Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2016-10-03 · Civilinė byla Nr. e2-6444-223/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-03
Bylos Nr.
e2-6444-223/2016
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05358-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Atsakovas
D. T., Viešame teismo
Ieškovas
Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 2.6.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.e2-6444-223/2016Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05358-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1. (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 3 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,Dalyvaujant atsakovei D. T.,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos priteisimo pagal ieškovės Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei D. T. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant, ieškinį palaiko.

Šalies argumentai

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 640,69 EUR žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2015-07-23 (duomenys neskelbtini) įvykusios autoavarijos metu buvo apgadintas R. Z. priklausantis automobilis MAZDA v.Nr. (duomenys neskelbtini). Padarytai žalai atlyginti ieškovė nukentėjusiam asmeniui draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 640,69 EUR dydžio išmoką. Eismo įvykio kaltininkė D. T. padarė žalą vairuodama neblaivi, pasišalino iš įvykio vietos, todėl ieškovė įgijo regreso teisę į išmokėtos draudimo išmokos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kad su ieškiniu sutinka , ir prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, tačiau prašo sprendimo vykdymą išdėstyti 11-ai mėnesių, nes dėl sunkios turtinės padėties visos sumos sumokėti iškart negali. Nurodė, kad jos pajamos per mėnesį viso yra 198 EUR, yra neįgali, jokio turto neturi, išlaikytinių neturi. Pripažįsta, kad dalyvavo eismo įvykyje ir po jo iškart patraukė savo automobilį iš eismo įvykio vietos. Mano, kad buvo galima geruoju susitarti su nukentėjusiuoju automobilio savininku ir mano, kad draudimas išmokėjo per didelę draudimo išmoką, įrodymų pateikti tuo klausimu neturi. Įvertinusi visas galimybes, laiko tikslinga ieškinį pripažinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai. Sprendimas priimtinas su sutrumpintais motyvais ( CPK 268 str. 5 d.)

Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2014-12-27 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu apdraudė transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, draudimo laikotarpis 2014-12-27-2015-12-26 ( b. l. 7-8). 2015-07-23 apie 13.31 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas stovintis automobilis MAZDA PREMACY valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis R. Z. ( b. l. 8-10) . Ieškovė dėl automobilio MAZDA PREMACY valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo 2016-01-18 išmokėjo bendrą 640,69 EUR draudimo išmoką. Nuostolių suma apskaičiuota pagal AB „Lietuvos draudimas“ pateiktą sąmatą ( b. l. 9-13).

Išmokėjusi draudimo išmoką, 2016-01-19 ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakingą už žalą asmenį D. T., prašydama grąžinti išmokėtą draudimo išmoką ( b. l. 14). Kadangi atsakovė geranoriškai negrąžino ieškovei išmokėtos draudimo išmokos, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Tarp šalių byloje ginčo dėl 2015-07-23 eismo įvykio kaltininko nėra, atsakovė ieškinį pripažįsta, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako.

Nagrinėjamos civilinės bylos atveju ieškovė savo teisę atgręžtinio reikalavimo tvarka susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką iš už žalos padarymą atsakingos atsakovės kildina iš transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Aptariami privatiniai teisiniai santykiai netapatūs viešosios teisės reglamentuojamiems teisiniams santykiams, kuriems esant, taikoma administracinė atsakomybė už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Dėl to pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėtis, ATPK 130 str. 1 d. prasme negali būti tapatinamas pasišalinimui iš eismo įvykio vietos, kaip pagrindui susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką, TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. prasme. Aplinkybė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos administracinės teisės pažeidimo byloje ir civilinėje byloje nėra tapati dėl skirtingos atsakomybės rūšies taikymo tikslų ir įrodinėjimo specifikos. Dėl to ir kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, sprendžiant TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. taikymo klausimą, reikia aiškinti ir vertinti taip, kaip ji suprantama ir aiškinama pagal CK 6.248 str., bet ne taip, kaip ji suprantama ir aiškinama administracinių teismų praktikoje taikant ATPK 130 str. 1 d.. Antra, civilinė atsakomybė už žalą, padarytą draudikui padidinto pavojaus šaltinio valdytojo –draudėjo – yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad, sprendžiant dėl draudėjo civilinės atsakomybės draudikui pagal TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p., jo veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal administracinę teisę. Civilinę bylą dėl atsakingo už žalą asmens civilinės atsakomybės draudikui pagal TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. pagrindu nagrinėjantis teismas vertina atsakingo už žalą asmens veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar atsakovė pasišalino iš eismo įvykio vietos, nustatoma vertinant įrodymus pagal civilinio proceso taisykles nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pažymėtina, jog vykdant administracinį persekiojimą galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Civiliniame procese galioja kiti įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai. Abi šalys turi vienodą pareigą teikti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą sudarančius įrodymus (LR CPK 178 str.). Pagal LR CPK 176 str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, t. y. teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą ne tik, kai dėl jų egzistavimo nėra jokių abejonių, bet ir kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtinu buvus atitinkamą faktą, nei jo nebuvus.

Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Šios bylos atsakovė administracine tvarka( 2015-12-29 nutarimas) bausta už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Nutarimas įsiteisėjęs. Be to, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą galima įrodinėti visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, taip pat šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais (CPK 177 str. 2 d.). Kaip matyti, atsakovė pati pripažino, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, tai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai ( CPK 187 str.). Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo konkrečiose bylose yra ne kartą pabrėžta, kad teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas, vadovaudamasis minėtais principais bei atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovės paaiškinimus, jos faktų pripažinimą (CPK 187 str.) daro išvadą, kad įrodymų visetas patvirtina, kad tą aplinkybę, kad atsakovė pasišalino iš įvykio vietos.

TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 2 p. nustatyta transporto priemonės valdytojo pareiga įvykus eismo įvykiui apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Pagal Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 222 punktą (redakcija, galiojusi įvykio metu) tais atvejais, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Kadangi apgadinto, automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio vairuotojo eismo įvykio vietoje nebuvo, atsakovė privalėjo nedelsdama pranešti apie eismo įvykį policijai. Minėta, kad pagal TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, t. y. pažeidęs (duomenys neskelbtini) p. nustatytą imperatyvųjį reikalavimą, turi atlyginti draudikui sumokėtą nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas.

Šios bylos nagrinėjimo metu teismo nustatytos aplinkybės patvirtina visas įstatyme numatytas sąlygas civilinės atsakomybės taikymui (CK 6.245 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus (pažeidė Kelių eismo taisykles, sukeldama eismo įvykį), pasišalino iš įvykio vietos, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes ji nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, o dėl neteisėtų veiksmų buvo apgadintas automobilis MAZDA PREMACY ir jo valdytojas patyrė žalą, tarp žalos ir neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys.. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad byloje nustatytos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti ir ji yra atsakinga už savo veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina žalą, jos dydį ir priežastinį ryšį tarp žalos ir atsakovės vairuojant automobilį neteisėtų veiksmų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės įrodymus. O atsakovės išdėstyti deklaratyvūs teiginiai apie neva per didelį žalos dydį ir pan. yra nieko nepagrįsti (CPK 178 str.). Teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė prašomos priteisti iš atsakovės žalos dydį, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių padarytų transporto priemonei MAZDA PREMACY autoįvykio metu sužalojimų kiekį ir dydį.

Kadangi nukentėjusio automobilio valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta pas ieškovę, ieškovė dėl automobilio apgadinimo išmokėjo 640,69 EUR draudimo išmoką. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Taisyklių 60.1 p. nustatyta, kad jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė LR TPVCAPDĮ 12 str. nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad viena pagrindinių transporto priemonės valdytojo pareigų yra, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pranešti policijai apie eismo įvykį, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 2 p.). Šie reikalavimai yra svarbūs dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Taisyklių 59.4 p. nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos jo sumokėtas sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taisyklių 60.1 p. nustatyta, kad, jeigu apdraustasis transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 str. nustatytų pareigų ar jas vykdė netinkamai, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iš valdytojo iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012). Remdamasis nurodytomis teisės normomis, teismas pažymi, kad, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas įgyja iki 100 proc. išmokėtos draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į apdraustąjį, šiam pasitraukus iš eismo įvykio vietos. Teismas konstatuoja, kad ieškovės atgręžtinis reikalavimas priteisti išmokėtą draudimo išmoką iš atsakovės yra pagrįstas, nes ieškovė įrodė, kad atsakovė pasišalino iš eismo įvykio vietos TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. prasme (CK 6.280 str. 1 d., TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p.).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo. CK 6. 37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatytas palūkanų dydis 5 procentai, dėl to patenkinus ieškinį, šios procesinės palūkanos priteistinos iš atsakovės ieškovei.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 15 EUR. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 15 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė prašo išdėstyti sprendimo vykdymą 11-ai mėnesių, nes dėl sunkios turtinės padėties visos sumos iškart sumokėti negali.

CPK 284 str. 1 d. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti jo vykdymo tvarką. Sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą turi būti atsižvelgta į tai, jog šalių ginčas dėl teisės yra užbaigtas ir išieškotojo teisė patvirtinta teismo sprendimu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdymo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o atsisakius jį įvykdyti geruoju – gali būti vykdomas priverstinai. Todėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas tai išimtinė galimybė, suteiktina tik tais atvejais, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Atsakovė nurodė, kad jos pajamos per mėnesį yra apie 198 EUR, kurie leidžia daryti išvadą, kad jos turtinė padėtis yra sunki, todėl darytina išvada, kad atsakovės turtinė padėtis objektyviai trukdytų jai pilna apimtimi vykdyti skolinius įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu. Byloje nenustatyta, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ar piktybiškai siekia išvengti prievolės . Taip pat byloje nėra duomenų, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neigiamai paveiktų ieškovės finansinę padėtį. Turint omeny vykdymo proceso metu išieškomas sumas ( CPK 736 str. bendra tvarka išieškotina 50 proc. pajamų), vykdymo išlaidas, manytina, kad priverstinis vykdymas nebūtų aiškiai efektyvesnis. Atsakovė nurodė pajamas iš kokių mokės skolą ieškovei, jei bus išdėstytas sprendimo vykdymas, todėl jos prašymas tenkintinas, konstatuojant, kad toks sprendimo vykdymo išdėstymo terminas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ( CK 1.5 str.) ir nepažeidžia nei vienos iš šalių interesų . Iš atsakovės pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259-260 , 265-270 , 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ , kodas 110051834, 640,69 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 640,69 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2016-07-22) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 15 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) sprendimo vykdymą išdėstant 11-ai mėnesių mokant kas mėnesį lygiomis dalimis, mokėjimus pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė