- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- e2A-793-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00436-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- D. T., R. M., D. B., G. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams D. T., R. M., D. B., G. B. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – notarė D. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama perkelti atsakovų D. B. ir G. B. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2021 m. sausio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 237, į 13/16 dalis nekilnojamojo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei R. J., įpareigojant ieškovę kompensuoti atsakovams D. B. ir G. B. nekilnojamojo turto įsigijimo kainą, t. y. 6 000 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po K. M. mirties ieškovė R. J., atsakovės D. T. ir R. M. paveldėjo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės D. T. ir R. M. 2021 m. sausio 12 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį ir joms priklausančias 13/16 dalis turto pardavė atsakovams D. B. ir G. B. už 6 000 Eur. 2021 m. kovo 30 d. ieškovė sulaukė skambučio iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskambinusi moteris, galimai atsakovė D. B., pranešė, kad iš ieškovės sesers bei motinos nusipirko nekilnojamojo turto dalis. 2021 m. kovo 31 d. ieškovė gavo MMS žinutę, kurios nepavyko perskaityti. Kitą dieną po skambučio ieškovė pašto dėžutėje rado notarės D. Š. laišką su 2020 m. lapkričio 3 d. pareiškimu, kuriame nurodoma, kad ieškovė turi per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos pareikšti notarei apie norą įsigyti arba atsisakymą pirkti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis. Ieškovė kreipėsi į akcinę bendrovę Lietuvos paštas, prašydama paaiškinti, kodėl registruota pašto siunta nebuvo jai įteikta asmeniškai. Paštas 2021 m. balandžio 27 d. paaiškino, kad karantino metu taiko tam tikrus veiklos apribojimus, t. y. visoje Lietuvoje nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2021 m. vasario 15 d. paprastąsias, registruotąsias korespondencijos siuntas (išskyrus siuntos su procesiniais dokumentais, įteikimo pranešimais bei siuntos su žyma ,,įteikti asmeniškai“) pristatė į gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutę, nereikalaudami gavėjo parašo. Registruotoji korespondencijos siunta Nr. RS129095020LT siųsta ieškovei, papildomų nuorodų ,,Su įteikimo pranešimu“, ,,Įteikti asmeniškai“ neturėjo, tad jos gavimo pašte dieną – 2020 m. lapkričio 6 d., perduota laiškininkui pristatyti į gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutę ir tą pačią dieną buvo fiksuotas siuntos pristatymas. Ieškovė 2021 m. balandžio 28 d. kreipėsi į notarę D. Š. prašydama paaiškinti pareiškimo išsiuntimo aplinkybes. Notarė D. Š. 2021 m. gegužės 3 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad iš Pašto siuntų sekimo sistemos buvo gauta informacija, kad siunta Nr. RS129095020LT 2020 m. lapkričio 6 d. per Vilniaus (duomenys neskelbtini) siuntų centrą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įteikta gavėjui; tokia informacija laikoma patikima ir pakankama, kiti papildomi informavimo būdai pasitelkiami tik tuo atveju, kai paštas grąžina notaro biurui siuntą, kai jos nepavyksta įteikti gavėjui. 2021 m. sausio 12 d. buvo išduotas liudijimas apie pareiškimo įteikimą R. J., kuri nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2021 m. sausio 12 d. neišreiškė noro pirkti turto. Notarė D. Š. 2021 m. gegužės 10 d., atsakydama į ieškovės raštą, nurodė, jog į notaro kompetenciją neįeina pašto kontrolė. Ieškovės nuomone, sudarant 2021 m. sausio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatos, nes apie bendraturčių ketinimą parduoti joms priklausančias turto dalis ieškovė sužinojo tik 2021 m. kovo 30 d., kai sulaukė skambučio, o galutinai paaiškėjo 2021 m. gegužės 14 d., kai advokatas patikrino Nekilnojamojo turto registro duomenis. Nors atsakovė D. T. yra ieškovės sesuo, tačiau jų bendravimas nuo 2020 m. spalio 30 d. visiškai nutrūko, atsakovė neinformavo ieškovės apie turto dalies pardavimą, nors anksčiau bendraudavo SMS žinutėmis, elektroniniu paštu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė D. T. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo įvertinti, ar ieškinys nėra paduotas praleidus CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą, o nusprendus, kad terminas nepraleistas, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad po tėvo mirties namas ilgą laiką buvo negyvenamas, neprižiūrimas, ne kartą su seserimi kalbėjo apie ketinimą parduoti tėvų namus, todėl ji ne kartą dėjo skelbimus į nekilnojamojo turto pardavimo portalus, tačiau ieškovei vis atrodydavo pernelyg maža kaina. Nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. jos visiškai nebendrauja, nes tądien per talką labai susipyko. Ieškovė visiškai nenorėjo prisidėti prie bendro turto išlaikymo, priežiūros, nesirūpina net judviejų motina. Ji turėjo įgaliojimą veikti motinos vardu, todėl kreipėsi į notarę dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Notarė informavo, kad ieškovė kaip bendraturtė neišreiškė noro pirkti nekilnojamojo turto, todėl 2021 m. sausio 12 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Mano, kad notarė tinkamai įvykdė savo funkcijas, todėl ieškovė nepagrįstai prašo jai perkelti pirkėjo teises ir pareigas.
3. Atsakovai D. B. ir G. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti. Teismo posėdžio metu atsakovai paaiškino, kad norėjo įsigyti nekilnojamąjį turtą užmiestyje, todėl sužinoję, kad atsakovė D. T. nori parduoti sodybą, nusprendė ją įsigyti. Apie tai, kad D. T. ketina parduoti turtą, D. B. sužinojo iš savo tėvų, nes jos tėvai ir D. T. yra pažįstami. Pirkimo–pardavimo sutartį sudarė pas notarą, todėl nekilo jokių abejonių dėl tokio sandorio teisėtumo. Mano, kad notarė tinkamai atliko savo funkcijas, nes išsiuntė pranešimą ieškovei, išlaukė įstatyme numatytą terminą ir tik po to patvirtino sandorį. Įsigydami turtą žinojo, kad įsigis tik dalį jo, o kita dalis priklausys ieškovei. Nepavykus draugiškai susitarti dėl bendro turto valdymo, būtų prašę atidalinti turtą. Notarų biure sudarant sandorį dalyvavo tik D. B.. Sutuoktinis G. B. ragino vis susiekti su bendraturte ir išsiaiškinti, kaip toliau bus valdomas turtas, todėl D. B. 2021 m. kovo 30 d. paskambino ieškovei, paaiškino, kad nusipirko iš D. T. ir jos motinos R. M. nekilnojamojo turto dalis, kad juos domintų ir likusios turto dalies įsigijimas. Iš pokalbio ieškovė neatrodė nustebusi, mano, kad žinia, apie nekilnojamojo turto pardavimą ieškovei nebuvo naujiena.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – notarė D. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu. Teismo posėdyje notarė paaiškino, kad tai buvo įprastinis veiksmas. D. T. kreipėsi į ją norėdama parduoti nekilnojamo turto dalį, todėl ji kaip visada kitam bendraturčiai per paštą išsiuntė pasiūlymą. Ji jau 30 metų dirba šį darbą, visada bendraturtį informuoja siųsdama pranešimą per paštą su įteikimu, toks pranešimo būdas yra nurodoma ir Lietuvos Respublikos notarų rūmų rekomendacijose. Nuo 2019 m. iš pašto nebegauna įteikimo pažymos, apie tai ar dokumentas įteiktas adresatui pasitikrina internete. Tąkart, kaip įprastai, ji pašto sistemoje pasirinko, kad siuntą reikės įteikti adresatui asmeniškai, todėl siuntai buvo suteiktas siuntos sekimo numeris, pagal kurį ji pasitikrino ar dokumentai įteikti. Jei būtų pasirinkusi kitą siuntimo būdą, siuntai nebūtų buvęs suteiktas sekimo numeris. Pašto sistemoje pamačiusi, kad siunta įteikta adresatui, palaukė įstatyme numatytą terminą ir bendraturtei neišreiškus noro pirkti turtą, ji patvirtino pirkimo–pardavimo sandorį. Ji neturėjo pagrindo abejoti pašto sistemoje esančiais duomenimis, kad siunta įteikta adresatui, nes niekada anksčiau nekilo jokių nesusipratimų, todėl ir nesiėmė jokių papildomų veiksmų siekdama informuoti bendraturtę. Dabar iš spaudos žino, kad karantino laikotarpiu ne visada paštas siuntas įteikdavo adresatams asmeniškai, nors toks dokumentų įteikimo būdas buvo pasirinktas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės R. J. 1 413 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovei D. T., 29,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
6. Teismas nustatė, kad po tėvo K. M. mirties ieškovė R. J. paveldėjo 3/16 dalį nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Notarė D. Š. 2021 m. sausio 12 d. patvirtino pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovės D. T. ir R. M. už 6 000 Eur pardavė joms priklausančias nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis (iš viso 13/16 dalių), atsakovams D. B. ir G. B..
7. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės D. T. ir R. M., siekdamos parduoti joms priklausančias nekilnojamojo turto dalis, laikėsi CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, nes kreipėsi į notarę, jog ši informuotų kitą bendraturtę apie ketinimą parduoti savo dalis.
8. 2020 m. spalio 23 d. notaro biuras iš pašto gavo informacinį pranešimą, apie pasikeitimus pašto veikloje dėl COVID-19 pandemijos, kuriame nurodoma, kad nuo 2020 m. spalio 26 d. registruotos pašto siuntos, telpančios į gaunamų laiškų dėžutę, bus į ją ir pristatomos, o siuntos su žymą „įteikti asmeniškai“ bus išduodamos pašto skyriuje. Notarė 2020 m. lapkričio 4 d. išsiuntė pareiškimą ieškovei, pašto savitarnos tinklapyje pasirinko, kad pašo siunta bus siunčiama „pasirašytinai“, todėl siuntai buvo suteiktas siuntos Nr. RS129095020LT. Teismas konstatavo, kad notarė, pasirinkusi siuntos siuntimą „pasirašytinai“ pagrįstai galėjo tikėtis, kad siunta bus įteikta pasirašytinai adresatui, nes tai įskaičiuota į jos pasirinktąją paslaugą, be to, paštas 2020 m. spalio 23 d. pranešimu užtikrino, kad ir po 2020 m. spalio 26 d. siuntos su žymą „įteikti asmeniškai“ bus vykdomos. Nustatyta, kad pašto informacinėje sistemoje pažymėta, kad siunta Nr. RS129095020LT, siųsta ieškovei R. J. buvo paimta iš siuntėjo ir 2020 m. lapkričio 6 d. įteikta adresatui. Pašto 2021 m. lapkričio 6 d. rašte nurodoma, kad ši siunta Nr. RS129095020LT siųsta be papildomų nuorodų „Su įteikimo pranešimu“, „Įteikti asmeniškai“, todėl atsižvelgiant į karantino metu nustatytą siuntų pristatymo tvarką, siunta pristatyta nurodytu adresu, į gavėjos gaunamųjų laiškų dėžutę. Teismas sprendė, kad šis pašto raštas patvirtina, kad registruota siunta nebuvo asmeniškai įteikta ieškovei, nepaisant to, kad notarė buvo pasirinkusi paslaugą „pasirašytinai“, kuri apima ir siuntos įteikimą pasirašytinai adresatui. Todėl padarė išvadą, kad notarė buvo suklaidinta pašto informacinėje sistemoje pateikiamos informacijos, ji sąžiningai klydo konstatuodama, kad pašto siunta buvo asmeniškai įteikta ieškovei.
9. Teismas nurodė, kad nors ieškovė tvirtina laišką radusi tik kitą dieną po atsakovės D. B. skambučio, t. y. 2021 m. kovo 31 d., ieškovė nepateikė jokių duomenų patvirtinančių šiuos jos argumentus. Siekdama įrodyti šią aplinkybę ieškovė prašė kaip liudytoją apklausti ieškovės gyvenamąją vietą aptarnaujančią paštininkę Aną, tačiau nepavykus apklausti liudytojos, ieškovė nesiėmė jokių kitų veiksmų, siekdama įrodyti šią faktinę aplinkybę, t. y. notarės siųsto pareiškimo gavimo momentą. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad notarės siųstą laišką ji gavo tik 2021 m. kovo 31 d., t. y. ne pašto informacinėje sistemoje ar pašto 2021 m. lapkričio 30 d. rašte nurodytą dieną, todėl neturi pagrindo vertinti, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė nebuvo informuota apie kitų bendraturčių norą parduoti joms priklausančias nekilnojamojo turto dalis kitiems asmenims (t. y. atsakovams D. B. ir G. B.), kad buvo pažeistos CK 4.79 straipsnio nuostatos.
10. Teismas pažymėjo, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo to momento, kai pašto informacinėje sistemoje buvo pažymėta apie pašto siuntos įteikimą ieškovei. Ieškovei buvo žinoma, jog atsakovė D. T. nori parduoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Šią aplinkybę patvirtina ne tik ieškovės bei atsakovės D. T. paaiškinimai teismo posėdyje, bet ir ieškovės bei atsakovės susirašinėjimas SMS žinutėmis, skelbimai, tačiau vis tiek, ieškovė, radusi notarės laišką, pirmiausia susisiekė ne su notare, kuri siuntė jai šį laišką, ar savo seserimi (atsakove D. T.), o nuėjo į kitą Vilniaus mieste esantį notarų biurą pasikonsultuoti, kreipėsi į advokatą, kuris 2021 m. birželio 30 d. pareiškė ieškinį. Tokie ieškovės veiksmai rodo, kad ji kaip bendraturtė, siekianti pasinaudoti pirmumo teise, nebuvo pakankamai rūpestinga ir valią įsigyti kitas bendro nekilnojamojo turto dalis, neišreiškė per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos.
11. Teismas įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškinys dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškinio senatis nagrinėjamu atveju netaikytina.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 192 straipsnį, kadangi be teisėto pagrindo neužtikrino liudytojos, t. y. paštininkės vardu A., dalyvavimo teisme, neapklausė liudytojos, o skundžiamame sprendime rėmėsi šios liudytojos neapklausimo faktu bei padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad šio įrodinėjimo priemonės neva atsisakė pati ieškovė. Teismui tenkinus ieškovės prašymą dėl liudytojos apklausos, teismas privalėjo užtikrinti liudytojos dalyvavimą, nes ieškovės prašymą iškviesti liudytoją tenkino, ieškovė savo prašymo neatšaukė, tačiau teismas liudytojos dalyvavimo neužtikrino vien tuo pagrindu, kad liudytoja atsisakė teikti duomenis apie save ir dalyvauti teismo posėdyje.
12.2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad CK 4.79 straipsnio 2 dalyje numatyta bendraturčio informavimo tvarka buvo įgyvendinta ir nepažeista, neužtikrinus savalaikio pranešimo įteikimo ieškovei, nes notarė D. Š., pasirinkdama siuntos pristatymo būdą sąžiningai klydo konstatuodama, kad pašto siunta buvo asmeniškai įteikta ieškovei ir, kad ji buvo suklaidinta Lietuvos pašto, kadangi pasirinkusi siuntos siuntimą „pasirašytinai“ pagrįstai galėjo tikėtis, kad siunta bus įteikta pasirašytinai adresatui, nes tai įskaičiuota į jos pasirinktąją paslaugą. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir motyvais, kad ieškovė turėjo galimybę pasinaudoti pirmumo teise.
12.3. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad notarė D. Š. sąžiningai klydo yra nepagrįsta, kadangi prieštarauja bylos medžiagai ir surinktiems įrodymams. Ieškovės įsitikinimu, notarė D. Š. elgėsi neapdairiai, kadangi nesiėmė jokių protingų veiksmų siekiant užtikrinti ir įsitikinti, kad ieškovei pranešimas buvo įteiktas asmeniškai ir, kad tokia informacija iš tiesų pasiekė ieškovę laiku. Apeliantės nuomone, siųsdama pranešimą, notarė savo pareigas atliko tik formaliai, neatsižvelgė į pasikeitusią Lietuvos pašto siuntų pristatymo specifiką, kuri siunčiant pranešimą ieškovei, notarei buvo žinoma ilgą laiką, todėl pasirinkdama tokį pranešimo pristatymo būdą, veikė savo rizika ir aplaidžiai.
12.4. Ieškovei adresuotos siuntos kelionės informacijos išraše matyti, kad 2020 m. lapkričio 4 d. siunta buvo priimta iš siuntėjo Vilniaus logistikos centre, (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 6 d. Siunta perduota pristatymui Vilniaus (duomenys neskelbtini) siuntų centras, (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 6 d. nurodoma, kad Siunta įteikta gavėjui Vilniaus (duomenys neskelbtini) siuntų centre, (duomenys neskelbtini). Taigi, iš išrašo galima daryti išvadą, kad adresuotas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) siuntų centro 2020 m. lapkričio 6 d. galėjo neiškeliauti, kadangi lokacijos būsena liko tokia pati, kokia buvo siuntą perduodant pristatymui. Be to, (duomenys neskelbtini) siuntų centras netgi nėra ieškovės gyvenamajai vietai priskirtas pašto paskirstymo centras, todėl nesuprantama kaip ieškovei adresuota siunta ten galėjo patekti. Tikėtina, kad tai ir yra priežastis, kodėl ieškovei adresuota siunta jos laiku nepasiekė.
12.5. Lietuvos pašto 2021 m. lapkričio 30 d. atsakymas patvirtina, kad ieškovei notarės adresuotas pranešimas asmeniškai nebuvo įteiktas, kadangi pagal Lietuvos pašto atsakymą, notarė D. Š. turėjo siųsti pranešimą su papildomomis nuorodomis ,,Su įteikimo pranešimu“, ,,įteikti asmeniškai“, tačiau pagal Lietuvos pašto duomenis ir pateiktą išaiškinimą tai nebuvo atlikta siuntėjo. Nagrinėjamu atveju, notarui pasirinkus paprasto registruoto laiško įteikimo būdą karantino metu galiojančioms taisyklėms, turint informaciją iš Lietuvos pašto ir žinant riziką, kad toks laiškas gali pasimesti, kadangi nėra užtikrinamas jo asmeninis įteikimas, o tiesiog įmetant į pašto dėžutę, pasielgė nerūpestingai ir prisiėmė kilusių padarinių riziką.
12.6. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieškovė nepaneigė fakto, jog siuntos negavo 2020 m. lapkričio 6 d. yra prieštaraujantis logikai ir principams, kadangi nutikus tokiai situacijai, kai tiesiog nurodoma, kad pranešimas buvo įteiktas, neatliekant jokių identifikacinių gavėjo veiksmų, nėra objektyvaus ir realaus būdo ieškovei apsiginti ir paneigti aplinkybę, kad pranešimas ieškovės pašto dėžutėje dar nebuvo atsiradęs 2020 m. lapkričio 6 d.
12.7. Apeliantės nuomone, CK 4.79 straipsnio 2 dalies tvarka buvo pažeista, kadangi ieškovė nebuvo tinkamai ir laiku informuota apie savo teisę pirmumo tvarka įsigyti bendrąja daline nuosavybe priklausantį turtą. Nors notarės D. Š. pranešimas galiausiai tik 2021 m. kovo 31 d. atsidūrė ieškovės pašto dėžutėje, tačiau jis buvo gautas gerokai pavėluotai ir tokiu būdu užkirto galimybę ieškovei pasinaudoti savo teisėmis. Aiškinant CK 4.79 straipsnio 2 dalį pagal jos tikslus, negali ir neturėtų kilti jokių abejonių dėl to, ar pranešimas tikėtinai ar netikėtinai buvo įteiktas bendraturčiui. Abejones šiuo atveju pašalina aiškus bendraturčio identifikavimas, kai jis pasirašo paštininkui asmeniškai gavus siuntą. CK 4.79 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas raštu ir per notarą informuoti bendraturtį yra skirtas tam, kad bendraturtis galėtų objektyviai pasinaudoti savo teisėmis, o nebūtų sukuriama pranešimo įteikimo fikcija.
12.8. Tokio pobūdžio bylose, kur yra sprendžiama ar CK 4.79 straipsnio 2 dalies reikalavimai buvo išpildyti tinkamai yra neatsiejamai svarbus pasirinktas siuntos įteikimo būdas, t. y. itin svarbu, kad siunta būtų įteikiama adresatui asmeniškai ir pasirašytinai, kadangi tokiu atveju nekyla abejonių, kad bendraturtis yra identifikuotas ir tinkamai informuotas, o jo sprendimai atitinka tikrąją valią. Pažymėjo, kad kai siunta priimta asmeniškai ir pasirašytinai gavėjo, yra fiksuojamas siuntėjo – notaro įsitikinimas, kad su pranešimo turiniu gavėjas yra supažindintas ir gali išreikšti valią dėl siunčiamo pasiūlymo, ir tuo pačiu, yra garantuojamos pranešimo gavėjo teisės susipažinti su jam itin reikšminga ir svarbia informacija laiku ir apsispręsti dėl pirmumo teisės įsigyti turtą ir tapti vieninteliu bendro daikto savininku.
Atsiliepimas
13. Atsakovė D. T. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė, pageidaudama parduoti savo ir motinos valdomas nekilnojamojo turto dalis, savo pareigą atliko tinkamai, t. y. kreipėsi į notarą dėl turto pardavimo bei pranešimo dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamą turtą persiuntimo bendraturtei (ieškovei), todėl atsakovė laikėsi CK 4.79 straipsnyje nurodytos imperatyvios pranešimo formos ir turinio reikalavimų - pranešimas notaro buvo nusiųstas ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, notaras nustatė, kad pranešimas buvo įteiktas bendraturtei (ieškovei) 2020 m. lapkričio 6 d. (notarui negrįžo joks pranešimas apie neįteiktą siuntą), ir vėliau, t. y. 2021 m. sausio 12 d., patvirtino nekilnojamojo turto pardavimo – pirkimo sandorį, kuriuo atsakovė, veikdama savo vardu ir pagal įgaliojimą atstovaudama motinai R. M., pardavė 13/16 dalių nurodyto nekilnojamojo turto atsakovams D. B. ir G. B.. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir/ arba kol nesulaukė atsakovės D. B. skambučio - tiesiog tinkamai neįvertino 2020 m. lapkričio 6 d. gauto pranešimo turinio ir teisinių pasekmių, arba nebuvo pakankamai rūpestinga ir gautos korespondencijos tiesiog nepasiėmė. Sprendime taip pat pažymėta, kad ieškovė pripažino gyvenanti tuo adresu, kuriuo gavo nurodytą pranešimą, 2020-2021 m. karantino laikotarpiu dirbo nuotoliniu būdu iš namų, visada būdavo namie, kitas pašto siuntas gaudavo. Todėl versija, kad ieškovė atsakovės D. T. ir R. M. pranešimą pašto dėžutėje gavo tik 2021 m. kovo 31 d., t. y., beveik po 5 mėnesių nuo jo išsiuntimo, yra ne tik neparemta jokiais įrodymais, bet ir itin neįtikėtina dėl tokio sutapimo su atsakovės D. B. skambučiu. Atsakovė neturėjo jokios pareigos tikrinti notaro ar Lietuvos pašto atliekamas funkcijas, taip pat neprivalėjo papildomai informuoti ieškovę apie ieškovei ir taip žinomus planus parduoti nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra santykio tarp notaro ir AB Lietuvos paštas dalyvis, ji tinkamai atlikusi visas savo, kaip bendraturtės, pareigas, plačiau nepasisako dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų notaro veiksmų ir AB Lietuvos pašto pareigų vykdymo. Ieškovė ir atsakovė 2017 metais paveldėjusios minimą nekilnojamąjį turtą, aiškiai nusprendė šį turtą parduoti. Atsakovė nuosekliai dėjo aktyvias pastangas, kad turtas būtų parduotas – tvarkė, valė apleistus pastatus, rūpinosi turtu, talpino viešus skelbimus į internetinius turto pardavimo portalus, tačiau ieškovė vis nesutikdavo su pasiūlyta bendra turto kaina, pati jokios iniciatyvos išspręsti šį klausimą nesiėmė, o tuo pačiu ir visiškai nesirūpino turto išsaugojimu ir jo vertės išlaikymu. Ieškovė neabejotinai žinojo apie atsakovės ir jų motinos ilgalaikius ketinimus parduoti nekilnojamąjį turtą, taip pat žinojo pardavimo sąlygas. Tiek iki atsakovės kreipimosi į notarę, tiek notarei nusiuntus pranešimą ieškovei dėl pirmumo teisių įgyvendinimo, tiek dar vieną papildomą mėnesį (skaičiuojant nuo 30 dienų termino pasinaudoti pirmumo teise suėjimo) ieškovė buvo absoliučiai pasyvi ir jokia forma neišreiškė pageidavimo pasinaudoti pirmenybės teisėmis.
14. Atsakovai D. B. ir G. B. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad palaiko atsakovės D. T. išdėstytus motyvus atsiliepime į apeliacinį skundą. Teigia, kad yra įsitikinę, jog turtą įsigijo teisėtai.
15. Trečiasis asmuo, notarė D. Š. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės atstovas kaltina notarą, kad „notarė neįsitikino, kad pašto siunta įteikta adresatui“, tačiau nenurodo kaip būtų galima įsitikinti. Šiais laikais net kurjeris, įteikdamas siuntą, parašą ima tik planšetėje, o popierinių siuntos įteikimo dokumentų jau seniai nėra. Teigia, kad atliko visus reikiamus notaro atliekamus veiksmus dėl pareiškimo persiuntimo, kad siunta pasiektų adresatą. Neaišku kodėl, remiamasi ieškovės žodžiais, kad siunta nepasiekė jos laiku, nors tai tik ieškovės žodžiai, kurių ji nepagrindė jokiais dokumentais ir to fakto neįrodė. Nors ieškovė kreipėsi į teismą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo jai, tačiau iš ieškovės atstovo skundo atrodo, kad sprendžiamas klausimas dėl notaro kaltės įrodymo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
17. Nustatyta, kad po tėvo K. M. mirties ieškovė R. J. paveldėjo 3/16 dalį nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Notarė D. Š. 2021 m. sausio 12 d. patvirtino pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovės D. T. ir R. M. už 6 000 Eur pardavė joms priklausančias nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis (iš viso 13/16 dalių), atsakovams D. B. ir G. B..
18. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama perkelti atsakovų D. B. ir G. B. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2021 m. sausio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 237, į 13/16 dalis nekilnojamojo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei R. J., įpareigojant ieškovę kompensuoti atsakovams D. B. ir G. B. nekilnojamojo turto įsigijimo kainą, t. y. 6 000 Eur.
19. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad bendraturtės, siekdamos parduoti joms priklausančias nekilnojamojo turto dalis, įvykdė CK 4.79 straipsnyje joms numatytą pareigą ir kreipėsi į notarę, kuri paštu išsiuntė rašytinį pareiškimą ieškovei apie galimybę pasinaudoti pirmenybės teise. Teismo vertinimu, notarė sąžiningai klydo manydama, kad pašto siunta buvo asmeniškai įteikta ieškovei, tačiau atsakovei nepaneigus pašto informacinėje sistemoje bei pašto 2021 m. lapkričio 30 d. rašte nurodytos aplinkybės, kad siunta 2020 m. lapkričio 6 d. įteikta, palikta jos pašto dėžutėje, byloje nesant duomenų, kad ieškovė per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos išreiškė valią įsigyti parduodamas nekilnojamojo turto dalis, teismas daro išvadą, kad ieškinys dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo yra nepagrįstas.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendraturčio pirmumo teisės pažeidimas gali pasireikšti, jeigu yra pažeistos CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kurias įvykdžius pardavėjas įgyja teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Pardavėjas privalo informuoti bendraturtį apie galimybę įsigyti parduodamą bendro turto dalį, o bendraturtis per nustatytą terminą gali atsisakyti pasinaudoti pirmumo teise. Jeigu pardavėjas iš viso neinformavo bendraturčio arba pardavė turto dalį kitam asmeniui, ne bendraturčiui, esant bendraturčio ketinimui pasinaudoti pirmumo teise, arba daiktas buvo parduotas nesuėjus pasinaudojimo šia teise terminui, o bendraturtis nebuvo aiškiai atsisakęs pasinaudoti pirmumo teise, tai gali būti nustatytas bendraturčio pirmumo teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-695/2018, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Siekiant įvertinti, ar nebuvo pažeista ieškovės kaip bendraturtės pirmenybės teise įsigyti parduodamas nekilnojamojo turto dalis, svarbu įvertinti ar ieškovei buvo suteikta reali galimybė pasinaudoti jai priklausančia pirmenybės teise, t. y. ar ji buvo informuota apie pardavimą, jo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-313/2018, 26 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
22. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamą dalį, esančią bendrąja nuosavybe, gynimo, turi būti vertinamos kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybės, atsižvelgiant į CK 4.79 straipsnyje įtvirtintų nuostatų paskirtį ir tikslą, kartu vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertinant pagal šiuos principus tiek bendrosios nuosavybės dalį parduodančio, tiek kito bendraturčio elgesį taip, kad nebūtų pažeisti šio teisinio santykio dalyvių lygiateisiškumo, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių pusiausvyros principai (CK 1.5, 1.137 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007).
23. Byloje ginčo, kad atsakovės D. T. ir R. M., siekdamos parduoti joms priklausančias nekilnojamojo turto dalis, laikėsi CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, kreipėsi į notarę, jog ši informuotų kitą bendraturtę apie ketinimą parduoti savo dalis, nėra. Notarė išsiuntė ieškovei pareiškimą. Pašto informacinėje sistemoje nurodyta, kad siunta Nr. RS129095020LT, siųsta ieškovei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 4 d. buvo paimta iš siuntėjo ir 2020 m. lapkričio 6 d. įteikta adresatui. AB Lietuvos paštas 2021 m. balandžio 27 d. rašte paaiškino, kad registruotoji korespondencijos siunta Nr. RS129095020LT papildomų nuorodų „Su įteikimo pranešimu“, „Įteikti asmeniškai“ neturėjo, tad jos gavimo pašte dieną – 2020 m. lapkričio 6 d., perduota laiškininkui pristatyti į gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutę, tą pačią dieną buvo fiksuotas siuntos pristatymas. Iš AB Lietuvos pašto 2021 m. lapkričio 30 d. rašto matyti, kad atsižvelgiant į situaciją dėl Covid-19 pandemijos, nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2021 m. vasario 15 d., paprastosios, registruotosios korespondencijos siuntos (išskyrus siuntos su procesiniais dokumentais, įteikimo pranešimais bei siuntos su žyma „Įteikti asmeniškai“) buvo pristatomos į gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutę, nereikalaujant gavėjo parašo.
24. Notarė pripažino, kad apie pasikeitimus pašto veikloje dėl Covid-19 pandemijos, buvo informuota, taip pat, kad nuo 2019 metų nėra grąžinamas kvitas, kuriame nurodoma kam konkrečiai buvo įteikta siunta ir kas pasirašė. Nors notarė nurodė, jog nėra jokio kito būdo kaip įteikti pranešimus per Lietuvos paštą, siekiant tiksliai nustatyti, kad asmeniui pranešimas buvo įteiktas asmeniškai ir pasirašytinai, tačiau šiuos jos teiginius paneigia notarės 2020 m. spalio 23 d. gautas Lietuvos pašto raštas, kuriame nurodyta, jog siuntos su įteikimo pranešimais bei su žyma „Įteikti asmeniškai“ bus išduodamos pašto skyriuje, mobilieji laiškininkai, aptarnaujantys kaimo vietovių gyventojus siuntas su įteikimo pranešimais, žymomis „Įteikti asmeniškai“, siuntas su procesiniais dokumentais, siuntinius taip pat įteiks „iki slenksčio“.
25. Nagrinėjamu atveju, notarui pasirinkus paprasto registruoto laiško įteikimo būdą karantino metu galiojančiomis taisyklėmis, nebuvo užtikrintas jo asmeninis įteikimas, nes laiškas buvo tiesiog įmestas į pašto dėžutę. Ieškovė nurodo, kad notarės siųstą laišką rado pašto dėžutėje tik po atsakovės D. B. skambučio, t. y. 2021 m. kovo 31 d. ir tik tada sužinojo apie bendraturčių ketinimą parduoti joms priklausančias turto dalis. Atsakovė D. T. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovė žinojo apie atsakovės ir jų motinos ilgalaikius ketinimus parduoti nekilnojamąjį turtą, taip pat žinojo pardavimo sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog ieškovė ir atsakovė paveldėjusios nekilnojamąjį turtą nusprendė jį parduoti, nepatvirtina fakto, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie bendraturčių ketinimą parduoti joms priklausančias turto dalis. Ieškovė ir atsakovė patvirtino, jog jau ilgą laiką visiškai nebendrauja, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo – spalio mėn., tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė apie parduodamo turto dalis nežinojo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė apie bendraturčių ketinimą parduoti joms priklausančias turto dalis sužinojo iki 2021 m. kovo 31 d.
26. CPK 185 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).
27. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad CK 4.79 straipsnio 2 dalies tvarka buvo pažeista, nes ieškovė nebuvo tinkamai ir laiku informuota apie savo teisę pirmumo tvarka įsigyti bendrąja daline nuosavybe priklausantį turtą. Nustatyta, kad notarės pranešimas buvo įmestas į ieškovės pašto dėžutę, t. y. nebuvo įteistas asmeniškai, pasirašytinai. Taigi ieškovei buvo užkirsta galimybė pasinaudoti savo teise įsigyti turtą. Pažymėtina, kad vertinant ar pardavėjas pranešė kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui, neturėtų kilti jokių abejonių dėl to, ar pranešimas įteiktas bendraturčiui. Abejones šiuo atveju pašalina aiškus bendraturčio indentifikavimas, kai pranešimas jam įteiktas asmeniškai, pasirašant. Tai, jog Lietuvos pašto informacinėje sistemoje buvo nurodyta, jog siunta įteikta adresatui 2020 m. lapkričio 6 d. neleidžia daryti išvados, jog ieškovė tą dieną siuntą gavo. Kaip minėta AB Lietuvos paštas nurodė, jog siunta buvo perduota laiškininkui pristatyti į gavėjo pašto dėžutę. Įvertinus tai, darytina išvada, kad ieškovė apie notarės siųstą pranešimą sužinojo po atsakovės D. B. skambučio, t. y. 2021 m. kovo 31 d., laišką radusi pašto dėžutėje. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad buvo pažeistos ieškovės kaip bendraturtės pirmenybės teisės pirkti nekilnojamojo turto dalį.
28. CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatytas specialus bendraturčio pažeistos pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą turto dalį gynimo būdas – pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas nenumato sąžiningo įgijėjo teisių gynimo. Kasacinis teismas išaiškino, kad perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-599/2005). Pažymėta, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo.
29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis išdėstytais argumentais, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tenkinamas ir ieškovei perkeliamos pirkėjo teisės bei pareigos pagal 2021 m. sausio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Iš ieškovės atsakovams (pirkėjams) D. B. ir G. B. priteistina nekilnojamojo turto įsigijimo kainą - 6 000 Eur.
30. Atsakovė D. T. atsiliepimu prašė teismo įvertinti, ar ieškinys nėra paduotas praleidus CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą. Kadangi nustatyta, jog ieškovė apie notarės siųstą pranešimą sužinojo po 2021 m. kovo 31 d. ir tai paneigiančių įrodymų byloje nėra, o ieškinys teisme gautas 2021 m. birželio 30 d., todėl spręstina, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą. Įrodymų, kad ieškovė būtų žinojusi apie sandorio sudarymą anksčiau, nei ji pašto dėžutėje rado notarės siųstą pranešimą, byloje nėra.
31. Priėmus naują sprendimą ir ieškinį tenkinus, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos - 2 613,60 Eur advokato pagalbai apmokėti, 135 Eur sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir tiek pat už apeliacinį skundą, 14,75 Eur sumokėtų už dokumentų iš Registrų centro gavimą, 72,60 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą. Atsakovės D. T. turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu,
nusprendžia:
ieškovės apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį tenkinti.
Perkelti R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), pirkėjo teises ir pareigas pagal 2021 m. sausio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 237, ir nustatyti, kad D. T. ir R. M. pardavė, o R. J. pirko 13/16 dalį Pastato – Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/16 dalį Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/16 dalį Žemės sklypo, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 6 000 Eur.
Priteisti R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų D. T., a. k. (duomenys neskelbtini), R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po 742,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.