Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8997-191/2012 pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovui G. G., trečiasis asmuo E. R., dėl paskolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimo (ar jų nebuvimo).

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Belgijos UAB „ Lenaers ir Co“ v. L. V., bylos Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008).

Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl reikšmingų sandorio aplinkybių įrodinėjimo kilus ginčui. Sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008).

Nagrinėjamoje byloje rašytinės formos paskolos sutartis šalių nebuvo sudaryta. Ieškovas sandorio faktą įrodinėjo 2010-02-12 mokėjimo pavedimu (b. l. 23), atsakovas neneigė gavęs pinigus į asmeninę sąskaitą. Kaip konstatuota kasacinio teismo praktikoje, pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolių, susijusių su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009).

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, padaręs išvadą, kad atsakovui nepripažįstant paskolos fakto, ieškovas neįrodė paskolos sudarymo viseto aplinkybių.

Teisėjų kolegija laiko pagrįstais apelianto argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo bei materialinių teisės normų, reglamentuojančių paskolos teisinius santykius pažeidimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo taisyklės reiškia tai, kad pirmosios instancijos teismas, ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustatydamas pagal vidinį savo įsitikinimą, privalėjo konstatuoti, ar labiau tikėtina, kad ieškovo įrodinėjami faktai buvo, ar labiau tikėtina, kad jų nebuvo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas aplinkybių dėl jam pervestų lėšų paskirties bylos nagrinėjimo metu neginčijo. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose pripažino, kad mokėjimo pavedimu, kuriame nurodyta pervedamų lėšų paskirtis – paskola, jam pervesti pinigai yra prievolės vykdymas pagal paskolos sutartį, teigdamas, kad paskolos sutarties šalis yra ne jis pats, o trečiasis asmuo E. R.. Atsakovas teigia, kad jis buvo tik tarpininkas, nes gautus pinigus perdavė trečiajam asmeniui, pastarasis pripažįsta juos gavęs kaip paskolintus ieškovo.

Tačiau CK 2.133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad atsakovas ieškovo vardu sudarė paskolos sutartį su trečiuoju asmeniu, tačiau, ieškovui šiam sandoriui nepritarus, ieškovui jokių teisių ar pareigų pagal tokią sutartį neatsirastų. Įrodymų, jog atsakovas buvo įgaliotas ieškovo vardu perduoti 10 000 EUR paskolą trečiajam asmeniui, atsakovas nepateikė. Įrodymų, jog ieškovą su trečiuoju asmeniu siejo paskolos teisiniai santykiai taip pat nepateikta. Byloje atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių paskolos grąžinimą ieškovui, neneigia, kad iš ieškovo gavo 2011-08-09 pretenziją, kurioje jis raginamas grąžinti paskolos sumą (b. l. 24). Atsakovo atsikirtimai dėl sandorio nebuvimo grindžiami jo įsipareigojimo grąžinti paskolą nebuvimu, jo valios trūkumu, laikytini nepagrįstais. Kaip žinia sandoriu laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1. 63 str.). Atsakovas veiksnus, aiškiai suvokė ko siekė gaudamas pinigus į asmeninę sąskaitą ir juos perduodamas trečiajam asmeniui, todėl jo valia buvo aiškiai išreikšta ir nesuvaržyta. Tai leidžia konstatuoti tarp šalių buvus paskoliniams santykiams.

Atsakovo ir trečiojo asmens nurodyta aplinkybė, kad atsakovas suteikė savo asmeninės banko sąskaitos duomenis trečiajam asmeniui, kurį seniai pažinojo, o su ieškovu nesitarė dėl paskolos, nepatvirtina kokių nors kitokių nei paskolos teisinių santykių egzistavimas tarp ginčo šalių. Trečiojo asmens pripažintas pinigų gavimo iš atsakovo faktas neįrodo paskolinių santykių buvimo tarp ieškovo ir trečiojo asmens, nes atsakovas gauta paskola disponavo savo nuožiūra, o ne ieškovo valia, ką patvirtina ir ieškovo atsisakymas byloje keisti atsakovą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė neteisingą išvadą, kad tarp apelianto ir atsakovo nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai (CPK 185 str.). Kadangi labiau tikėtina, kad ieškovo įrodinėjami faktai buvo, todėl atsakovui nepateikus įrodymų apie paskolos ieškovui sugrąžinimą, ieškinys turėjo būti patenkintas visiškai (CPK 178, CK 6.38, 6.873 straipsniai). Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu atsakovas jam suteiktą 10000 EUR sumą perdavė trečiajam asmeniui E. R., tuomet atsakovas pats turi teisę išsireikalauti skolą iš trečiojo asmens.

Atsakovas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė AB SEB banko pažymą apie trečiojo asmens E. R. grynųjų pinigų įnešimą į ieškovo sąskaitą įvairiomis sumomis (litais bei eurais) 2010-03-01 – 2010-12-31 laikotarpiu. Tačiau šie duomenys neinformatyvūs, pažymoje nėra jokių duomenų apie šių lėšų paskirtį, todėl neįrodo ginčijamos paskolos grąžinimo fakto. Iš parengiamojo posėdžio protokolo, trečiojo asmens pranešimo teismui (b. l. 82-83, 85), matyti, kad trečiasis asmuo 2012-07-25 parengiamajame teismo posėdyje buvo įpareigotas iki 2012-09-05 pateikti teismui duomenis apie tai, kada ir kokiomis dalimis yra grąžinęs 10 000 EUR skolą, tačiau nurodė, kad tokių duomenų pateikti negali, nes neatsimena datų. Atsakovas bendravo su trečiuoju asmeniu, byloje turėjo atstovą. Pirmosios instancijos teisme buvo du parengiamieji teismo posėdžiai, byla nagrinėta iš esmės teismo posėdyje, kuris paskirtas daugiau nei po mėnesio, todėl nebuvo kliūčių atsakovui pačiam pasirūpinti rašytinių įrodymų gavimu. Ieškovas atsakovui pateikė 2011-08-09 pretenziją bei kreipėsi į teismą su pareiškimu 2012-03-20 dėl paskolos grąžinimo, t. y. vėliau nei pažymoje nurodyti mokėjimai. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo pateikta pažyma atsisakytina priimti, kadangi galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 1036 Lt žyminis mokestis už ieškinį bei 1036 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą ( b. l. 3, 22, 109), 1609 Lt advokato pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme, kurios neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (b. l. 86-88), iš viso 3681 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis) ir 19 lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei pirmosios instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Ieškovo K. M. ieškinį patenkinti.

Iš G. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priteisti 10000 EUR (dešimt tūkstančių eurų) arba 34528 Lt (trisdešimt keturi tūkstančiai penki šimtai dvidešimt aštuoni litai) negrąžintą paskolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 10000 EUR arba 34528 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2012-03-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3681 Lt (trys tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt vienas litas) K. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).

Iš G. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priteisti 19 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų išsiuntimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.