Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narės Aistės Gedvilienės pareiškimu dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. D1-268 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.5 papunkčio teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

2020 m. gegužės 13 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narės Aistės Gedvilienės (toliau – ir pareiškėja) pareiškimas ištirti, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. D1-268 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.5 papunktis pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktams, 9 straipsnio 1 daliai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo.

Lietuvos Respublikos Seimo nario teisė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą įtvirtinta ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje.

Šiuo atveju nustatyta, jog pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama ištirti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. D1-268 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.5 papunkčio teisėtumą, kuriuo nustatyta, jog medžiojant leidžiama naudoti, be kita ko, medžioklinius lankus. Tačiau teisėjų kolegija nustatė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. D1-275 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. D1-268 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ aplinkos ministras pakeitė pareiškėjos siekiamą kvestionuoti 2020 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. D1-268 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ ir jo 2.5 papunktį pripažino netekusiu galios.

Teisėjų kolegija pažymi, jog administraciniai teismai tais atvejais, kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipiasi ne teismai, o kiti ABTĮ 112 straipsnyje nurodyti subjektai, inter alia Lietuvos Respublikos Seimo nariai, netiria negaliojančio norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-4/2008, 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444-1/2009 ir kt.). Todėl pareiškimą dėl nebegaliojančio norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumo yra atsisakoma priimti (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-552-15/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pripažinimas, kad nebegaliojantis norminis administracinis aktas prieštarauja įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiam aktui, nebetenka prasmės, nes neturėtų poveikio visuomeniniams santykiams. Toks poveikis būtų tik tada, jei teisme būtų nagrinėjama individuali byla, susijusi su pažeistų subjektinių teisių gynimu, ir norminio administracinio akto teisėtumo bylą inicijuotų individualią bylą nagrinėjantis teismas (2015 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-636-602/2015, taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, aiškinant ir taikant norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimą reglamentuojančias teisenos taisykles, apibendrinimą, Administracinių teismų jurisprudencija, Nr. 36).

Nustačius, jog pareiškėja abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą kreipėsi į teismą kvestionuodama nebegaliojančią teisės akto dalį, pareiškėjos pareiškimą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p., 116 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narės Aistės Gedvilienės pareiškimą ištirti, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. D1-268 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.5 papunktis pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktams, 9 straipsnio 1 daliai.

Pareiškimą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.