Kauno apygardos teismo nutartis

2011-05-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1165-343/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-30
Bylos Nr.
2A-1165-343/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
M. S.
Atsakovas
R. S.
Advokatai
Rūta Survilienė
Civilinė byla Nr. 2A-1165-343/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina DervinskienėProcesinio dokumento kategorijos: 78.2.1; 121.21(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011m. gegužės 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko,

sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,dalyvaujant ieškovės M. S. atstovei advokatei Rūtai Survilienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-1027-54/2011 pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui R. S., išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo R. S. priešieškinį ieškovei M. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškiniu (b.l. 3-4, t. 1) ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, palikti ieškovei santuokinę pavardę, priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovės ir atsakovo nepilnamečiam sūnui turtu -1/3 dalį 7/100 patalpos nuo R-1 iki R-11, nuo 1-1 iki 1-12, nuo 2-1 iki 2-4, nuo 3-1 iki 3-4, nuo 3-6 iki 3-12, nuo 4-1 iki 4-4, nuo 5-1 iki 5-11, nuo 6-1 iki 6-5, nuo 7-1 iki 7-11, nuo 8-1 iki 8-9, nuo 10-1 iki 10-4, a-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, jog jos ir atsakovo 1999 m. rugpjūčio 26 d. sudaryta santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis yra neištikimas, nesirūpina šeima. Nors 2002 m. birželio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistas 125 Lt išlaikymas per mėnesį, atsakovas šią pareigą vykdyti vengia, todėl yra pagrindas pakeisti išlaikymo formą, išlaikymą priteisti turtu.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. balandžio 18 d. sprendimu (b.l. 69-70, t. 1), bylą išnagrinėjęs atsakovui nedalyvaujant, ieškinį patenkino, ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, ieškovei paliko santuokinę pavardę, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, pakeitė 2002 m. birželio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą, išlaikymą priteisė turtu, iš atsakovo ieškovei priteisė 600Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, iš atsakovo valstybei priteisė 28,90 Lt teismo patirtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka priimta 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi (b.l. 82-89, t. 1) buvo atnaujintas procesas šioje civilinėje byloje.

Šalies argumentai

Atnaujinus bylos nagrinėjimą atsakovas pateikė priešieškinį (b.l. 101-103, t. 1), kuriuo prašė pakeisti 2002 m. birželio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, padidinant jį nuo 125 Lt per mėnesį iki 200 Lt per mėnesį. Atsakovas nurodė, jog prašydama pakeisti išlaikymo formą ieškovė ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pasikeitusios atsakovo turtinės padėties ar pasikeitusių vaiko poreikių. Priteisiant išlaikymą turtu būtina įvertinti, ar turto vertė atitinka priteisto išlaikymo dydį. Nagrinėjamoje situacijoje prašomo priteisti turto vertė ženkliai viršija išlaikymo sumą. Kadangi prašomos priteisti patalpos nėra atidalintos, nėra nustatyta naudojimosi jomis tvarka, ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo turtu priteisimo patenkinus būtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai. Atsižvelgdamas į tai, jog nuo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo atsakovo turtinė padėtis nėra pagerėjusi, o vaiko poreikiai jam augant didėja, atsakovas nurodė sutinkantis, kad išlaikymo dydis būtų padidintas iki 200 Lt per mėnesį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į priešieškinį (b.l. 4-7, t. 2), savo poziciją grįsdama ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, ieškovė nurodė su priešieškiniu nesutinkanti, papildomai akcentuodama, jog atsakovas neturi jokių oficialių pajamų, todėl išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis yra neveiksminga nepilnamečio vaiko teisių gynybos forma.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 18 d. sprendimu (b.l. 19-23, t. 2) panaikino 2005 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, priėmė naują sprendimą, ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo turtu priteisimo atmetė, priešieškinį patenkino, viršydamas priešieškinio reikalavimą priteisė 350 Lt išlaikymą per mėnesį, sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš ieškovės valstybei 55 Lt teismo patirtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Nors ieškovė ir neįvardijo konkrečių aplinkybių, patvirtinančių padidėjusius vaiko poreikius, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog augant vaiko poreikiai didėja, atsakovui su šia aplinkybe sutinkant, konstatavo, jog 2002 m. sprendimu priteistas išlaikymo dydis yra per mažas. Byloje esantys riboti duomenys apie ieškovės pajamas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį Vokietijoje, kur ieškovė gyvena, leido teismui daryti išvadą, jog pajamos yra mažos. Tuo tarpu ieškovo gaunamas pajamas sudaro 1200 Lt darbo užmokestis. Nurodytos aplinkybės leido teismui spręsti, jog tėvai turėtų teikti vaikui po 350 Lt išlaikymo per mėnesį. Nors yra susidaręs 2124 Lt išlaikymo įsiskolinimas, bylos medžiaga paneigiamos ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovas nedirba, jog jis išlaikymo neteikia apskritai, kadangi išlaikymas yra išskaičiuojamas iš jo darbo užmokesčio. Pažyma apie gaunamą darbo užmokestį patvirtina, jog atsakovas yra pajėgus mokėti periodinio išlaikymo sumas. Iš kitos pusės, ieškovės nurodytas turtas, kurį ieškovė prašo priteisti natūra, nėra atidalintas, nėra nustatyta naudojimosi juo tvarka, gauti iš jo pajamų galimybių nėra, turtas yra areštuotas, nors turtas buvo priteistas 2005 m. sprendimu, juo nebuvo naudojamasi, pajamų negauta, 2008 m. ieškovė su sūnumi išvyko gyventi į Vokietiją. Šios aplinkybės patvirtina, jog išlaikymo priteisimas turtu pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Dėmesys atkreipiamas ir į tai, jog prašymas priteisti išlaikymą turtu nepagrįstas konkrečiomis išlaikymo sumomis ir konkrečiais laikotarpiais.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 26-28, t. 2) ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Ieškovė nurodo, jog atsakovas iki kreipimosi į teismą nevykdė geruoju 2002 m. birželio 12 d. sprendimo dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentą, jog atsakovas neturi stabilių pajamų, kadangi nuo 1998 m. gruodžio iki 2011 m. sausio atsakovas pakeitė 18 darboviečių, paskutinėje darbovietėje įsidarbino teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo (2010 m. liepą) ir dirbo iki 2011 m. sausio 11 d. Būtent iš šios darbovietės pateikta pažyma ir rėmėsi teismas, skundžiame sprendime nurodydamas, jog atsakovas nėra bedarbis. Teismas nurodė, jog ieškovė tinkamai nesuformulavo ieškinio pagrindo, nenurodė, už kokį laikotarpį išlaikymas turtu priteisiamas. Šioje situacijoje dėmesys atkreipiamas į tai, jog teismas nepasiūlė ieškovei tikslinti ieškinio, neišaiškino jai teisės turėti kvalifikuotą atstovą, taip pažeisdamas išaiškinimo pareigą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 37-41, t. 2) atsakovas prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodo visiškai sutinkantis su ginčijamo sprendimo motyvais, palaikantis savo priešieškinyje išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Byloje nagrinėtas klausimas dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Ieškovė siekia, jog 2002 m. birželio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistas 125 Lt išlaikymas per mėnesį būtų pakeistas į išlaikymą turtu, tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su išlaikymo formos pakeitimu, neginčija būtinybės padidinti periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo dydį. Nors pirmosios instancijos teismas, viršydamas byloje pareikštus reikalavimus, priteisto išlaikymo dydį padidino iki 350 Lt per mėnesį, atsakovui nepateikus apeliacinio skundo, ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas tik tuo aspektu, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pakeisti išlaikymo formą.

Vadovaujantis CK 3.201 str. 3 d., teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusius vaiko poreikius ar tėvų turtinę padėtį, turi teisę ankstesniu teismo procesiniu sprendimu nustatytą vieną CK 3.196 str. 1d. nurodytą išlaikymo formą pakeisti kita. Išlaikymo instituto tikslas yra nuolatos teikti lėšas vaiko pragyvenimui, todėl turi būti parenkamas vaiko interesus labiausiai užtikrinantis išlaikymo būdas, sąlygojantis nuolatinį lėšų teikimą. Jeigu konkrečiomis sąlygomis periodiniai mokėjimai nėra įmanomi dėl skolininko pajamų neturėjimo ar jų nepakankamumo, tai gali būti keliamas klausimas dėl išlaikymo būdo pakeitimo. Jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, kadangi kyla grėsmė vaiko interesams. Nurodytas teisinis reglamentavimas, atsižvelgiant į tai, jog atsakovo išlaikymo įsiskolinimo suma viršija ankstesniu teismo sprendimu nustatytą periodinių įmokų, mokėtinų už metus, sumą, leidžia abejoti nustatytos išlaikymo formos pagrįstumu. Iš kitos pusės, keisdamas išlaikymo formą į išlaikymą turtu, teismas turi įvertinti ir tai, ar nauja forma teigiamai įtakos vaiko interesus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, išlaikymas ankstesnio teismo sprendimo pagrindu teikiamas bent iš dalies, kadangi įsiskolinimo suma yra mažesnė, nei suma, kuri turėtų būti mokama už visą laikotarpį nuo pat išlaikymo priteisimo. Be to, ieškovė pati patvirtino, jog atsakovas pakeitė visą eilę darboviečių, t.y. nevengia darbo paieškų ir pajamų gavimo, kas sąlygoja ir galimybes bent iš dalies vykdyti sprendimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo. Iš kitos pusės, ieškovės prašoma nustatyti išlaikymo forma - išlaikymas turtu - pateisinama tik tuo atveju, jeigu turtas yra likvidus ir/arba nešantis pajamų, nes išlaikymo turtu priteisimo tikslas, kaip minėta, yra ne nuosavybės teisių į turtą perleidimas nepilnamečiam vaikui, o tėvų pareigos teikti vaikui pastovų išlaikymą įgyvendinimo užtikrinimas. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto objektas, kurį, kaip išlaikymą, prašo priteisti ieškovė, ne tik kad nenaudotinas kaip vaiko gyvenamoji vieta, t.y. nesumažintų jo išlaikymo išlaidų, bet ir dėl objektyvių kliūčių negali būti panaudojamas pajamoms gauti, kadangi turtas nėra atidalintas iš bendrosios nuosavybės, nenustatyta naudojimosi juo tvarka, turtui taikomi suvaržymai. Akcentuotina ir tai, jog keletą metų galiojant sprendimui dėl išlaikymo priteisimo turtu, kuris buvo panaikintas ginčijamu sprendimu, ieškovė niekaip nenaudojo turto vaiko interesais, negavo iš jo jokių pajamų, t.y. pastaroji išlaikymo forma nesąlygojo atsakovo prisidėjimo prie kasdienio vaiko išlaikymo. Disponavimo nekilnojamuoju turtu galimybės yra itin ribotos ir dėl to, jog ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena ne Lietuvoje. Dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog bet kokio nekilnojamojo turto išlaikymui būtinos išlaidos. Ši aplinkybė taip pat vertintina kaip reali grėsmė vaiko interesams. Be papildomų išlaidų neįmanomas ir klausimų dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, naudojimosi juo tvarkos nustatymo sprendimas. Be to, kadangi sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdytinas dokumentas, priverstinis išieškojimas pagal jį gali būti nukreipiamas ne tik į atsakovo pajamas, bet ir į jo turtą, įskaitant ir tą, kurį ieškovė prašo priteisti natūra, dėl ko egzistuoja realios galimybės išsiieškoti išlaikymo įsiskolinimą, nesukeliant vaiko interesams grėsmių, susijusių su disponavimu nekilnojamojo turto objektu. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą pakeisti išlaikymo formą atmetė pagrįstai, todėl naikinti ar keisti ginčijamo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Rūta PalubinskaitėKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasAlbinas Čeplinskas