nuteistojo S. S. atžvilgiu perduota vykdymui Lietuvos probacijos tarnybai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą (b. l. 32).
2021 m. kovo 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam S. S., paskelbta paieška. Kaltinamajam S. S. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą (b. l. 35-37).
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. kovo 25 d. rašte Nr. T-20-476/2021 informuojama, kad nuteistajam S. S. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 sausio 21 d. nutartis įteikta pasirašytinai po posėdžio, tą pačią dieną (b. l. 45-47).
Šiaulių apygardos teismo 2021-03-26 Nr. 1S-17-309/2021 rašte informuojama, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 vasario 18 d. nutartis nuteistajam S. S. buvo išsiųsta neregistruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 49-50).
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.
Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
BK 242 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti paskirtą arešto ar laisvės atėmimo bausmę, kai asmuo dar nėra suimtas. Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Subjektyvusis minėto nusikaltimo sudėties požymis pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo. BK 242 straipsnyje įtvirtintas vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra trunkamasis nesunkus nusikaltimas. Trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą. Vengimo atlikti bausmę padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7/2014).
Kaltinamasis S. S. kaltu prisipažino visiškai ir nuosekliai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nurodė, kad žinojo apie Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų ir Šiaulių apygardos teismo nutartis ir suprato, kad reikės realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę. Jis nenorėjo vykti į pataisos namus, todėl nusprendė slapstytis.
Ištirtų įrodymų visetu, kaltinamojo nuoširdžiu prisipažinimu, liudytojų G. S., V. S., K. J. parodymais, teismui nekyla abejonių, kad S. S. vengė atlikti teismo paskirtą bausmę. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 242 straipsnį.
Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą S. S. pripažinti kaltu padarius BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Teismas įvertina S. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nes žinodamas apie paskirtą laisvės bausmę, vengė šią bausmę atlikti slapstydamasis. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad S. S. teistas dėl smurto artimoje aplinkoje, o paskirtą laisvės atėmimo bausmę vengė atlikti. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – laisvės atėmimą.
Kaltinamajam S. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė advokatą. LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas būtinas, nes S. S. suimtas ir teisiamas šeštą kartą, neturi teisinių žinių ir negali apsiginti. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam kaltinamojo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybę pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir skirti galutinę bausmę 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.