Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-3849-789/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-08-06
Bylos Nr.: I-3849-789/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02466-2014-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Mefodija Povilaitienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas: UAB „AgroSaulė 11“

Administracinė byla Nr. I-3849-789/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02466-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 28, 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Mefodijos Povilaitienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės (skundą padavusios institucijos) Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, skundą pareiškėjai UAB „AgroSaulė 11“ dėl sprendimo pakeitimo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės (skundą padavusios institucijos) Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) atstovė Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2014-04-29 pateikė teismui skundą (b. l. 1–), kuriame prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2014-04-10 sprendimo Nr. 3R-147(AG-118/01-2014) dalį dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Paaiškino, kad VAGK 2014-04-11 sprendimu Nr. 3R-147(AG-118/01-2014) patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Komisijos 2013-01-24 sprendimą Nr. 17R-3500 dalyje dėl žemės nuomos mokesčio ir įpareigojo Komisiją pareiškėjos 2013-08-23 prašymą Nr. 15R-806 išnagrinėti pakartotinai, t. y. VAGK tenkino tik pareiškėjos skundo dalį dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo, kitą skundo dalį atmetė. Pažymėjo, kad Komisijai suteikta teisė kompensuoti tik tas išlaidas, kurios atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad nekompensavo išlaidų už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, nes šios išlaidos neatitinka Aprašo 4 p. (patirtos po 2013-02-01). Nesutinka su VAGK išvada, kad Apraše nėra įtvirtinta, jog tokios išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013-02-01. Komisijos nuomone, Aprašo 4 p. nuostata išlaidų patyrimą tiesiogiai sieja su išlaidų apmokėjimu. Nurodė, kad sąskaita faktūra už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. sausio mėn. išrašyta 2013-01-31, o 5 000 Lt mokėjimas atliktas 2013-08-13. Kadangi pareiškėja iki 2013-08-12 disponavo 5 000 Lt suma, tai šios išlaidos negali būti laikomos išlaidomis, patirtomis iki 2013-02-01. Mano, kad VAGK neturėtų atlikti tokio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriimti tokių sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Taigi VAGK veikla, tikrinant Komisijos atliktus vertinimus, iš esmės turėtų apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų.

Atsiliepimas

Pareiškėja UAB „AgroSaulė 11“ atsiliepime (b. l. 61–67) nurodė, kad su atsakovės skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, t. y. palikti galioti VAGK 2014-04-10 sprendimą. Be to, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos nuomone, VAGK teisėtai nusprendė, kad pareiškėjai turi būti kompensuota 5 000 Lt dydžio išlaidos, kurias sudaro mokestis už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą. Paaiškino, kad Komisija 2013-10-01 ir 2014-01-24 sprendimais nustatė, jog kompensuojamos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, yra pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo bei išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Skunde atsakovė prieštarauja savo priimtame sprendime nustatytai aplinkybei ir nepagrįstai keičia poziciją dėl išlaidų pagrindimo bei patvirtinimo. Toks Komisijos piktnaudžiavimas laikytinas nesąžiningu ir neteisėtu bei patvirtina jos pozicijos nenuoseklumą.

Atkreipė dėmesį, kad UAB „AgroSaulė 11“ ir ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ 2012-08-27 sudarė nekilnojamojo turto nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), kuri 2013-09-03 buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal Sutartį pareiškėja išsinuomojo žemės sklypą ir karvidę, esančius Jurbarko rajone. Šį turtą UAB „AgroSaulė 11“ įsipareigojo naudoti gamybinei veiklai, saulės energijos gamybai, pareiškėjai suteikta teisė pastatą naudoti saulės energijos gamybos įrenginiams įrengti, tvirtinti bei naudoti energijai išgauti. Sutartyje apibrėžto nekilnojamojo turto nuoma yra tiesiogiai susijusi su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu. Turtas išnuomotas iki 2035-08-27, nuomos mokestis skaičiuojamas nuo turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos ir sudaro 1 000 Lt + pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) per mėnesį. Pirmą nuomos mokesčio mokėjimą – 1 000 Lt, kurį sudaro vieno mėnesio užstatas, nuomininkas atlieka iki 2012-08-27, toliau nuomos mokestį nuomininkas, pradedant 2012-08-27, moka kas mėnesį (už kiekvieną nuomos termino mėnesį į priekį) iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos pagal pateiktą nuomotojo sąskaitą faktūrą.

Priėmimo-perdavimo aktas tarp UAB „AgroSaulė 11“ ir ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ pagal Sutartį buvo pasirašytas 2012-08-27, sąskaita faktūra už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. sausio mėn. išrašyta 2013-01-31, o 5 000 Lt apmokėjimas atliktas 2013-08-13. Nepaisant fakto, kad nurodytas mokestis už nuomą buvo sumokėtas po 7 mėnesių, Sutartis visą tą laiką galiojo, nebuvo nutraukta ir faktiškai buvo vykdoma. Aprašo III skyriaus 5.4.4 p. nurodyta kompensuotinų išlaidų kategorija, pagal kurią turi būti sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013-01-31 buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Nei Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatyme (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), nei Apraše nėra įtvirtinta, kad tokios išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013-02-01, t. y. vien išlaidų apmokėjimo įrodymo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu.

Atkreipė dėmesį, kad kartu su prašymu kompensuoti patirtas išlaidas pateikė nuomos išlaidų patyrimą iki 2013-02-01 pagrindžiančius dokumentus, todėl jos kompensuotinos. Nuomos mokestis prašymo Komisijai pateikimo metu buvo faktiškai sumokėtas, taigi jis atitinka Aprašo 5.4.4 p. bei 2 priedo nuostatas dėl sumokėto nuomos mokesčio kompensavimo. Pareiškėjos nuomone, VAGK teisingai nurodė, kad UAB „AgroSaulė 11“ 5 000 Lt ginčo išlaidas už penkis mėnesius patyrė nuomotojui pateikus 2013-01-31 sąskaitą faktūrą, t. y. dar iki 2013-02-01. Sąskaitos išrašymas suteikia teisę kreditoriui reikalauti sąskaitoje nurodytos sumos skolininko atžvilgiu, todėl akivaizdu, kad UAB „AgroSaulė 11“, ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ pateikus sąskaitą, privalėjo ją apmokėti. Pažymėjo, kad Civilinio kodekso 6.156 str. 1 d. yra įtvirtintas sutarties laisvės principas, reiškiantis, kad šalys turi teisę apsispręsti dėl sutarties kainos ir apmokėjimo tvarkos, t. y. ar visa sutarties kaina bus apmokėta pasirašymo metu, ar bus mokamas avansinis mokėjimas, ar kaina bus mokama dalimis. Nuomos išlaidų kompensavimui nėra nustatytas maksimalus dydis, todėl turi būti kompensuojama 100 procentų nuomos mokesčio.

Pažymėjo, kad, iš esmės pakeitus įstatyminį reguliavimą, lėmusį saulės šviesos energijos elektrinių pagaminamos elektros energijos supirkimo principo pasikeitimą, buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas ir tai lėmė UAB „AgroSaulė 11“ nuostolių patyrimą, kadangi, esant dabartiniam teisiniam reguliavimui, pareiškėja nebūtų investavusi lėšų į saulės šviesos energijos elektrinės projekto vystymą. Aprašas parengtas siekiant užtikrinti asmenų, iki Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 3 d. nustatyto termino nesikreipusių į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrusių tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, teisėtus lūkesčius. Pabrėžė, kad Komisijos teiginys, jog VAGK, priimdama sprendimą, peržengė jai suteiktą kompetenciją vertinti viešojo administravimo subjekto sprendimą, yra visiškai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl VAGK 2014-04-10 sprendimo Nr. 3R-147(AG-118/01-2014) pakeitimo. Iš skundo turinio matyti, kad atsakovė nesutinka su ta skundžiamo VAGK 2014-04-10 sprendimo Nr. 3R-147(AG-118/01-2014) dalimi, kuria VAGK nusprendė panaikinti Komisijos 2014-01-24 sprendimo dalį dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo. Komisija prašo minėtą VAGK sprendimo dalį panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjos skundą taip pat atmesti. Pažymėtina, kad atsakovė nekelia ginčo dėl skundžiamo VAGK sprendimo dalies, kuria pareiškėjos skundas atmestas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012-08-27 UAB „AgroSaulė 11“ su ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ sudarė nekilnojamojo turto nuomos sutartį, kuria pareiškėja išsinuomojo karvidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Jurbarko r. sav. (b. l. 14–17). Sutarties 2.1 ir 2.2 p. pareiškėja įsipareigojo naudoti turtą gamybinei veiklai, saulės energijos gamybai, jai suteikta teisė karvidės pastatą naudoti saulės energijos gamybos įrenginiams įrengti, tvirtinti bei naudoti energijai išgauti. Sutarties 4.1 p. susitarta, kad nuomos mokestis yra 1 000 Lt + PVM per mėnesį. Pirmą nuomos mokesčio mokėjimą, kurį sudaro vieno mėnesio užstatas, nuomininkas atlieka iki 2012-08-27. Toliau nuomos mokestį nuomininkas, pradedant 2012-08-27, moka nuomotojui kiekvieną mėnesį (už kiekvieną nuomos termino mėnesį į priekį) iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos pagal pateiktą nuomotojo sąskaitą faktūrą (Sutarties 4.2 p.). Priėmimo-perdavimo aktas tarp UAB „AgroSaulė 11“ su ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ pagal Sutartį buvo pasirašytas 2012-08-27 (b. l. 18). 5 000 Lt dydžio PVM sąskaita faktūra Nr. 20130131/6 už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-01-31 buvo išrašyta 2013-01-31 (b. l. 13). Pareiškėja 2013-08-13 pervedė ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ 5 000 Lt (b. l. 12). 2013-08-22 paaiškinime Inspekcijai UAB „AgroSaulė 11“ nurodė, kad įvykdė nuomos mokesčio mokėjimo atidėjimą iki 2013 m. rugpjūčio mėn. dėl susidariusio įsiskolinimo pagal ilgalaikės paskolos teikimo sutartį tarp pareiškėjos ir AB „Agrowill Group“. Pagal 2012-09-17 paskolos sutartį paskolos davėjas UAB „AgroSaulė 11“, paskolos gavėjas – AB „Agrowill Group“. Nuomos mokestis nuomotojui ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“, kuri yra AB „Agrowill Group“ grupės įmonė, buvo sumokėtas atgavus paskolą iš AB „Agrowill Group“. Bendrovė kitų pajamų neturėjo (b. l. 11).

2013-08-23 pateikė 2013-08-23 prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, kuriame, be kita ko, prašė kompensuoti 5 000 Lt nuomos mokestį už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą (b. l. 4–5). Komisija 2014-01-24 sprendimu Nr. 17R-3500 nusprendė iš dalies kompensuoti pareiškėjos patirtas išlaidas, UAB „AgroSaulė 11“ kompensuota 1 350 Lt (b. l. 46). Komisija minėtame sprendime, be kita ko, nusprendė nekompensuoti išlaidų už žemės sklypo nuomą, nes šios išlaidos yra patirtos po 2013-02-01. VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2014-04-10 priėmė skundžiamą sprendimą panaikinti Komisijos 2014-01-24 sprendimo Nr. 17R-3500 dalį dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo, įpareigoti pareiškėjos 2013-08-23 prašymą Nr. 15R-806 šioje dalyje nagrinėti pakartotinai bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti (b. l. 48–54). VAGK ginčijamame sprendime konstatavo, kad nei Įgyvendinimo įstatyme, nei Apraše nėra įtvirtinta, kad tokios išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013-02-01, t. y. vien išlaidų apmokėjimo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu. VAGK nuomone, UAB „AgroSaulė 11“ 5 000 Lt ginčo išlaidas už penkis mėnesius patyrė nuomotojui pateikus 2013-01-31 sąskaitą faktūrą, t. y. dar iki 2013-02-01. Atsižvelgusi į tai, VAGK padarė išvadą, kad pareiškėjos patirtos 5 000 Lt išlaidos laikytinos kompensuotinomis.

Iš skundo turinio matyti, kad Komisija nesutinka su skundžiamo VAGK 2014-04-10 sprendimo dalimi, kuria buvo panaikinta Komisijos 2014-01-24 sprendimo Nr. 17R-3500 dalis dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir ji buvo įpareigota UAB „AgroSaulė 11“ 2013-08-23 prašymo dalį dėl žemės ir nekilnojamojo turto nuomos nekompensavimo nagrinėti pakartotinai. Komisija prašo minėtą skundžiamo VAGK sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taigi šioje byloje ginčas kilo dėl 5 000 Lt išlaidų (nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą) nekompensavimo.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (2013-01-17 priimtas, įsigaliojo nuo 2013-02-01) 3 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 str. 1 d. nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013-09-01 turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą, negarantavo, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos. Su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtra susijusių išlaidų kompensavimo tvarka nustatyta Apraše, kurio III skyriuje nurodyta, kokios išlaidos laikomos kompensuotinomis. Pagal Aprašo 4 p. kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Kompensuotinų išlaidų kategorijos (Aprašo 5 p.): išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu (Aprašo 5.1 p.); sumokėta valstybės rinkliava už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą (Aprašo 5.2 p.); elektrinės projektavimo darbų išlaidos (Aprašo 5.3 p.); investicijos į materialųjį turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos įsigijimas ir su tuo tiesiogiai susijusios įrengimo ar prijungimo prie elektros tinklų išlaidos) (Aprašo 5.4 p.): sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo (Aprašo 5.4.3 p.); Komisijai suteikiama teisė vertinti kitų, nei nurodyta Aprašo 5 p., pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo (Aprašo 5. 7 p.).

Pagal Aprašo 6 p. maksimalūs 5 p. nurodytų išlaidų dydžiai nurodyti Aprašo 2 priede. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 p.). Komisijos sprendimas turi būti motyvuotas (Aprašo 5.7, 6 ir 21 p.).

LVAT 2015-04-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-709-525/2015 padarė išvadą, kad Komisijai suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagristos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio. Be to, Komisijos teisė vertinti išlaidų pagrįstumą tiesiogiai nurodyta Aprašo 5.7 ir 6 p. Aiškinimas, jog Komisijai nesuteikiama teisė vertinti išlaidų pagrįstumo reikštų, kad Komisija įgaliota atlikti tik formalų pareiškėjų pateikiamų dokumentų patikrinimą, tačiau, kaip matyti iš teisinio reguliavimo, Komisijai suteikti didesni įgaliojimai tirti pareiškėjų pateikiamus duomenis ir spręsti dėl išlaidų kompensavimo apimties. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo, jog Komisija turėjo teisę vertinti pareiškėjo nurodytų ir prašytų kompensuoti išlaidų pagrįstumą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtą teisinį reguliavimą ir minėtą LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, konstatuoja, kad Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, turėjo, be kita ko, įvertinti, ar pareiškėjos prašyme nurodytos 5 000 Lt nekilnojamojo turto nuomos išlaidos yra kompensuotinos (t. y. patirtos iki 2013-02-01, gali būti nustatytos, yra pagrįstos, yra patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Sutartyje apibrėžto nekilnojamojo turto nuoma yra tiesiogiai susijusi su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu (Sutarties 2.1–2.2 p.), Sutartis 2012 m. buvo įregistruota viešame registre (b. l. 19–24). Pažymėtina, kad šiuo atveju nuomos mokestis buvo mokamas nesilaikant Sutarties 4.2 p. nustatytų terminų, pagal kurį nuomininkas turėjo mokėti nuomotojui kiekvieną mėnesį (už kiekvieną nuomos termino mėnesį į priekį) iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos pagal pateiktą nuomotojo sąskaitą faktūrą. Byloje nėra ginčo ir sąskaitos išrašas patvirtina, kad pareiškėja, remdamasi 2013-01-31 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 20130131/6, 2013-08-13 pervedė ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ 5 000 Lt nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-01-31 (b. l. 12). Komisija pareiškėjos patirtų 5 000 Lt nuomos išlaidų nekompensavo nustačiusi, kad išlaidos realiai apmokėtos po 2013-02-01, taigi neatitinka kompensuotinų išlaidų patyrimo momento kriterijaus. VAGK padarė priešingą išvadą, kad išlaidų patyrimo momentas neturėtų būti tapatinamas su išlaidų apmokėjimo data, todėl nusprendė, kad pareiškėjos patirtos 5 000 Lt nuomos išlaidos turėtų būti kompensuotos. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar išlaidų realaus apmokėjimo momentas yra laikytinas išlaidų patyrimo momentu, remsis naujausia LVAT suformuota praktika tokio pobūdžio bylose.

LVAT 2015-07-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A-1184-525/2015 pažymėjo, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, sistemiškai aiškinant Įgyvendinimo įstatymo 3 str. 1 d., pagal kurią asmenys iki 2013-09-01 turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo, ir Aprašo 4 p., patirtos išlaidos reiškia, kad tos išlaidos buvo realiai patirtos iki 2013-02-01, t. y. iki šių išlaidų kompensavimo mechanizmo sukūrimo. Išlaidų patyrimo realumą įrodo šių išlaidų apmokėjimas. LVAT, remdamasis byloje esančiais duomenimis, kad prašomą kompensuoti mokestį už žemės sklypo ir statinio nuomą pareiškėjas sumokėjo 2013-08-13, padarė išvadą, jog pareiškėjas 5 000 Lt išlaidas patyrė būtent 2013-08-13, t. y. po 2013-02-01.

LVAT 2015-07-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1182-525/2015 atkreipė dėmesį į tai, jog išlaidų patyrimo momento siejimas būtent su konkrečių piniginių sumų mokėjimo momentu atitinka formuojamą LVAT praktiką administracinėse bylose dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projektų plėtojimu, kompensavimo. LVAT, nustatęs kad, pareiškėjas rangovui už saulės elektrinės prijungimo prie AB „Lesto“ skirstomųjų elektros tinklų projektavimo darbus, atliktus 2012-12-21 rangos sutarties pagrindu, sumokėjo 2013-03-19, nusprendė, kad 500 Lt elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos pareiškėjo realiai buvo patirtos po 2013-02-01, todėl, vadovaujantis Aprašo 4 p. ir LVAT praktika, šios išlaidos nekompensuotinos.

Teismas neturi pagrindo nukrypti nuo minėtoje LVAT praktikoje suformuluotų Aprašo 4 p. aiškinimo taisyklių. Be to, pažymėtina, kad LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-1184-525/2015 bylos faktinės aplinkybės (išlaidų pobūdis, nuomos mokesčio sumokėjimo data) iš esmės buvo analogiškos. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Komisija 2013-01-24 sprendime Nr. 17R-3500 padarė pagrįstą išvadą, jog išlaidos, apmokėtos po 2013-02-01, nekompensuotinos kaip patirtos po minėtuose teisės aktuose nurodytos datos. Komisija tinkamai taikė galiojančius teisės aktus bei rėmėsi objektyviais duomenimis ir apie tai nurodė 2013-01-24 sprendime Nr. 17R-3500, tinkamai vertino pareiškėjos nurodytas išlaidas, kiek tai susiję su nuomos mokesčiu. Pažymėtina, kad Komisija 2013-01-24 sprendime Nr. 17R-3500 nurodė atsisakymo kompensuoti išlaidas už nuomą teisinį pagrindą (Aprašo 4 p.) bei atsisakymo motyvus (išlaidos patirtos po 2013-02-01), todėl šis Komisijos atsisakymas kompensuoti aptariamas išlaidas laikytinas pagrįstu, motyvuotu ir teisėtu.

Pažymėtina, kad VAGK, išlaidų patyrimą siedama su sąskaitos faktūros išrašymu, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai nusprendė panaikinti Komisijos 2014-01-24 sprendimo Nr. 17R-3500 dalį dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymo dalį dėl šių išlaidų. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir teisės aktų analize, teismas daro išvadą, kad atsakovės (skundą padavusios institucijos) skundas tenkintinas: VAGK 2014-04-10 sprendimo Nr. 3R-147(AG-118/01-2014) dalis, kuria panaikinta Komisijos 2014-01-24 sprendimo Nr. 17R-3500 dalis dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir Komisija įpareigota pareiškėjos 2013-08-23 prašymą Nr. 15R-806 šioje dalyje nagrinėti pakartotinai bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjos UAB „AgroSaulė 11“ skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p.).

Dėl pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog galutinis teismo sprendimas priimamas atsakovės naudai, pareiškėja teisės į teismo išlaidų atlyginimą neįgyja (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 ir 129 str., teismas

nusprendė:

Atsakovės (skundą padavusios institucijos) Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos skundą tenkinti.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014-04-10 sprendimo Nr. 3R-147(AG-118/01-2014) dalį, kuria panaikinta Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014-01-24 sprendimo Nr. 17R-3500 dalis dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija įpareigota pareiškėjos 2013-08-23 prašymą Nr. 15R-806 šioje dalyje nagrinėti pakartotinai bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjos UAB „AgroSaulė 11“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasMefodija PovilaitienėRasa Ragulskytė-Markovienė