- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-11
- Bylos Nr.
- 1A-320-307/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-5-00056-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Albinas Bielskis, Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- R. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, Lino Žukausko,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. (R. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. G. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtoji bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį paskirta 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda ir R. G. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams ir 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi nuspręsta konfiskuoti automobilį „A“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu R. G. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis: jis, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 ir 3 punkto reikalavimus, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių bendra vertė, apskaičiuota į muitinę vertę įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 65 181,18 Eur, tai yra, ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje įgijęs, lentpjūvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, įrengtoje slėptuvėje iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. 22.00 val. paėmimo kratos metu, neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes – 4 000 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais ir 4 429 pakelius cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė, apskaičiuota į muitinę vertę įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 26 893,18 Eur, bei tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. rugpjūčio 2 d., laikotarpyje nuo 14.49 val. iki 15.26 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) rajone įgijęs, iki lentpjūvės, esančios (duomenys neskelbtini) r., vairuodamas automobilį „A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kol (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose buvo pastebėtas pasienio pareigūnų, gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes – 12 000 pakelių „NZ GOLD“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė, apskaičiuota į muitinę vertę įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 38 288 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendį – panaikinti jam paskirtą keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir paskirti 150 MGL dydžio baudą. Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 100 MGL dydžio baudą. Šią bausmę subendrinti su neatliktos Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi (500 Eur) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 110 MGL dydžio baudą.
2.1. Nesutikdamas su jam paskirta bausme apeliantas teigia, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti pakeitus jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę bauda. Apeliantas nurodo, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, tačiau savo kaltę pripažino dar ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir teisme, padėjo teisėsaugos pareigūnams atskleisti šią nusikalstamą veiką, iki šiol gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nors nuteistasis nevedęs, jis turi sugyventinę, kuri šiuo metu laukiasi kūdikio, todėl jai reikalinga jo moralinė ir finansinė parama. Apeliantas taip pat pažymi, kad jis iš dalies jau įvykdė Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendį – 2019 m. gegužės 22 d. sumokėjo dalį jam paskirtos baudos – 629,80 Eur, pagal šį nuosprendį liko sumokėti dar 500 Eur. Apelianto teigimu, jis dirba pagal verslo liudijimą, todėl apeliacinės instancijos teismui nusprendus skirti jam baudą, jis įstengs ją sumokėti.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. G. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija savo kaltės, jo padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir šios veikos teisinio kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi. Apeliantas prašo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesnės rūšies bausme – bauda.
6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdami bausmę teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
7. R. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 199² straipsnio 1 dalies redakcijoje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, galiojusi nuo 2005 m. birželio 30 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad ši nusikalstama veika laikoma sunkiu nusikaltimu, už kurio padarymą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. BK imperatyviai nenurodoma, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą atitinkamo BK straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK – bausmės teisingumo principas. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati jo padarytai veikai – bausmė už nusikalstamos veikos padarymą turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės pavojingumas. Kai įstatymo, numatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje yra nustatyta laisvės atėmimo bausmė ir kitos alternatyvios bausmės, pirmiausiai turi būti svarstoma galimybė skirti kitos rūšies bausmę nei laisvės atėmimas. Tik nustačius, kad kitos rūšies bausmės paskyrimas neleis pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, turėtų būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.
8. Skirdamas nuteistajam R. G. laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išanalizavo tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir jo asmenybę apibūdinančius bylos duomenis. Teismas atsižvelgė į byloje nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, padėjo ją išaiškinti ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliaciniame skunde nuteistasis R. G. nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl jam skirtinos bausmės rūšies ši jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra itin reikšminga, tačiau individualizuojant bausmę visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinai didesnė ar mažesnė reikšmė. Nuteistojo prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos turi būti vertinami kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis.
9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistojo R. G. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes nusikalstamos veikos padarymo metu jis turėjo galiojantį teistumą (Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu padaręs BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą). Nuteistasis taip pat keliolika kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus, galiojančių nuobaudų turėjo ir nusikalstamos veikos padarymo metu. Pažymėtina, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. ir 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimais R. G. baustas už akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką ir už šiuos administracinius nusižengimus paskirtų 289 Eur ir 6000 Eur baudų iki šiol nesumokėjo. Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė analogišką, tačiau žymiai didesnio masto, veiką – neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė daugiau kaip penkis kartus viršijo 250 MGL ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, galiojusi nuo 2005 m. birželio 30 d. iki 2019 m. sausio 1 d.). Duomenys apie nuteistojo R. G. teistumą ir administracinius nusižengimus charakterizuoja jį neigiamai ir rodo, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, jo daromos įstatymais draudžiamos veikos vis sunkėja, o už ankstesnį nusikaltimą ir administracinius nusižengimus paskirtos baudos teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Piniginių baudų, kurių, kaip matyti iš 2019 m. balandžio 1 d. išrašo iš antstolių informacinės sistemos registro, nuteistasis nėra linkęs sumokėti, paskyrimas neužkerta kelio jam toliau daryti tiek administracinius nusižengimus, tiek ir nusikalstamas veikas. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. pateikė 2019 m. gegužės 22 d. atlikto mokėjimo patvirtinimą, pagal kurį jis sumokėjo dalį jam Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos baudos – 629,80 Eur. Tačiau aplinkybė, kad šis mokėjimas buvo atliktas tik praėjus daugiau kaip dviem su puse metų nuo baudos paskyrimo ir tik po to, kai skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, rodo nuteistojo nenuoširdumą, siekį deklaratyviai sudaryti teismui įspūdį, kad jis realiai ir sąžiningai atlieka jam paskirtą bausmę. Šiuo atveju dalį paskirtos baudos nuteistasis sumokėjo turėdamas tikslą išvengti jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės kitoje baudžiamojoje byloje, o ne siekdamas sąžiningai vykdyti jam paskirtą bausmę. Įvertinusi aptartas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo R. G. padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus tik griežčiausią įstatymo, numatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
10. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. G. nurodo, kad jis dirba pagal verslo liudijimą ir rūpinasi jųdviejų kūdikio besilaukiančia sugyventine, tačiau šios aplinkybės, atsižvelgiant į jau aptartas nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti keičiama švelnesnės rūšies bausme – bauda.
11. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingus duomenis ir aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra artimas minimaliai BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei, yra aiškiai per griežta. Nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir jos dydis yra adekvatūs (proporcingi) jo padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles.
12. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, todėl šis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.