Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė išnagrinėjo prokurorės V. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2025 m. kovo 15 d., apie 20.45 val. (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sugriebė savo gyvenimo draugei A. R. už dešinės rankos žasto ir stipriai spaudė, sukeldamas skausmą, po to ne mažiau kaip septynis kartus sudavė nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, padarydamas A. R. poodines kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinėje mentyje ir kairiame šone, tokiu būdu mušdamas nežymiai sutrikdė savo šeimos narės – gyvenimo draugės A. R. sveikatą.

Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su A. R. kartu gyvena jau daugiau nei 10 metų. Šių metų kovo 15 dieną jie su A. šventė jos sesers gimtadienį, gimtadienio metu nesipyko. Po gimtadienio grįžo į namus. Jau buvo gerokai po 20 valandos. Abu buvo išgėrę nemažai. Išgėrė brendžio 0,5 l butelį ir 0,2 l buteliuką. Jis namuose turėjo alaus kelias skardines. Kiek prisimena, jie gulėjo lovoje ir jis pagalvojo, kad nori dar išgerti, o šaldytuve yra alaus. Apie kažkur 20.40 val. jis paprašė A., kad jam atneštų alaus. Ji neatnešė ir neleido jam gerti daugiau. Jis supyko, pagriebė A. už dešinės rankos žąsto ir paspaudė. Tada tarp jų paaštrėjo konfliktas ir jis A., kiek prisimena, trenkė kelis kartus, tiksliai neatsimena kiek kartų, bet trenkė iš delno į mentį, paskui per tą pačią ranką į skirtingas vietas, tada dar į šoną. Tikrai galėjo būti viso 8 smūgiai. A. prašė, kad jis nustotų ją mušti, kad skauda jai, jie stumdėsi. Bet nuo alkoholio jam kažkas buvo užėję ir jis tik paskui sustojo mušti. Jis pats paskambino policijai, nes A. jį irgi pastūmė. Paskui atvažiavo policija, paaiškino situaciją, jie juos atskyrė ir išvežė jį pas sūnų į (duomenys neskelbtini), nes jis ten turi namą, o A. išvežė greitoji. Kai ji grįžo, jis jos atsiprašė, pasakė, kad tai paskutinis kartas. Ji jį įsileido į namus. Dabar jau susitaikė, toliau gyvena kartu. Suprato, kad dėl visko kaltas yra alkoholis. Jis yra pensininkas, todėl prašo atsižvelgti į tai, skiriant jam bausmę. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ir savo kaltę prisipažįsta (el. b. l. 132-134)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Nukentėjusioji A. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad su V. S. kartu gyvena jau 17 metų. Butas, kuriame gyvena nuosavybės teise priklauso jai. 2025 m. kovo 15 d. buvo jos sesers gimimo diena. Sesers gimimo dieną šventė pas seserį namuose (duomenys neskelbtini). Ji gyvena tame pačiame daugiabutyje kaip ir ji, tik antrame aukšte, o ji trečiame. Pas seserį vartojo alkoholinius gėrimus. Tiek ji, tiek sugyventinis gėrė brendį, išgėrė 0,5 l butelį ir 0,2 l buteliuką. Kol buvo pas seserį nebuvo jokio konflikto, viskas buvo gražu, nesipyko. Paskui apie 20 valandą ji su sugyventiniu išėjo namo. Namuose jau nebevartojo alkoholio. Dar dieną sugyventinis buvo nusipirkęs dvi skardines alaus, tačiau kai parėjo po gimtadienio, ji jas paslėpė. Grįžusi ji nusiprausė ir nuėjo atsigulti į lovą, ruošėsi jau miegoti, o jis įsijungė televizorių ir atsigulė šalia jos. Kažkuriuo metu sugyventinis paprašė jos to alaus, ji nedavė jo, nes sugyventinis buvo jau senai vartojęs alkoholį, tad pabijojo, kad nesusisuktų jam kas nors. Na ir žinoma, jis dėl to, kad nedavė to alaus supyko. Jiems begulint lovoje, apie 20.45 val., sugyventinis pagriebė ją už dešinės rankos žąsto ir stipriai suspaudė ranką, dėl to ji pajuto skausmą. Jis toliau prašė to alaus, ji nedavė. Tuomet sugyventinis jai su rankos delnu ar kumščiu, ji negali pasakyti tiksliai dėl to, kad buvo neblaivi, jai sudavė į šoną, į šonkaulius po krūtine. Smūgio metu juto stiprų fizinį skausmą. Kaip pas ją ant kaklo atsirado įdrėskimai ji nežino, įtaria, kad net ir pati galėjo įsidrėksit iš to streso. Po smūgio į šonkaulius, ji pasakė sugyventiniui, kad jai skauda, kad jis baigtų. Tuomet jis atsisėdo lovoje ir pats paskambino „112“. Ji išgirdo, kad jis skambina, tuomet taip pat pakilo iš lovos ir perėmė iš sugyventinio telefoną. Nurodė adresą kur atvykti, nurodė, kad sugyventinis ją sumušė. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė medikus. Policijos pareigūnams nurodė įvykio aplinkybes, pareigūnai atskyrė ją su sugyventiniu. Medikai ją apžiūrėjo ir nuvežė į (duomenys neskelbtini). Ten jai padarė rentgeną, apžiūrėjo. Po apžiūros ją paleido namo. Po to įvykio prieš ją V. nesmurtavo. Ankščiau V. yra smurtavęs psichologiškai, bet ne fiziškai (el. b. l. 36-38).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2025 m. kovo 15 d., apie 20.54 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis V. S., (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,42 promilių girtumas, tyčia sumušė neblaivią sugyventinę A. R., (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,20 promilių girtumas. Tokiais savo veiksmais V. S. sukėlė fizinį skausmą ir sužalojo A. R.. Ant A. R. dešinio žasto, kairio šono matosi kraujosruvos, ant kaklo matosi įdrėskimai (el. b. l. 1-4)

Iš 2025 m. kovo 15 d. tarnybinio pranešimo Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad atvykus (duomenys neskelbtini), buvo rasti neblaivūs sugyventiniai A. R. ir V. S.. A. R. ir V. S. nurodė, kad šiandien buvo pas A. R. seserį. Ten šventė sesers gimtadienį, todėl vartojo alkoholinius gėrimus. Abu asmenys nurodė, kad konfliktas įvyko grįžus į namus, pas seserį konflikto nebuvo. Tikslių įvykio aplinkybių asmenys nurodyti nesugebėjo, galimai dėl girtumo. A. R. teigė, kad 20.54 val. buvo namuose, gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, kai tarp jos ir sugyventinio įvyko konfliktas. Konflikto metu V. S. tyčia sumušė A. R.. Moteris nurodyti kokiais būdais buvo sumušta negalėjo, galimai kumščiais. Kiek kartų sudavė sugyventinis moteris taip pat nenurodė, tik teigė, kad buvo suduota į dešinį žastą, kairį šoną ir kaklo sritį. A. R. teigė, kad tokiais savo veiksmais V. S. sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė sužalojimus, t. y. kraujosruvas ant kairio šono ir dešinio žasto, įbrėžimus ant kaklo. A. R. įvykio vietoje apžiūrėjo GMP medikai, kurie ją išsivežė detalesnei apžiūrai į gydymo įstaigą, (duomenys neskelbtini). Moteris teigė, kad vyras smurtauja ne pirmą kartą, tai daro būdamas neblaivus. Moteris teigė, kad pareiškimo niekada policijai nerašė dėl sugyventinio veiksmų. V. S. pripažino smurtavęs prieš sugyventinę. Vyras daug apie įvykį paaiškinti nesugebėjo, teigė, kad tarp jo ir sugyventinės įvyko konfliktas dėl jos alkoholio vartojimo, ko pasekoje sugyventinė jį išprovokavo. V. S. nurodė, kad neprisimena kiek kartu sudavė sugyventinei, tačiau teigė, kad tai darė rankos kumščiu. Vyras tik prisimena, kad vieną kartą užsimojo į kairį A. R. šoną. V. S. teigė, kad gailisi taip pasielgęs, tačiau jį žodžiu išprovokavo moteris. V. S. nuo sugyventinės atskirtas, jis buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini), vyriškis nurodė, kad eis pas sūnų (el. b. l. 12-16).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (el. b. l. 20-30).

2025 m. kovo 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 577/2025 (02) nustatyta, kad A. R. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinėje mentėje, kairiame šone, padarytos kietais bukais daiktais, aštuoniais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje bei tiriamosios nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (el. b. l. 62-63).

Iš 2025 m. kovo 18 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro darytas garso įrašas, kviečiant pagalbą, surašyta pokalbio stenograma (el. b. l. 72-75).

Iš 2025 m. kovo 18 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai (el. b. l. 88-90). ??

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.

Tuo tarpu BK 141 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Įvykio metu kaltinamasis bei nukentėjusioji gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, jų santykiai atitiko šeimos santykius.

Kaltinamasis V. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir patvirtino, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, kilus konfliktui jis griebė sugyventinei A. R. už dešinės rankos žąsto ir paspaudė. Vėliau, paaštrėjo konfliktas ir jis sugyventinei trenkė kelis kartus, tiksliai neatsimena kiek kartų, bet trenkė iš delno į mentį, paskui per tą pačią ranką į skirtingas vietas, tada dar į šoną. Galėjo būti iš viso 8 smūgiai. Šiuos kaltinamojo parodymus betarpiškai patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymai, kurie iš esmės patvirtina tapačias aplinkybes, kurias nurodė kaltinamasis. Minėti kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajai sukėlė nežymus sveikatos sutrikdymas. Šias aplinkybes patvirtina tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, kuria nustatyta, kad A. R. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinėje mentėje, kairiame šone, padarytos kietais bukais daiktais, aštuoniais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje bei tiriamosios nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, jog V. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. R., pastarajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip realizuodamas nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji palaiko šeimyninį ryšį, patvirtina jų pačių parodymai, kas neabejotinai patvirtina, jog jie laikytini sugyventiniais ir atitinka šeimos narių sąvoką. Tokiu būdu konstatuotina, kad V. S. padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. S. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutiko.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, spręstina, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Civilinis ieškinys byloje atlygintas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl menkavertės priežasties, prieš šeimos narę – sugyventinę, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinama ir tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas, gydytas Kauno psichiatrinėje ligoninėje, nustatyta diagnozė F10.4., Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė su delyru. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad V. S. teismo psichiatrijos ekspertizė netikslinga, kaltinamasis anksčiau neteistas, yra pensinio amžiaus (duomenys neskelbtini) sulaukęs asmuo.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti švelniausią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatomą bausmę – viešuosius darbus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį 54,10 Eur sumai, kurią prašė priteisti iš kaltinamojo V. S.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis prašomą priteisti sumą civilinei ieškovei atlygino, todėl procesas dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, saugomi prie ikiteisminio tyrimo bylos, paliktini saugoti prie ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam bausmę – 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti 60 valandų visuomenės labui, dirbant ne mažiau 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų visuomenės labui, dirbant ne mažiau 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Išaiškinti v. S. kad nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, saugomus prie ikiteisminio tyrimo bylos, paliktini saugoti prie ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos.

Išaiškinti, kad V. S., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.