Telšių apylinkės teismo sprendimas, 2-114-344/2017

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-07-03
Bylos Nr.: 2-114-344/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-04251-2016-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edita Gailienė
Ieškovas: K. V.
Atsakovas: A. V.
Išvadą teikia: Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Trečiasis asmuo: Sedos

Civilinė byla Nr. 2-114-344/2017Teisminio proceso Nr. 2-29-3-04251-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.1.; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; 2.3.5.3.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1.; 3.2.6.8.1.; 3.4.5.16.2.

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASlietuvos respublikos vardu2017 m. liepos 3 d.Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Gailienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Juškuvienei,dalyvaujant ieškovei K. V., jos atstovui advokatui G. P.,atsakovui A. V., jo atstovui advokatui J. M.,

institucijos teikiančios išvadą – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui A. V., tretiesiems asmenims Sedos kredito unijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 14 d. priimtas ieškovės K. V. ieškinys, kuriuo ji prašė: 1. nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą ir įregistruotą 2013 m. liepos 13 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skyriuje, (įrašo Nr. 162), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2. nustatyti nepilnamečio vaiko E. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 3. nustatyti tokią bendravimo tvarką: atsakovas su vaiku gali matytis ir jį pasiimti, neišvykstant iš Mažeikių, laisvu nuo darželio, būrelių ir kitų užsiėmimų laiku, planuojamą susitikimą, jo trukmę ir sąlygas suderinęs su ieškove telefonu ne vėliau kaip prieš 24 val. Jeigu vaiko pasiėmimas truktų ilgiau nei savaitę, apie jį ir jo trukmę bei sąlygas atsakovas privalo suderinti su ieškove telefonu ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas. Vaiko grąžinimo laikas ir vieta, (į nuolatinę ieškovės gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą), su ieškove suderinami pasiimant vaiką arba ne vėliau kaip prieš 24 val. Atsakovas neturi teisės su vaiku išvykti į jokią užsienio valstybę be išankstinio rašytinio ieškovės sutikimo. Atsakovas turi teisę su vaiku laisvai bendrauti telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis laisvu nuo mokyklos ar būrelių metu. Atsakovas, laikinai pasiėmęs vaiką, privalo užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas; 4. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki E. V. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir nustatyti, kad nepilnamečiui vaikui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė; 5. priteisti iš atsakovo 950 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 5 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos po 190 Eur už kiekvieną mėnesį; 6. po santuokos nutraukimo ieškovei nuosavybės teise palikti 1/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7. atsakovui po santuokos nutraukimo nuosavybės teise palikti automobilį „Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 8. priteisti iš atsakovo 175 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkantį automobilį; 9. po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „V.“, o atsakovui „V.“.

Ieškinį ieškovė motyvavo tuo, kad su atsakovu santuokoje pragyveno dvejus metus ir aštuonis mėnesius, tačiau jau penkis mėnesius iki ieškinio padavimo dienos sutuoktiniai kartu negyvena, bendro ūkio netvarko, santuokinio gyvenimo negyvena, jis ieškovei prisipažino, kad yra neištikimas. Atsakovas nepadeda rūpintis jų dukra E. V., nesirūpina šeima, nesulaukia iš sutuoktinio lojalumo, pagarbos, moralinės ir turtinės paramos. Atsakovas nenorėjo išspręsti susidariusios situacijos, nusišalino nuo šeimos problemų ir santykių sprendimo, todėl jų bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Mano, kad jų santuoka faktiškai iširusi ir nėra jokių galimybių, kad jie vėl ims gyventi kartu, ir išsaugos šeimą, todėl santuoka pripažintina faktiškai nutrūkusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėjo, kad iki santuokos sudarymo ieškovė yra paveldėjusi 1/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl šis turtas turi jai likti kaip asmeninė nuosavybė. Sutinka atsakovui palikti automobilį „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o už jam liekantį automobilį prašo priteisti 175 Eur kompensaciją iš atsakovo. Nepilnametis vaikas E. V. gyvena su ieškove, jos gyvenamosios vietos, ugdymo ir socialiniai poreikiai yra visiškai užtikrinti gyvenant su motina, jų ryšys artimas, todėl prašo jos gyvenamąją vietą nustatyti su motiną, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad būtina nustatyti konkrečią dukros ir skyrium gyvenančio tėvo – atsakovo bendravimo tvarką, priteisti materialinį išlaikymą iš atsakovo po 190 Eur bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą (1-6 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovas A. V. teismui pateiktu atsiliepimu į ieškovės K. V. ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka tik iš dalies. Prašė: 1. santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2. nustatyti nepilnametės dukros E. V. gyvenamąją vietą su ieškove; 3. priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 100 Eur iki jos pilnametystės; 4. priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 5 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos, t. y. 214 Eur; 5. nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukros E. V. bendravimo tvarką tokią, kokią ieškinyje nurodo ieškovė; 6. padalinti santuokoje įgytą turtą – automobilį „Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 50 Eur, palikti atsakovui asmeninės nuosavybės teise; 7. priteisti iš atsakovo 25 Eur kompensaciją ieškovei K. V. už jam atitekusią didesnę dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; 8. po santuokos nutraukimo palikti pavardes „V.“ ir „V.“; 9. nustatyti, kad kreditorinį įsipareigojimą LKU Sedos kredito unijai, pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. suteiktą vartojimo kreditą (paskolą), sutarties Nr. 15-00126, vykdys ieškovė ir atsakovas solidariai; 10. priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog ieškovės ir atsakovo santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutinka, kad jų nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove bei sutinka, kad jų nepilnametei dukrai būtų priteistas išlaikymas, tačiau ne tiek kiek prašo ieškovė. Taip pat nesutinka dėl kompensacijos už kilnojamąjį turtą priteisimo sumos. Pažymėjo, kad abu pažeidė sutuoktinių pareigas gerbti, mylėti ir remti vienas kitą, būti lojaliems ir pasitikėti vienas kitu, todėl turėtų būti laikytina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutinka, kad jų santuoka faktiškai iširo ir nėra jokių galimybių gyventi sutuoktinių gyvenimą, nes ieškovė jau kurį laiką gyvena su kitu vyru, kas turėjo didelę įtaką santuokos iširimui. Pabrėžė, kad netiesa, jog santuokos metu atsakovas buvo neištikimas ieškovei. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia nepilnametės dukros išlaikymui skirti po 190 Eur per mėnesį, nes atsakovas niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, negauna jokių pajamų, pragyventi padeda tėvai, neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Ieškovė prašo priteisti 190 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis dukros E. V. išlaikymui, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad dukros išlaikymui reikalinga tokia lėšų suma. Ieškovė nepateikė duomenų, kad pati skiria 190 Eur išlaikymo sumą dukros išlaikymui, bei duomenų apie gaunamas pajamas. Be to, reikalaujamas 950 Eur įsiskolinimas nepagrįstas jokiais įrodymais, kad ieškovė dukros išlaikymui per 5 mėnesius išleido tokią sumą. Sutinka dukros išlaikymui skirti po 100 Eur per mėnesį, o ateityje pagerėjus finansiniai padėčiai, stengsis mergaitei skirti didesnį išlaikymą. Prieš pradedant gyventi atskirai su ieškove, atsakovas padėjo išlaikyti dukrą, nes mokėjo už darželį, pirko drabužius ir batus, be to, davė grynųjų pinigų, viso 213,25 Eur sumai, todėl prašė iš ieškovės prašomos priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumos 950 Eur išskaičiuoti 213,25 Eur jau jo išlaikymui skirtą sumą ir iš atsakovo priteisti tik 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė automobilio vertę nurodė 350 Eur, nes ją nustatė pagal tinklapio „www.autoplius.lt“ duomenis, tačiau tokia vertė yra neteisinga, nes automobilis po autoįvykio, neremontuojamas, o automobilio kaip laužo vertė gali siekti tik 50 Eur. Ieškovei nesutinkant dėl tokios vertės, ji gali pasiimti automobilį, o atsakovui sumokėti kompensaciją. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovė su atsakovu santuokos metu – 2015 m. rugsėjo 30 d. paėmė kreditą iš Sedos kredito unijos automobilio įsigijimui, kredito likutis yra 1 715,70 Eur. Kreditas paimtas abiejų vardu, todėl turi būti grąžinamas solidariai (41-46 b. l.).

Institucija, teikianti išvadą teisme – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) teismui pateiktoje 2017 m. vasario 13 d. išvadoje Nr. VT15-224 „Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko poreikių įvertinimo siekiant nustatyti išlaikymo dydį bei bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo“ nurodė, kad mažametės E. V. nuolatinę gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su motina K. V. jos pasirinktoje gyvenamoje vietoje ir tai neprieštarauja mažametės interesams. Pagal byloje pateiktus duomenis vertintino, kad E. V. nėra išskirtinių poreikių turintis vaikas. Prašoma priteisti išlaikymo suma po 190 Eur vertinama, kaip atitinkanti vaiko interesus, tačiau Vaiko teisių apsaugos skyrius negali patvirtinti, jog prašoma išlaikymo suma yra būtina mažametės interesų užtikrinimui. Siekiant apsaugoti ir apginti nepilnamečių teisėtus interesus, tikslinga nustatyti konkrečią vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarką. Bendravimo tvarka turėtų būti nustatoma ne formaliai, o įtvirtinta aiškiai ir konkrečiai, nustatant konkrečias savaitės darbo dienas, savaitgalius, kurias tėvas praleis su vaiku, taip pat tėvo bendravimo su vaiku tvarką vaiko atostogų laikotarpiu, kasmetinių švenčių ir įsimintinų dienų laikotarpiu (69-70 b. l.). Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (106 b. l.).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad A. V. valstybės biudžetui yra skolingas 110,50 Eur, iš jų 48,66 Eur Privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir 4,84 Eur šių įmokų delspinigiai, bei 57 Eur ATPK bauda. Ieškovė K. V. Valstybės biudžetui jokių skolų neturi. Pažymėjo, kad neprieštarauja, jog teismas, įvertinęs byloje turimus duomenis, priimtų sprendimą dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir priteistų iš atsakovo ieškinyje nurodytas sumas. Prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, VMI atstovui nedalyvaujant (97 b. l.).

Trečiasis asmuo Sedos kredito unija teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie bylą trečiajam asmeniui pranešta tinkamai.

Teismo posėdyje ieškovė K. V. ir jos atstovas advokatas G. P. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad tarp šalių yra ginčas dėl turto padalijimo ir išlaikymo šalių nepilnametei dukrai teikimo. Ieškovei neaišku, kokias tiksliai pajamas gauna atsakovas, nėra jokių duomenų, kad atsakovas negali teikti prašomos priteisti 190 Eur dukros išlaikymo sumos kas mėnesį. Nuo 2016 m. gegužės mėnesio ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai, atsakovas nuo to laiko neteikia išlaikymo dukrai, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo nepilnametei dukrai E. V. po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nemoka. Reikalavo nustatyti konkrečią dukros ir atsakovo bendravimo tvarką, nes ieškovė nenori, kad nutrūktų vaiko ir tėvo socialiniai ryšiai, tačiau prašė netenkinti atsakovo reikalavimo neleisti vaiko išvežti į užsienį be rašytinio jos sutikimo, nes atsakovo pastovi gyvenamoji vieta nežinoma. Atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, jų nemoka, dėl ko Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2700-793/2017 nustatė, kad skolininko A. V. sutuoktinės K. V. gaunamas darbo užmokestis ar kitos jam prilygintos išmokos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis jos gaunamų pajamų priklauso skolininkui A. V., nors ieškovė visiškai nesusijusi su jo skolomis Valstybei. Jos manymu, atsakovui paskirtos baudos turėtų būti išieškomos tik iš atsakovo darbo užmokesčio. Kreditas iš Sedos kredito unijos buvo paimtas automobilio pirkimui, tačiau kredito dengimas turėtų būti priteisiamas atsakovui, nes automobilis buvo įsigytas atsakovo, kreditu disponavo atsakovas, todėl ši prievolė turėtų būti pripažinta asmenine atsakovo turtine prievole.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovas advokatas J. M. teisme nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies ir prašė ieškinį tenkinti dalyje dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir pavardžių po santuokos nutraukimo. Nurodė, kad atsakovas sutinka nepilnametės dukros išlaikymui mokėti po 120-130 Eur periodines išmokas. Ieškovės prašoma priteisti 190 Eur išlaikymo suma yra per didelė, nes ieškovė pati neteikia dukrai tokio dydžio išlaikymo. Vaiko poreikių lentelėje nurodytos sumos nepagrįstos jokiais įrodymais. Atsakovas įsidarbino tik šių metų kovo mėnesį, jo darbas laikino pobūdžio. Ieškovės prašoma priteisti 980 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma už penkis mėnesius nuo to gyvenimo skyrium pradžios yra per didelė ir nepagrįsta jokiais įrodymais. Be to, atsakovas per tą laiką vaikui skyrė 313 Eur, todėl prašė išskaičiuoti 313 Eur sumą iš prašomo priteisti įsiskolinimo. Vartojimo kreditą, gautą iš Sedos kredito unijos, prašė pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Atsižvelgiant į vaiko interesus, prašė įpareigoti ieškovę išvykstant į užsienį informuoti atsakovą apie išvykimo faktą, kad tėvas žinotų kur yra vaikas.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. N. teismo posėdyje palaikė teismui pateiktą išvadą ir siūlė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, nustatyti konkrečią vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką bei priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš santuokos ir gimimo liudijimų matyti, kad ieškovė K. V., (ikisantuokinė pavardė – L.), ir atsakovas A. V. 2013 m. liepos 13 d. sudarė ir Mažeikių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką (akto įrašo Nr. 162) (7 b. l.). Iki santuokos sudarymo ieškovei ir atsakovui 2012 m. gegužės 13 d. gimė dukra E. V. (9 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CVPK) 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Sutuoktinis, pareiškęs reikalavimą nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, pagal CK 3.60 straipsnio nuostatas, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Iš ieškinio, atsiliepimo ir teismo posėdyje pateiktų šalių bei jų atstovų paaiškinimų matyti, kad santuokiniai ryšiai tarp ieškovės ir atsakovo yra nutrūkę, sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2016 m. gegužės mėnesio, bendro ūkio neveda, atsakovas nuo praėjusio rudens gyvena užsienyje, šeimos neremia, todėl konstatuotina, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės. Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovė ir atsakovas sutinka, kad jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys sutinka, kad jų bendravimas yra nutrūkęs, susitaikyti nenori ir neketina, gyvena atskirai, todėl darytina išvada, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas, ir toks sutuoktinių elgesys nulėmė šeimos iširimą. Bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, šalys gyvena skyriumi nuo 2016 m. gegužės mėnesio, ieškovė neneigė, jog gyvena su draugu, atsakovas šeimą paliko ir išvyko į užsienį, ja nesirūpina, santuokinių ryšių nepalaiko, materialai nei vaiko, nei šeimos neremia. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pripažįstant, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir nei ieškovei, nei atsakovui nepageidaujant išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nepriteistinas.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė „V.“, o atsakovui – „V.“.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, privalo išspręsti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis), išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-566/2012). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-686/2013).

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-580/2009 ir kt.). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-12/2008).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise pagal 2002 m. vasario 18 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2139 priklauso 1/8 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (13-14 b. l.). Šis paveldėtas nekilnojamasis turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą turtą, kuris ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise dar iki santuokos sudarymo, todėl šis turtas nedalintinas ir šio nekilnojamojo turto teisinis režimas po santuokos nutraukimo nesikeičia (CK 3.89 straipsnio 1 ir 2 dalys).

CK 3.117 straipsnis reglamentuoja sutuoktinių bendro turto dalių nustatymą – 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcija, 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuojamas CK 3.123 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju dalindamas sutuoktinių turtą teismas neturi pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl sprendžia, kad sutuoktiniams priklauso po ½ dalį kiekvienam jų santuokoje įgyto turto.

Nustatant realiąsias turto dalis, akivaizdu, kad nekilnojamojo turto nei ieškovė nei atsakovas santuokos metu neįgijo (12, 13-14, 15 b. l.). Ieškovės K. V. vardu jokių kelių transporto priemonių neįregistruota (16 b. l.). Atsakovo A. V. vardu nuo 2016 m. vasario 12 d. registruota transporto priemonė „Rover 400“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (17 b. l.).

Ieškovė prašė automobilį „Rover 400“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe ir nurodė, kad automobilio vertė yra 350 Eur bei pridėjo nurodą iš tinklapio „www.autoplius.lt“ (18 b. l.). Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti jai 175 Eur piniginę kompensaciją už nelygiomis dalimis padalintą turtą, t. y. už atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenkantį turtą – automobilį. Atsakovas atsiliepimu ginčijo ieškovės nustatytą automobilio vertę – 350 Eur ir atsiliepime nurodė, kad automobilis yra po autoįvykio, automobilis neremontuotinas ir jo vertė yra 50 Eur, todėl prašė ieškovės naudai priteisti 25 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkantį turtą. Ieškovei nesutikus su nurodyta suma, nurodė, kad jis sutinka, jog automobilis atitektų ieškovei, o jam būtų priteista iš ieškovės 175 Eur kompensaciją. Kaip matyti, tarp ieškovės ir atsakovo kilo ginčas dėl turto įsigyto automobilio vertės bei jo padalijimo. Teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, kad sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise priklausančio automobilio „Rover 400“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra mažesnė, nei nurodo ieškovė, jos pateikta kaina nepaneigta. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas nurodė, jog automobilio vertė sumažėjo dėl autoįvykio. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl autoįvykio yra kaltas būtent atsakovas, be to, autoįvykis įvyko šalims jau gyvenant atskirai – 2016 m. birželio 28 d. (52, 95-96 b. l.), todėl ieškovė, būdama bendrasavininke, negali netekti jai priklausančios turto, kurio vertė sumažėjo ne dėl jos kaltės, dalies. Teismas sprendžia, jog dalijant turtą, automobilis „Rover 400“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas atsakovo A. V. asmenine nuosavybe, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 175 Eur piniginė kompensacija už jam atitenkančią turto dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad santuokos metu 2015 m. rugsėjo 30 d. atsakovo vardu buvo sudaryta Vartojimo kredito (paskolos) sutartis Nr. 15-00126, (toliau – Kredito sutartis) su Sedos kredito unija dėl 1500 Eur kredito suteikimo. Kredito sutartis sudaryta atsakovo A. V. vardu (54-61 b. l.), kreditas išmokėtas atsakovui A. V. (62 b. l.).

Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar paimta paskola santuokos metu turėtų būti pripažintina solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, ar asmenine atsakovo prievole. Ieškovė teismo posėdžių metu įrodinėjo, kad Kredito sutartis sudaryta atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui – automobilio įsigijimui, todėl paskolą atsakovas turėtų grąžinti asmeniškai. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžiuose aiškino, kad kreditas paimtas santuokos metu, šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, kad Kredito sutartis sudaryta atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui, teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad apie imamą kreditą žinojo ir pati dalyvavo dokumentų ruošime, teikė pažymą iš darbovietės apie gaunamas pajamas, todėl ieškovės argumentai, jog paskola buvo paimta atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui, laikytini nepagrįstais. Pareiga gražinti paskolą pagal Kredito sutartį Nr. 15-00126 laikytina solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, todėl šią skolą šalys privalo grąžinti solidariai.

Iš byloje esančių dokumentų akivaizdu, kad atsakovas yra skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), nes nesumokėjo baudos, kuri buvo paskirta už padarytą autoįvykį. Kaip konstatavo teismas, šis autoįvykis įvyko sutuoktiniams jau gyvenant skyriumi, todėl ieškovė negali būti atsakinga už dėl to susidariusią skolą, todėl skola, susijusi su šiuo autoįvykiu – Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių policijos komisariato 2016 m. liepos 12 d. nutarimu paskirta bauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį bei su jos išieškojimu susijusios išlaidos pripažintina asmenine atsakovo prievole.

Trečiasis asmuo VMI atsiliepime nurodė, kad A. V. valstybės biudžetui yra skolingas 110,50 Eur, iš jų 48,66 Eur Privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir 4,84 Eur šių įmokų delspinigius, o ieškovė K. V. Valstybės biudžetui skolų neturi. Šias skolas teismas taip pat pripažįsta asmenine atsakovo prievole.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Šioje bylos dalyje ginčas nekilo – ieškovė ieškiniu ir teismo posėdyje prašė jos ir atsakovo nepilnamečio vaiko E. V., gim. 2012 m. gegužės 13 d., gyvenamąją vietą nustatyti su motina K. V., o atsakovas atsiliepimu ir teismo posėdyje su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko ir neprieštaravo, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Iš ieškovės bei institucijos teikiančios byloje išvadą, išvados nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra nuo pat tėvų pradėjimo gyventi atskirai gyvena kartu su motina. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad ieškovė su dukra elgtųsi netinkamai, kad gyvenamosios vietos nustatymas su ja pažeistų vaiko interesus. Įvertinant visus su šiuo klausimu byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko E. V. gyvenamosios vietos nustatymas su motina užtikrins tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas ir atitiks vaiko interesus (CK 2.14, 3.168 straipsniai, 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti konkrečią nepilnamečio vaiko E. V. ir skyrium gyvenančio tėvo atsakovo A. V. bendravimo tvarką: atsakovas su vaiku gali matytis ir jį pasiimti neišvykstant iš Mažeikių, laisvu nuo darželio, būrelių ir kitų užsiėmimų laiku, planuojamą susitikimą, jo trukmę ir sąlygas suderinęs su ieškove telefonu ne vėliau kaip prieš 24 val. Jeigu vaiko pasiėmimas truktų ilgiau nei savaitę, apie jį ir jo trukmę bei sąlygas, atsakovas privalo suderinti su ieškovę telefonu ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas. Vaiko grąžinimo laikas ir vieta (į nuolatinę ieškovės gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą) su ieškove suderinami pasiimant vaiką arba ne vėliau kaip prieš 24 val. Atsakovas neturi teisės su vaiku išvykti į jokią užsienio valstybę be išankstinio rašytinio ieškovės sutikimo. Atsakovas turi teisę su vaiku laisvai bendrauti telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, laisvu nuo mokyklos ar būrelių metu. Atsakovas, laikinai pasiėmęs vaiką, privalo užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Teismas pabrėžia, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl geriausių vaiko interesų apsaugojimo tiek, kiek tai būtina, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atsižvelgti į inter alia ieškovo, vaiko tėvo, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, poziciją šiuo klausimu.

Atsakovas su ieškovės reikalavimu nustatyti konkrečią ieškovės prašomą jo ir dukros bendravimo tvarką sutiko, tačiau prašė įpareigoti atsakovę neleisti išsivežti dukros į užsienį, telefonu neinformavus atsakovo apie tokį sprendimą. Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė planuotų išsivežti vaiką į užsienį, atsakovas dėl to nepateikė jokių duomenų. Be to, teismas negali įpareigoti ieškovę informuoti atsakovą apie vaiko svarbius gyvenimo įvykius, tame tarpe ir išvykimą laikinai ar nuolat gyventi į užsienio valstybę, nes tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, privalo veikti išimtinai vaiko interesais, vertinant tai, kad tėvų pareigas vaikų atžvilgiu reglamentuoja tiek tarptautiniai teisės aktai, tiek nacionalinės teisės normos, todėl nustatyti tokios pareigos ieškovei nėra jokios būtinybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nuo 2016 m. gegužės mėnesio nebegyvena kartu, visą šį laiką šalių nepilnametė dukra E. V. gyveno ir šiuo metu gyvena kartu su ieškove. Iš šalių paaiškinimų aišku, kad atsakovo ir dukros socialiniai ryšiai nėra nutrūkę, tėvas su dukra bendrauja. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje rekomendavo nustatyti ieškovės prašomą vaiko ir tėvo bendravimo tvarką. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams, todėl, siekiant apsaugoti vaiko interesus bei sudaryti dukters ir tėvo bendravimą aplinką, nustatytina ieškovės prašoma vaiko ir tėvo bendravimo tvarka tokiomis sąlygomis:

atsakovas su vaiku gali matytis ir jį pasiimti neišvykstant iš Mažeikių, laisvu nuo darželio, būrelių ir kitų užsiėmimų laiku, planuojamą susitikimą, jo trukmę ir sąlygas suderinęs su ieškove telefonu ne vėliau kaip prieš 24 val. Jeigu vaiko pasiėmimas truktų ilgiau nei savaitę, apie jį ir jo trukmę bei sąlygas, atsakovas privalo suderinti su ieškove telefonu ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas. Vaiko grąžinimo laikas ir vieta (į nuolatinę ieškovės gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą) su ieškove suderinami pasiimant vaiką arba ne vėliau kaip prieš 24 val. Atsakovas neturi teisės su vaiku išvykti į jokią užsienio valstybę be išankstinio rašytinio ieškovės sutikimo. Atsakovas turi teisę su vaiku laisvai bendrauti telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, laisvu nuo mokyklos ar būrelių metu. Atsakovas, laikinai pasiėmęs vaiką, privalo užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas.

Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai E. V. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutinka teikti išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo atstovas nurodė, kad jo atstovaujamasis sutinka mokėti 120-130 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti.

Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs jog, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Ieškovės prašoma priteisti 190 Eur išlaikymo suma iš atsakovo, teismo nuomone, yra kiek per didelė. Teismas sprendžia, kad 170 Eur išlaikymo suma atitinkanti šiuolaikinę kainų situaciją Lietuvoje, o taip pat pilnai ir kokybiškai gali patenkinti mažametės interesus. Teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, vertina tai, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. Lietuvoje minimali mėnesinė alga sudaro 380 Eur ir nuo 2017 m. liepos 1 d. tokio dydžio alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Be to, teismas vertina ir tai, kad atsakovas daugiau kaip metus nedalyvauja dukters auklėjime, ugdyme, kasdieniame auklėjime, neprisideda prie dukters išlaikymo, nevykdo pareigos mokėti laikiną išlaikymą dukrai, kuris priteistas 2016 m. lapkričio 14 d. teismo nutartimi, tačiau naudojasi mokamomis atstovo advokato paslaugomis, kurios yra pakankami brangios. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas yra dirbantis asmuo, pastovias pajamas gaunantis jau nuo balandžio mėnesio, tačiau nuo to laiko nėra skyręs jokios pinigų sumos dukters išlaikymui, todėl daro išvadą, kad atsakovas vengia prievolės išlaikyti savo vaiką, nors paskutiniaisiais mėnesiais turi realią galimybę.

Teismas nukrypsta nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos ir konstatuoja, kad šiuo metu išlaikymas šalių dukrai E. V. po 170 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį atitinka mergaitės poreikius bei tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156, 3.192 straipsniai, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovė prašė išlaikymą priteisti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, tačiau Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovės prašymu buvo priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnametei E. V. tik po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki sprendimo priėmimo dienos. Įvertinus tai, kad laikotarpiu nuo ieškinio teismui padavimo dienos buvo priteistas išlaikymas po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nepilnametis vaikas neliko be teikiamo išlaikymo visą bylos nagrinėjimo laiką, todėl teismo sprendimu išlaikymas priteistinas nuo sprendimo priėmimo dienos – 2017 m. liepos 3 d. iki vaiko pilnametystės.

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185-3.186 straipsniai, 3.203 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei pavedama nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė K. V. prašė iš atsakovo A. V. priteisti išlaikymo įsiskolinimą už penkis mėnesius iki ieškinio teismui padavimo dienos (2016 m. lapkričio 11 d.) po 190 Eur už kiekvieną mėnesį, iš viso 950 Eur. Nurodė, kad atsakovas nuo to laiko, kai jie pradėjo gyventi atskirai, tai yra nuo 2016 m. gegužės mėnesio, neteikė jokio išlaikymo vaikui. Atsakovas ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą prašė sumažinti iki po 100 Eur už penkių mėnesių įsiskolinimą iki ieškinio teismui padavimo dienos ir išskaičiuoti neva tuo laikotarpiu vaiko išlaikymui skirtus pinigus – 160 Eur grynųjų pinigų, kuriuos, kaip teigia, davė ieškovei išlaikymui, 100 Eur išleido drabužiams ir 26 Eur sumokėjo už darželį, viso 286 Eur).

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalies įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Teisė reikalauti priteisti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (CPK 178 straipsnis).

Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad per penkių mėnesių laikotarpį ji nepilnametės dukros išlaikymui skyrė 950 Eur sumą. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę. Pridėti čekiai apie pirktus maisto produktus ir buitines prekes yra 2017 m. balandžio mėnesio, kitų dokumentų ieškovė nepateikė. Atsakovas pateikė tik vieną kvitą, jog 2016 m. birželio 14 d. sumokėjo už dukros E. V. darželį (53 b. l.), šią sumą prašė išskaičiuoti iš išlaikymo įsiskolinimo, kaip ir apie 100 Eur sumą už pirktus drabužius, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad drabužius jo dukrai pirko atsakovo mama ir ši aplinkybė nesuteikia pagrindo pripažinti 100 Eur, išleistų vaiko drabužiams, kaip ieškovo teikto išlaikymo dukrai. Įrodymų apie 160 Eur grynųjų pinigų davimą ieškovei atsakovas nepateikė.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, tai, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo iki dukters pilnametystės, teismas sprendžia, kad priteisti visą ieškovės prašomą išlaikymo įsiskolinimą po 190 Eur, t. y. 950 Eur, nėra pagrindo, todėl išlaikymo įsiskolinimas turi būti mažinamas. Ieškovė prašė priteisti po 190 Eur už 5 mėnesius, tačiau todėl teismas pripažįsta, kad priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po 120 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos – 2016 m. lapkričio 11 d., t. y. už 5 mėnesius ir 10 dienų, viso 640 Eur (CK 3.200 straipsnis). Pinigų, sumokėtų už darželio lankymą, teismas neįskaičiuoja į išlaikymo įsiskolinimo sumą, nes pinigai sumokėti už mergaitės darželio lankymą 2016 m. gegužės mėnesį, kai šalys dar (kaip nurodė pačios) gyveno kartu. Tokią išvadą teismas daro vadovaudamasis ieškovės paaiškinimais, o taip pat visuotinai žinoma aplinkybe, kad mokestis už darželį yra skaičiuojamas už faktiškai lankytas dienas r apmokamas už praėjusį mėnesį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 61 Eur žyminio mokesčio (41 Eur už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką ir 20 Eur už neturtinį reikalavimą priteisti iš atsakovo 175 Eur piniginę kompensaciją už nelygiomis dalimis padalintą turtą) mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (23-24 b. l.).

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, nes teismas sumažino ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį nuo 190 Eur iki 170 Eur ir sumažino prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 950 Eur iki 640 Eur. Kitus ieškovės reikalavimus teismas patenkino. Įvertinus tai, teismas iš atsakovo priteisia 141 Eur žyminio mokesčio į Valstybės biudžetą. (141 Eur žyminio mokesčio sumą sudaro: 41 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką ir iš jo išplaukančius reikalavimus nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, bei reikalavimą nustatyti vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarką; 20 Eur žyminio mokesčio už piniginę kompensaciją, už nelygiomis dalimis padalintą turtą; 61 Eur žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą (170 Eur x 12 mėn. x 3 proc.); 19 Eur žyminio mokesčio už priteistą 640 Eur išlaikymo įsiskolinimą (640 Eur x 3 proc.).

Ieškovė prašė priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato G. P. atstovavimą civilinėje byloje ir pridėjo pinigų priėmimo kvitą, įrodantį išlaidų apmokėjimą (118, 141 b. l.). Atsakovas prašė iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pridėjo pinigų priėmimo kvitą už advokato J. M. suteiktas teisines paslaugas ir atstovavimą teisme 500 Eur sumai (47, 142 b. l.).

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).

Ieškovės reikalavimai buvo patenkinti 85 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 85 proc. išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kas sudaro 425 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), o atsakovui iš ieškovės priteistina 15 proc. jo turėtų atstovavimo išlaidų – 75 Eur.

Iš atsakovo valstybės naudai priteisina 61 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (170 x 12 x 3 proc.), 52 Eur žyminis mokestis už santuokos nutraukimą bei su tuo susijusius kitus reikalavimus.

Teismo dokumentų siutimo išlaidos – 6,27 Eur priteisiamos proporcingai iš abiejų šalių (CPK 79, 88 straipsniai) – 15 proc. iš ieškovės – 0,94 Eur (6,27 x 15 proc.), 85 proc. – 5,33 Eur iš atsakovo – 6,27 x 85 proc.)

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo A. V. priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai E. V., gim(duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki sprendimo priėmimo dienos.

Priėmus teismo sprendimą, šios laikinosios priemonės tapo nereikalingos, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, panaikintinos (CPK 149 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės K. V. ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės K. V., (ikisantuokinė pavardė – Lukina), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą 2013 m. liepos 13 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 162, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei K. V. palikti pavardę „V.“, o atsakovui A. V. palikti jo turimą pavardę „V.“.

Padalyti santuokoje įgytą sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe įgytą turtą ir nustatyti, kad ieškovei K. V. priklauso ½ idealioji dalis santuokoje įgyto turto, ir atsakovui A. V. priklauso ½ idealioji dalis santuokoje įgyto turto.

Atsakovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Rover 400“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 175 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) piniginę kompensaciją už nelygiomis dalimis padalintą santuokoje įgytą turtą – atsakovui priteistą automobilį.

Santuokoje 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarytą Vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. 15-00126, su Sedos kredito unija, į. k. 110087321, pripažinti solidaria ieškovės K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Nustatyti ieškovės K. V. ir atsakovo A. V. nepilnamečio vaiko E. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina K. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko E. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tokią bendravimo tvarką:

Atsakovas su vaiku gali matytis ir jį pasiimti neišvykstant iš Mažeikių, laisvu nuo darželio, būrelių ir kitų užsiėmimų laiku, planuojamą susitikimą, jo trukmę ir sąlygas suderinęs su ieškove telefonu ne vėliau kaip prieš 24 val. Jeigu vaiko pasiėmimas truktų ilgiau nei savaitę, apie jį ir jo trukmę bei sąlygas, atsakovas privalo suderinti su ieškovę telefonu ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas. Vaiko grąžinimo laikas ir vieta (į nuolatinę ieškovės gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą) su ieškove suderinami pasiimant vaiką arba ne vėliau kaip prieš 24 val. Atsakovas neturi teisės su vaiku išvykti į jokią užsienio valstybę be išankstinio rašytinio ieškovės sutikimo. Atsakovas turi teisę su vaiku laisvai bendrauti telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, laisvu nuo mokyklos ar būrelių metu. Atsakovas, laikinai pasiėmęs vaiką, privalo užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas.

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2016 m. lapkričio 11 d. – iki dukters Evelinos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 640 Eur (šešių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai E. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d.

Nepilnametei dukrai E. V. skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nustatyti ieškovę K. V..

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 141 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro) žyminio mokesčio į Valstybės biudžetą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 425 Eur (keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) advokato pagalbos išlaidas.

Priteisti atsakovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) advokato pagalbos išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 113 Eur (vieno šimto trylikos eurų) žyminį mokestį.

Iš ieškovės K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 0,94 Eur (nulis eurų 94 ct), o iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,33 Eur (penkių eurų 33 ct) teismo dokumentų siutimo išlaidas.

Žyminis mokestis ir teismo dokumentų siuntimo išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai E. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki sprendimo priėmimo dienos – panaikinti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Gailienė