- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-18
- Bylos Nr.
- A2-1027-54/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Dervinskienė
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- R. S.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Janina Dervinskienė, sekretoriaujant Astai Šliužaitei, nedalyvaujant ieškovei M. S., nedalyvaujant atsakovui R. S., dalyvaujant atsakovo R. S. atstovei adv. D. Višinskienei, dalyvaujant institucijos teikiančios išvadą byloje-Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui R. S., institucijai teikiančiai išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto išlaikymo vaikui formos pakeitimo ir atsakovo R. S. priešieškinį ieškovei M. S., institucijai teikiančiai išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2004-05-07 ieškovė M. S. (toliau ieškovė) ieškiniu kreipės į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų. Kadangi išlaikymas nepilnamečiui V. S. gim. (duomenys neskelbtini), buvo priteistas 2002-06-12 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, o atsakovas R. S. (toliau atsakovas) išlaikymo neteikė, ieškovė prašė pakeisti išlaikymo formą ir priteisti nepilnamečiui V. S. išlaikymą nekilnojamuoju turtu.
2005-04-18 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas pilnai.
2010-05-20 Kauno apygardos teismo nutartimi atnaujintas procesas civilinės bylos Nr. 2-932-329/2005 pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, institucijai duodančiai išvadą byloje-Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti 2002-06-12 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui ir priteisti išlaikymą turtu – 1/3 dalį 79/300 patalpos nuo R-1 iki R-11; nuo 1-1 iki 1-12; nuo 2-1 iki 2-4; nuo 3-1 iki 3-4; nuo 3-6 iki 3-12; nuo 4-1 iki 4-4; nuo 5-1 iki 5-11; nuo 6-1 iki 6-5; nuo 7-1 iki 7-11; nuo 8-1 iki 8-9; nuo 10-1 iki 10-4; a-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).
2010-10-25 atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti 2002-06-12 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui ir priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. S. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės.
Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta CPK 123 str. 1d. tvarka (1t. b.l. 134), neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė, byla nagrinėta ieškovei nedalyvaujant. Ieškovė yra pateikusi atsiliepimą į atsakovo priešieškinį (2t. b.l. 4-7).
Atsiliepimas
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad prašo pakeiti priteisto vaiko išlaikymo formą, kadangi atsakovas turi nekilnojamojo turto, o priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis atsakovas nemoka. Atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Teismui patenkinus atsakovo reikalavimus bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Išlaikymas turtu buvo priteistas todėl, kad atsakovas savo vaikui išlaikymo neteikė. Todėl 2005-04-18 teismo sprendimas yra teisingas, atitinka sąžiningumo ir protingumo principus bei yra geriausia nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemonė. Teismas jau įvertino, kokia išlaikymo forma geriausiai atitinka vaiko interesus ir priėmė teisingą bei pagrįsta sprendimą priteisti išlaikymą turtu. Atsakovas naujų faktų, dėl ko, ši forma neatitinka vaiko interesų ar kita forma juos atitiktų labiau nepateikė. Duomenų, kad priteisus išlaikymą nekilnojamuoju turtu, būtų pažeidinėjami kitų asmenų interesai nėra. Be to, išlaikymas periodinėmis iš mokomis jau buvo priteistas, tačiau jis nebuvo mokamas. Ieškovės nuomone, atsakovas suinteresuotas išvengti mokėti išlaikymą ir toliau taip pažeidinėti vaiko interesus. Jos žiniomis atsakovas niekur nedirba, darbo pajamų neturi ir nėra jokių garantijų, kad jis mokės vaikui išlaikymą, kurio dar niekada nemokėjo. Ji su vaiku šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau norėtų grįžti. Į (duomenys neskelbtini) išvyko, nes Lietuvoje neturėjo gyvenamosios vietos. Priteisus išlaikymą nekilnojamuoju turtu, t.y. iš atsakovo priteisus gyvenamąsias patalpas, būtų tinkamiau apsaugoti vaiko interesai.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, jo interesus atstovauja adv. D. V..
Atsakovo atstovė pilnai palaikė atsakovo priešieškinio reikalavimus, o ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo formos pakeitimo prašė netenkinti. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2005-04-18 teismo sprendimas buvo priimtas atsakovui nepranešus apie teismo posėdį. Minėtu sprendimu buvo pakeista priteisto išlaikymo forma ir priteistas išlaikymas nekilnojamuoju turtu neatsižvelgiant į įrašą apie turto arešto įregistravimą. 2004-03-24 antstolės Vaicekauskienės patvarkymu buvo apribota disponavimo teisė, todėl teismas išlaikymo turtu negalėjo priteisti. Teismas taip pat turėjo nustatyti turto vertę ir kokia išlaikymo suma atitinka tą priteistą turto vertę. Teismas to net nenagrinėjo ir taip pažeidė ir nepilnamečio vaiko, ir atsakovo interesus. Teismas priteisdamas V. S. 1/3 atsakovui priklausančių patalpų, faktiškai nurodė visas namo patalpas, kurios taip pat priklausė ir kitiems bendrasavininkams. Taip buvo pažeisti nepilnamečio vaiko teisės ir interesai, nes kiekviena dalis priklauso ir kitiems bendrasavininkams ir gauti pajamų iš to priteisto turto ieškovė negalėjo ir negali. Ieškovė faktiškai gyveno užsienyje, vaiku nesirūpino. Tik jau nagrinėjant proceso atnaujinimo bylą, ieškovė vaiką išsivežė į (duomenys neskelbtini), kai atsakovas užsiminė, kad reikš priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Ieškovė išvykdama į užsienį apie tai atsakovo neinformavo, jam neaišku kokios ten vaiko gyvenimo sąlygos, kokia ieškovės turtinė padėtis. Neaiškūs net vaiko poreikiai, nes dėl ieškovės nesuinteresuotumo šia byla, ji nepateikė net vaiko poreikių skaičiuotės. Tai, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera patvirtino ir jos įgaliotas atstovas D. D., kuris nors oficialiai jos negalėjo atstovauti, nes neturi tinkamo išsilavinimo, tačiau jis patvirtino, kad į posėdį ieškovė neatvyks nes neturi pinigų, advokato taip pat nesamdys, nes neturi pinigų. Atsakovas turi pastovų darbą- jau antrus metus dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamos apie 1200 Lt. Todėl atsakovas būtų pajėgus teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis, be to, tokia išlaikymo forma geriau atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Priteistu kaip išlaikymas turtu, nepilnametis nesinaudojo, ten negyveno, pajamų iš šio turto negavo. Atsižvelgiant į šias visas aplinkybes, taip pat į tai, kad vaiko poreikiai augant didėja, atsakovas prašo pakeiti 2005-06-12 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir padidinti priteistą iš atsakovo išlaikymą ir priteisti iš atsakovo sūnui V. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės ( 2t. b.l. 16-18).
Institucijos, teikiančios išvadą byloje-Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. Padrezienė paaiškino, kad nors 2005 metų teismo sprendimu nepilnamečiui V. S. išlaikymas priteistas turtu, tačiau realiai nepilnametis vaikas iš to turto negali gauti jokių pajamų, o vaikui reikia pinigų jo kasdienių poreikių tenkinimui ir nežiūrint į tai, kad nėra pateikta vaiko poreikių skaičiuotė, atstovės nuomone, vaikui turėtų būti priteista nors minimali 350 Lt suma. Tokią išlaikymo sumą atsakovas pagal savo pajamas teikti išgalėtų (2t. b.l. 18 a.p.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas viršijant reikalavimus (CPK 376 str. 3d.).
Išklausius šalių paaiškinimus, išnagrinėjus rašytinius dokumentus nustatytos šiai bylai svarbios aplinkybės. 2005-04-18 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-932-329/2005 buvo nutraukta M. S. ir R. S. santuoka ir išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai (b.l. 69-71). Tarp šių klausimų buvo ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas. Ieškovė prašė išlaikymą priteisti turtu. Teismas minėtu sprendimu pakeitė 2002-06-12 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8055/2002 priteistą iš atsakovo R. S. išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. S. ir priteisė išlaikymą nepilnamečiui V. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) turtu – 1/3 dalį atsakovui R. S. priklausančių 79/300 patalpų nuo R-1 iki R-11; nuo 1-1 iki 1-12; nuo 2-1 iki 2-4; nuo 3-1 iki 3-4; nuo 3-6 iki 3-12; nuo 4-1 iki 4-4; nuo 5-1 iki 5-11; nuo 6-1 iki 6-5; nuo 7-1 iki 7-11; nuo 8-1 iki 8-9; nuo 10-1 iki 10-4; a-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ( b.l. 69-71). Teismas laikė, kad ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovas nevykdo teismo sprendimo - neteikia sūnui išlaikymo, patvirtino antstolės pažyma apie išlaikymo įsiskolinimą, atsakovui turint nekilnojamojo turto ir negavus atsakovo atsiliepimo į ieškinį, teismas pakeitė išlaikymo formą – priteisė išlaikymą turtu. Teismas priteisdamas išlaikymą turtu, bylą išnagrinėjo pažeidžiant CPK nustatytas taisykles, t.y. bylą išnagrinėjo iš esmės nepranešus apie teismo posėdį atsakovui. Atsakovas buvo informuotas tik apie parengiamąjį teismo posėdį (b.l. 61). 2008-04-18 teismas iš parengiamojo teismo posėdžio perėjo į teismo posėdį neturėdamas visų šalių sutikimo, nors CPK 231 str. 5d. numato, kad tik šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir bylą išspręsti iš esmės, iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 str. nurodytos nutarties. Teismas priteisdamas išlaikymą turtu nesiaiškino vaiko poreikių, abiejų šalių turtinės padėties, nesiaiškino ar atsakovas dirba, ar gauna darbines pajamas, nesiaiškino turto vertės ir nenurodė už kokį išlaikymo laikotarpį ir po kiek skaičiuojant kas mėnesį yra priteistas išlaikymas turtu. Teismas priteisdamas išlaikymą turtu nesiaiškino ar turtas nėra apsunkintas skolomis, ar nėra areštuotas, ar ieškovė turės finansinių galimybių rūpintis nepilnamečio turtu, nes priteisus išlaikymą turtu vaikas tampa šio turto savininku. Teismas, nors ir žinodamas, kad atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas jam priklauso kartu su kitais bendrasavininkais ir, kad nėra nustatyta naudojimosi tvarka, šių aplinkybių nevertino. Todėl dėl aukščiau nurodytų aplinkybių 2008-04-18 teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo pakeitimo naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.
Tėvų pareiga yra išlaikyti savo vaikus, sudaryti jiems tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, rūpintis jų vystimusi ir auklėjimu.
Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 str.1 d.). Įstatymas taip pat numato, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str.2 d.). Taigi pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita (pavyzdžiui, priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, labai pablogėja tėvo (motinos), iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, turtinė padėtis ar gaunamos pajamos, jis tampa bedarbis, nedarbingas, šiam asmeniui gimsta vaikai kitoje santuokoje ir kita). Sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant CK 3.201 str. 3 d., tos pačios sąlygos taikytinos ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo formos pakeitimo.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Dėl to įstatyme yra įtvirtinta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties (CK 3.201 str.). Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.
Ieškovė kaip pagrindinį motyvą dėl kurio prašo priteisti išlaikymą turtu, nurodė atsakovo nemokumą ir pateikė pažymą, kad yra išlaikymo įsiskolinimas (b.l. 62). Kokie vaiko poreikiai buvo 2008 metais ir kokie vaiko poreikiai yra dabar, ieškovė nenurodė, vaiko poreikių skaičiuotės nepateikė, tačiau akivaizdu, kad vaiko poreikiai per 7 metus pasikeitė: vaikas jau lanko mokyklą, jam reikia pirkti daugiau drabužių ir avalynės, pirkti maistą, mokėti jam tenkančią dalį mokesčių, reikalingos lėšos ir laisvalaikiui, kitoms išlaidoms. Natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos jo išlaikymui. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus šalių turtinę padėtį ir finansines galimybes. Įvertinus nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nepilnamečio V. S. poreikiai per 7 metus išaugę ir jam reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui. Tai, kad vaiko poreikiai padidėję pripažino ir atsakovas savo priešieškinyje. Todėl toliau teismas vertina tėvų galimybes teikti didesnį išlaikymą vaikams.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena (duomenys neskelbtini), vaikas ten lanko mokyklą (1t. b.l. 129-130). Ieškovė nekilnojamojo turto, automobilių Lietuvoje neturi (b.l. 8, 9), o duomenų apie turimą turtą (duomenys neskelbtini)nepateikė. Duomenų, kad ieškovė dirba Vokietijoje ir gauna kokias nors darbines pajamas teismas neturi. Ieškovė kartu su savo atsiliepimu į priešieškinį pateikė pažymą, kad gauna išmokas už vaiką iš Šeimos išmokų fondo ir pažymą apie Pajamų mokestį ir solidarumo priemokas už 2009 m. (2t. b.l. 11,12-13), tačiau atsiliepime savo turtinės padėties nepaaiškino. Iš pateiktų pažymų matyti, kad ieškovei už vaiką buvo skirtos išmokos laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio iki 2009 m. gruodžio mėnesio-164 Eur ir nuo 2010 m. sausio iki 2010 m. lapkričio mėnesio-184 Eur. Ieškovė šių aplinkybių nepaaiškino, o iš šios pažymos nėra aišku ar tokios sumos buvo gautos už nurodytus laikotarpius, ar nurodytais laikotarpiais mokamos kas mėnesį. Net jei skaičiuotume, kad kas mėnesį ieškovė už vaiką iš valstybės gauna 184 Eur ( apie 630 Lt), tai yra labai nedidelė suma pagal (duomenys neskelbtini) pragyvenimo lygį. Iš pažymos apie pajamų mokestį matyti, kad ieškovės pajamos 2009 metais buvo 3487 Eur (apie 12000 Lt), t.y. po 290 Eur (1000 Lt) per mėnesį. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera. Tą patvirtino ir jos įgaliotas atstovas D. D., kuris nors oficialiai jos negalėjo atstovauti, nes neturėjo tinkamo išsilavinimo, tačiau teismo salėje stebėjo posėdį ir atsakė į teismo užduotus klausimus (2t. b.l. 16). Jis patvirtino, kad į teismo posėdį ieškovė neatvyko, nes neturi pinigų, advokato taip pat nesamdys, nes neturi pinigų.
Atsakovas transporto priemonių neturi (1t. b.l. 106), turi nekilnojamojo turto – 158/900 buto kartu su kitais bendrasavininkais, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 109-110). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamos pajamos apie 1200 Lt per mėnesį (1t. b.l. 125, 2t. b.l. 14).
Atsakovas prašo vaikui išlaikymą padidinti ir priteisti išlaikymą iš jo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o ieškovė prašo išlaikymą priteisti turtu. Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 str. 3 d .). Kriterijai, galintys nulemti vieną ar kitą išlaikymo formą, yra įvairūs. Pirmiausia teismas turi atsižvelgti į vaiko interesus, formuojamus jo amžiaus, sveikatos būklės, galimų pomėgių ir kita. Išlaikymo forma taip pat priklauso nuo vaiko tėvo ar motinos turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio, periodiškumo, tėvo (motinos) gebėjimo tinkamai tvarkyti turtą ir kita. Priteisus išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymas priklauso nuo skolininko mokumo, jeigu skolininkas nemokus, vaikas išlaikymo negaus. Tačiau, jeigu skolininkas mokus, ši išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.).
Teismas sutinka su ta aplinkybe, kad ieškovei kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo buvo 2124 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Tą patvirtina antstolės pažyma (1t. b.l. 62), tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad išlaikymas vaikui buvo mokamas, t.y. atsakovas išlaikymą teikė - alimentai buvo išskaičiuojami iš atsakovo darbo užmokesčio (1t. b.l. 124). Ieškovė savo atsiliepime yra nurodžiusi, kad atsakovas nedirba ir nėra jokių garantijų, kad jis teiks išlaikymą, kurių niekada nemokėjo. Aukščiau minėti rašytiniai įrodymai šias ieškovės nurodytas aplinkybes paneigia. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad atsakovas nesumokėjo išlaikymo įsiskolinimo ir pardavęs butą (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė įrodymų, kad šiai dienai yra likęs nesumokėtas išlaikymo įsiskolinimas. Iš pateiktų atsakovo darbo užmokesčio pažymų (2t. b.l. 14) nematyti, kad iš atsakovo darbo užmokesčio būtų išieškomas išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad atsakovas vedė asocialų gyvenimo būdą, iš darbo būdavo atleidžiamas dėl girtavimo, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Byloje esančio atsakovo darbo užmokesčio pažymos patvirtina, kad atsakovas turi pastovų darbą (dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tikrai ne du mėnesius ), jo gaunamos pajamos yra pakankamos, kad galėtų teikti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis. Duomenų, kad atsakovas yra nemokus nėra. Nustatyta, kad vaiko poreikiai per 7 metus išaugę, taip pat nustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera. Akivaizdu, kad vaikui reikalingos lėšos jo išlaikymui, nes išlaikymas yra skiriamas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir jis reikalingas vaikui nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita (2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Nors išlaikymas nepilnamečiui vaikui buvo priteistas turtu, tačiau per beveik 7 metus vaikas pajamų iš šio turto negavo, turtu nesinaudojo, dar iki šiol nėra išspręstas bendraturčių naudojimosi patalpomis klausimas, kadangi nepilnamečiui išlaikymui priteistas turtas priklauso keletui bendrasavininkų. Be to, turtas yra areštuotas. Taigi ir ateityje vaikas iš šio turto negalėtų gauti jokių pajamų ir juo naudotis. Ieškovė savo atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad 2008 m. išvyko gyventi į užsienį, nes Lietuvoje neturėjo gyvenamosios vietos, bet vaikui priteisus išlaikymą turtu ji galėjo ir turėjo kur gyventi, vadinais išvyko iš Lietuvos ne dėl šios priežasties. Išlaikymas turtu vaikui buvo priteistas dar 2005-04-18. Tai dar kartą patvirtina, kad ieškovė nesinaudojo vaikui kaip išlaikymu priteistu turtu, pajamų iš jo negavo. Pažymėtina ir tai, kad turto perdavimas vaikui reiškia, kad vaikas tampa savininku ir vaikas turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui ir kt.), todėl turtas vaikui kaip išlaikymas turi būti perduodamas gerai pasvėrus, ar vaikui iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirandančių pareigų. Ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai sunki, todėl papildomos išlaidos nekilnojamojo turto priežiūrai, jo išlaikymui dar labiau pablogintų jos, o tuo pačiu ir nepilnamečio vaiko, turtinę padėtį. Vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Jis turėtų užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą, todėl kad išlaikymo instituto tikslas yra nuolatos teikti lėšas vaiko pragyvenimui. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo paaiškinimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus išvadą, teismas sprendžia, kad vaiko interesai bus tinkamiau užtikrinti teikiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, nei išlaikymą nekilnojamuoju turtu. Byloje nenustatyta realaus pagrindo išvadai, kad ateityje atsakovas neteiks dėl kurių nors priežasčių išlaikymo. Be to, ieškovė nenurodė už kokį laikotarpį, po kokią sumą skaičiuojant priteisti išlaikymą turtu. Taip pat nenurodė nekilnojamojo turto, kurį prašo priteisti kaip išlaikymą turtu, vertės. Todėl aukščiau nurodytais motyvais ieškovės ieškinys dėl išlaikymo priteisimo nekilnojamuoju turtu atmestinas, o atsakovo priešieškinys tenkintinas peržengiant reikalavimus (CPK 376 str. 3d.). Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, laiko, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti didesnį išlaikymą sūnui V., kuris patenkintų padidėjusius vaiko poreikius.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, teismas mano, kad atsakovas gali teikti išlaikymą sūnui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tai iš dalies atitiks ir Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA, šiuo metu 800 Lt). Šalims teikiant sūnaus išlaikymui po 350 Lt bus galima patenkinti protingus vaiko poreikius. Teismas iš atsakovo priteisia V. S. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos (2011-02-18) iki jo pilnametystės, pakeičiant 2002-06-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-8055/2002 priteistą materialinio išlaikymo dydį (CK 3.196 str., 3.201 str.). Išlaikymą uzufrukto teisę skiria tvarkyti nepilnamečio V. S. įstatyminę atstovę M. S. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą naudojant išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.). Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Šis teismo sprendimas neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams (CPK 3.201 str.).
Atmetus ieškinį, o priešieškinį patenkinus iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 55 Lt valstybei (CPK 79 str., 88 str. 1.3p., 92 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti 2005-04-18 teismo sprendimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti viršijant reikalavimus.
Pakeisti 2002-06-12 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-8055/2002 priteistą materialinio išlaikymo dydį V. S. ir priteisti iš atsakovo R. S. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. S. gim. (duomenys neskelbtini), mokant po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2011-02-18) iki jo pilnametystės.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminis nepilnamečio V. S. gim. (duomenys neskelbtini) atstovas M. S. a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.
Priteisti iš ieškovės M. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 55 Lt (penkiasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.