Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas) ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį –30 parų arešto bausme;pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme;pagal 284 straipsnio 1 dalį – 10 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – BBND) (376,60 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė bausmė – 40 parų areštas ir 10 BBND (376,60 Eur) dydžio bauda.

Iš R. L. priteista 20 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai M. M., priteistą sumą pervedant tvarkyti uzufrukto teise įstatyminei atstovei motinai L. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad disponavo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sprogmenimis ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent: R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, iš nenustatyto asmens įgijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis: pramoninės gamybos 9 mm (380) kalibro Olympic 38 modelio dujinį revolverį Nr. 001059, skirtą šaudyti dujiniais ir garsiniais šoviniais, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamą „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams ir 5 pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinius šovinius, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamus „C“ kategorijos šaudmenims, šį ginklą ir šaudmenis neteisėtai nešiojosi su savimi iki 2015 m. rugsėjo 16 d., kol ginklas, trys šaudmenys ir dvi šaudmenų tūtelės iš jo buvo paimtos policijos pareigūnų. Be to, R. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir sprogmenimis, tai yra, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, neturėdamas leidimo įgijo šaunamąjį ginklą ir sprogmenis: pramoninės gamybos graižtvinį 6 mm kalibro 640 modelio Alfa revolverį Nr. 5640051651, skirtą šaudyti 6 mm kalibro Flobert tipo šoviniais, kurių iššautos kulkos kinetinė energija ginklo žiotyse neviršija 7,5 J, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamą „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir svaidančio poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – dūminį paraką, kurio masė 155,4 g, kuriuos neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, savo sodybos name ir garaže iki 2015 m. rugsėjo 18 d., kol šaunamasis ginklas ir sprogstamoji medžiaga kratos metu buvo surasti ir paimti policijos pareigūnų.Be to, R. L. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, tai yra, 2015 m. rugsėjo 16 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, viešoje vietoje, daugiabučio namo pirmojo aukšto laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, tyčia išsitraukė iš už drabužių neteisėtai nešiojamą šaunamąjį ginklą - 9 mm kalibro dujinį revolverį Olympic, kurio Nr. 001059, užtaisytą 5 garsiniais šoviniais ir įrėmė jo vamzdį nepilnametei M. M., gim. (duomenys neskelbtini), į kaktą, o M. M. ranka nukreipus ginklą į šoną, iššovė laikydamas ginklą šalia M. M. dešinės ausies, tuo padarė jai dešinės ausies neurosensorinį pažeidimą bei grasino ją nužudyti, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti dėl aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo ir R. L. pripažinti kaltu bei skirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 85 paroms. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir visiškai teisingai nurodė bausmių skyrimo pagrindus ir motyvus, tačiau priešingai nurodytiems motyvams skyrė bausmes, mažesnes už sankcijos vidurkį bei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį parinko dar ir švelnesnę bausmės rūšį – baudą, ir paskyrė jos dalį, artimą minimaliai ribai. Tokios bausmės, prokuroro manymu, yra neteisingos ir neproporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms. Apeliantas teigia, kad teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį R. L. dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, turi vadovautis ne tik vidiniu įsitikinimu, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Nurodo, kad bausmei individualizuoti yra labai svarbios faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, realus jos pavojingumo lygis ir padariniai, nukentėjusiojo asmenybė, kaltinamojo charakteristika, jo veiksmai po nusikaltimo padarymo. Prokuroro manymu, parenkant bausmės rūšį R. L., atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikaltimą jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šią nusikalstamą veiką įvykdė jau būdamas nusikalstamoje būklėje, t.y. vykdydamas du trunkamus apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 1 dalyje, taip pat į tai, kad nusikaltimas įvykdytas prieš 14 metų vaiką, panaudojo neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą bei tai, kad nusikaltimą įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia ir nusikalstamam R. L. elgesiui nebuvo absoliučiai jokio preteksto, kadangi su nukentėjusiąja jis nesiejamas jokiais ryšiais ar interesais. Prokuroras skunde pažymi ir tai, kad kėsinimasis buvo pavojingas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei, kadangi tik dėl gynybinių nukentėjusiosios veiksmų, kai ji ranka nustūmė ginklą nuo savo veido į šoną, buvo išvengta šūvio į kaktą. Nusikaltimas sukėlė nukentėjusiajai pasekmes, kurias teismas laikė pagrindu priteisti civilinį ieškinį. Prokuroro manymu, nuteistojo gyvenimo būdas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, t.y. prokuroras mano, kad nusikaltimas neatsitiktinis. Pažymi, kad nuteistojo išsakyta pozicija apie pačios nukentėjusiosios provokavimą, rodo, kad jis nėra kritiškas savo elgesiui, nesigaili dėl savo veiksmų. Įvertinęs visa tai, prokuroras teigia, kad R. L. skirtina ne viena iš švelniausių bausmės rūšių, o areštas, kuris, atsižvelgiant į tai, kad už kitas nusikalstamas veikas skirtos arešto bausmės, būtų visiškai suderinamas. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei BK 61 straipsnyje numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Pažymi, kad R. L. skirtino arešto bausmė yra nuo 15 iki 90 parų, atitinkamai bausmės vidurkis – 52 paros, todėl prokuroro manymu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, R. L. skirtinos arešto bausmės ne mažesnės nei sankcijos vidurkis, t.y. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį skirtinas areštas 52 paroms, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – areštas 52 paroms, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – areštas 52 paroms. Skunde galutinę subendrintą bausmę įvardija – areštą 85 paroms.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Kauno apygardos prokuratūros prokurorė apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras nurodo, kad R. L. yra paskirta aiškiai per švelni bausmė, prašo ją pakeisti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja būtent tokiose ribose.Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį ir baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo R. L. atžvilgiu pritaikyti tinkamai. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemonę – bausmę, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato galimas alternatyvias bausmes, t.y. asmuo gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, apylinkės teismas paskyrė bausmes sankcijų ribose.Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde prokuroras sutinka, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė bausmių skyrimo pagrindus ir motyvus. Apylinkės teismas analizavo ir įvertino visus BK 54 straipsnyje įtvirtintus pagrindus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad areštas – trumpalaikis laisvės atėmimas. Valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina, o kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014). Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams, kad skiriant bausmę yra įvertinama tai, kad nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau vertintina ir tai, kad R. L. yra neteistas, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, charakterizuojamas patenkintai. Nors atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, priešingai nei nurodo prokuroras, R. L. prisipažino dėl nusikalstamų veikų ir gailėjosi, nurodė, kad per mamą atsiprašė nukentėjusiosios, pats išgyvena, supranta pasekmes, taip pat pažymėtina ir tai, kad jis atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiosios gydymą, stengsis kuo greičiau atlyginti priteistą civilinį ieškinį. Visos šios aplinkybės R. L. charakterizuoja teigiamai, kas sudaro pagrindą manyti, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta paskyrus sankcijose numatytas bausmes, tačiau švelnesnes nei jų vidurkis.Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jo keisti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.