- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- AN2-156-1053/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00886-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Advokatai
- Romualdas Drakšas
- Kategorijos
- 19.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės (toliau – institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus (toliau – skyrius) Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjos Stasės Kvederienės 2023 m. liepos 17 d. nutarimas (toliau – nutarimas) Nr. SAVAD-13-ANR_N-9845-2023 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teisena J. M. atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Institucijos nutarimu J. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį nubausta už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. 00 val. 00 min., Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbtini), neįvykdė skyriaus 2022 m. liepos 20 d. raštu Nr. A51-103230/22 (toliau – raštas) ir Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-419/22 (2.9.2.8E-BŪS) (toliau – aktas) teiktų teisėtų nurodymų ir reikalavimų. Nutarime nurodoma, kad skyrius įvertino daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų Savininkų pagal 2020 m. gruodžio 3 d. Jungtinės veiklos sutartį įgalioto asmens J. M. (toliau – ir valdytoja) veiksmus vykdant rašte ir akte teiktus įpareigojimus ir reikalavimus. Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, statinių naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybių administracijos. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-3226/19 patvirtintose Statinių naudojimo priežiūros taisyklėse (toliau – ir taisyklės) nurodoma, kad statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas Vilniaus mieste atlieka skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai (toliau – skyriaus specialistai). Statinių naudojimo priežiūros tvarka reglamentuota Statybos įstatymo 12 skirsnio 49 straipsnyje ir statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (tolia – Reglamentas) VIII skyriaus 1 ir 2 skirsniuose. Skyrius gavęs namo 3 buto gyventojo 2022 m. gegužės 27 d. prašymą, kuriame nurodoma, kad gyventojas 2018 m. rugpjūčio 30 d. iš Savivaldybės administracijos nusipirko negyvenamąją patalpą – katilinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – katilinė). Prašyme pažymima, kad namo gyventojai įsirengdami dujinius katilus namo butuose užmūrijo katilinės ventiliacijos kanalus. Taip pat gyventojas pridėjo dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų išdėstymo schemas (parengtos 1997 m. liepos 16 d. ir 2001 m. birželio 18 d.), kuriose nurodyta, kad katilinėje buvo ventiliacijos kanalai ir dūmų kanalas. Skyriaus specialistas nagrinėdamas pateiktą informaciją susipažino su skyriaus 2015 m. lapkričio 9 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. A32-3342/15 (toliau – aktas2), kuriame pateikta išvada, kad „Bendrų namo inžinerinių sistemų (t. y. vandentiekio, dujotiekio, nuotekų šalinimo, elektros instaliacijos) negyvenamojoje patalpoje – katilinėje nenustatyta, į minėtas patalpas galima patekti per A. P. priklausantį butą (duomenys neskelbtini) ir per išorinius laiptus į katilinės patalpas“. Pažymėtina, kad akte2 nepateikta informacija apie namo ventiliacijos ir dūmų kanalus, esančius katilinėje. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes skyriaus specialistas raštu įpareigojo valdytoją iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. atlikti specializuotą namo ventiliacijos sistemos (priskiriamos namo bendrosioms inžinerinėms sistemoms) ir lietaus nuotekų sistemos apžiūrą; nustačius namo bendrosios ventiliacijos sistemos defektus ir defektus, dėl kurių lietaus vanduo prateka į namo patalpas, juos nedelsiant pašalinti; pateikti skyriui specializuotos apžiūros akto kopiją; informuoti apie atliktus nustatytų defektų (jeigu tokie bus nustatyti) šalinimo darbus. Skyrius, vadovaudamasis Reglamento 106.3 papunkčiu ir 107 punktu, raštu taip pat informavo valdytoją apie 2022 m. rugpjūčio 25 d. organizuojamą namo techninės priežiūros vykdymo patikrinimą. Valdytoja 2022 m. liepos 20 d. raštu Nr. A50-27811/22 kreipėsi į skyrių su prašymu pateikti gyventojo 2022 m. gegužės 27 d. laišką Savivaldybės administracijai. Pažymime, jog skyrius 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. A51-120661/22 atsakė valdytojai ir pateikė prašomus dokumentus. Valdytoja 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. A97-24858/22 pateikė informaciją Skyriui apie Raštu teiktų įpareigojimų įvykdymą. Atkreipiame dėmesį, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. A97-24858/22 pateiktame 2022 m. liepos 22 d. Statinio apžiūros akte nepateikta informacija apie namo ventiliacijos sistemos (priskiriamos namo bendrosioms inžinerinėms sistemoms) ir lietaus nuotekų sistemos būklę, taip pat nepateiktas specializuotos apžiūros aktas (ar kopija). Skyrius konstatuoja, kad raštu teiktas įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Valdytojai į 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. A97-24858/22 buvo atsakyta 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. A51-120661/22.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su priimtu nutarimu J. M. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė skyriaus nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarimu J. M. skundas buvo tenkintas – skyriaus nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena J. M. atžvilgiu nutraukta.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
4. Nesutikdama su minėtu nutarimu institucija pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą (nutartį) – J. M. skundą atmesti ir 2023 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANRN-9845-2023 palikti nepakeistą ir galiojantį.
4.1. Skunde nurodoma, kad teismas skundžiamu nutarimu nustatė, kad J. M. neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti rašte ir akte nurodytų įpareigojimų. Teismas konstatavo, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, todėl skyriaus nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena J. M. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nutrauktina.
4.2. Skunde pažymima, kad teismas sutiko su J. M. skundo argumentais, jog Reglamento 8 priede pateiktas Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas skirtas statinio techniniam prižiūrėtojui, nepagrįstai surašytas pareiškėjai. Padarė išvadą, kad pareiškėja dėjo pastangas įvykdyti rašte ir akte nurodytus reikalavimus. Akcentuota, jog pareiškėja 2022 m. rugsėjo 8 d. el. laišku kreipėsi į UAB „V“ atstovus, prašydama informuoti, ar įmonė galėtų įvertinti namo dūmtraukių ir ventiliacijos sistemos būklę, siekiant nustatyti, ar joje yra pažeidimų, defektų akto kontekste, taip pat nurodyti, kiek kainuotų pirminė paslauga. Atsakydamas į šį laišką minėtos įmonės atstovas nurodė, jog akte nurodytų aplinkybių vertinimui būtina susipažinti su daugiabučio namo projektine dokumentacija – dėl kiekvieno daugiabučiame name veikiančio dujų katilo įrengimo sudarytus dūmtraukių/dūmtakių ir vėdinimo sistemos/ventiliacijos kanalų patikros aktus, aksonometrines schemas. Konstatuojama, jog pareiškėja elgėsi aktyviai – kreipėsi į Savivaldybę, prašydama patikrinti ar joje yra namo projektinė dokumentacija, kreipėsi į AB „E“ (toliau - E), į A. P., kuris gali gauti reikiamą dokumentaciją. Tačiau šios dokumentacijos jai gauti nepavyko – iš E atsakymo matyti, jog dokumentai teikiami tik objekto savininkui (A. P.), Savivaldybė raštu nurodė neturinti įgaliojimų tarpininkauti sprendžiant ginčus tarp pareiškėjos ir fizinių ar juridinių asmenų, pats A. P. šių dokumentų pareiškėjai taip pat nepateikė.
4.3. Institucijos įsitikinimu, svarbu tai, kad Reglamento 84 punkte nustatyta, jog daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį. Reglamento 96 punkte nustatyta, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.
4.4. Skunde teigiama, kad atsižvelgiant į aukščiau paminėtas Reglamento nuostatas Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas skirtas ne tik statinio techniniam prižiūrėtojui, bet ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, kuris atsižvelgdamas į namo būklės išvadas privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus, defektų atsiradimo priežasčių nustatymą. Skyrius namo Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą surašė bendrojo naudojimo objektų valdytojui (valdytoją atstovauja JVS įgaliotas asmuo J. M.), kadangi techninės priežiūros patikrinimo metu namo techninis prižiūrėtojas nedalyvavo, nors valdytojas raštu buvo įpareigotas apie numatomą techninės priežiūros patikrinimą informuoti namo techninį prižiūrėtoją, užtikrinti jo dalyvavimą namo apžiūroje, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad aktas buvo įteiktas valdytojui (kaip asmeniui atsakingam už namo techninės priežiūros organizavimą). Techninės priežiūros organizavimas apima ir 2022 m. rugpjūčio 29 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu teiktų reikalavimų įvykdymą, t. y. namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklės įvertinimą, taip pat įvertinimą, ar nėra savavališkai atlikti namo bendrojo naudojimo kanalų pakeitimai, o nustačius namo bendrojo naudojimo kanalų defektus (savavališkus pakeitimus), valdytojas privalėjo organizuoti defektų šalinimo darbus pagal namo būklės vertinimo išvadas.
4.5. Skunde nurodoma, kad nutarimas už pažeidimą pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį J. M. buvo surašytas ne tik už aktu teiktų reikalavimų neįvykdymą, bet ir už raštu teiktų įpareigojimų valdytojui neįvykdymą. Raštu įpareigojimas buvo teiktas tiesiogiai valdytojui. Atsižvelgdama į teismo nurodymą, jog pareiškėja dėjo pastangas įvykdyti rašte ir akte nurodytus reikalavimus, institucija primena, kad namo 3 buto gyventojas (A. P.) informavo, jog valdytojui sudarė sąlygas įvertinti namo bendrojo naudojimo kanalų būklę namo katilinės patalpose, bet tai nebuvo atlikta, todėl negalima teigti, kad valdytoja dėjo reikiamas pastangas įvykdyti raštu ir aktu teiktus įpareigojimus.
4.6. Skunde pažymima, kad valdytoja nurodė, jog kreipėsi tik į vieną įmonę, kuri nesutiko atlikti namo ventiliacijos kaminų būklės vertinimo (atsisakymas atlikti kanalų patikrą dėl dokumentacijos nebuvimo nėra pakankamas, manytina, kad galima įvertinti namo kanalų būklę ir be papildomos namo projektinės dokumentacijos (kaip tai buvo padaręs A. P.). Institucija nesutinka su skundžiama nutartimi, jog J. M., kaip namo JVS įgaliotas asmuo, turėjo galimybę įvykdyti akte ir rašte nurodytus įpareigojimus, bet to nepadarė.
4.7. Skunde daroma išvada, kad teismas klaidingai įvertino byloje esančią faktinę situaciją ir priėmė nepagrįstą nutarimą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. M. įgaliotasis atstovas advokatas Romualdas Drakšas prašo institucijos apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą teismo nutarimą palikti nepakeistą, taip pat taip pat priteisti J. M. naudai jos patirtas išlaidas už atstovavimą – 1210 Eur.
5.1. Atsiliepime teigiama, kad institucijos apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Skunde netiksliai, tendencingai, nutylint reikšmingą informaciją, melagingai apibūdinamos faktinės aplinkybės, kurios iš tikrųjų buvo tokios, kaip dėstoma toliau. Skyrius gavo 2022 m. gegužės 27 d. A. P. raštą ir jo priedą 2001 m. birželio 18 d. aktą/schemą. Skyriuje nebuvo atliktas joks A. P. skunde dėstytų kaltinimų patikrinimas, nebuvo paprašyta J. M. paaiškinimų ir buvo ignoruoti akivaizdūs dalykai, kad A. P. skundo priede – 2001 m. birželio 18 d. akte/schemoje užfiksuoti keli su A. P. katiline susiję kanalai, tačiau jis skunde nenurodo, dėl kurio kanalo teikia skundą ir kuo remiantis jis teikia savo skundą.
5.2. Atsiliepime pažymima, kad skyriaus 2022 m. liepos 20 d. rašte, esą vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, o kadangi tai blanketinė norma, tai vadovaujantis ar turint vadovautis ir kitais teisės aktais buvo suformuoti tokie J. M. skirti įpareigojimai: 1) atlikti specializuotą namo ventiliacijos sistemos (priskiriamos namo bendrosioms inžinerinėms sistemoms) ir lietaus nuotekų sistemos apžiūrą; 2) nustačius namo bendrosios ventiliacijos sistemos defektus ir defektus, dėl kurių vyksta vandens pratekėjimas į namo patalpas, juos nedelsiant pašalinti. Šiame skyriaus rašte teikiami įpareigojimai dėl lietaus nuotekų sistemos, nors A. P. rašte apie lietaus nuotekų sistemą net neužsimenama.
5.3. Atsiliepime teigiama, kad daugiabutis (6 butų ir katiline vadinamos patalpos) namas nesinaudoja centralizuotu Vilniaus šilumos tinklų vykdomu šildymu ir karšto vandens tiekimu, kiekvieno buto savininkas turi individualų dujinį katilą, kurio pagalba apšildo savo butą ir gauna karštą vandenį. Butų savininkai nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo prie individualių dujinių įrengimo savo butuose ir katilų naudojimo palaipsniui perėjo 1998-2001 m. Kiekvienas dujinis katilas buvo įrengiamas pagal su tuometinės įmonės „V“ (dabar AB „E“) suderintą projektinę dokumentaciją, kurioje buvo aptariamas ir konkretaus dujinio katilo įrengimui reikalingo ventiliacinio kanalo naudojimas, įdėklo dėjimas į kaminą, kad būtų suformuotas ventiliacinis kanalas. Išimtinai 3 buto savininkas A. P., jo buto šildymui reikalingą dujinį katilą nutarė įsirengti ne savo bute, o tuomet dar savivaldybei priklausiusioje taip vadinamoje katilinės patalpoje. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2001 m. rugpjūčio 23 d. sprendime Nr. 1270V nusprendė leisti A. P. katilinės dalyje patalpų įrengti vietinę katilinę bei naudoti dūmtakį, dūmtraukį ir ventiliacijos kanalą. Priimant minėtą sprendimą, savivaldybė elgėsi kaip vienasmenis savininkas katilinėje buvusio dūmtakio, dūmtraukio, ventiliacijos kanalo atžvilgiu, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, jei tokie objektai (dūmtakis, dūmtraukis, ventiliacijos kanalas) būtų buvę daugiabučio namo bendro naudojimo objektais, tai neabejotina, kad savivaldybė nebūtų taip įžūliai ignoravusi kitus daugiabučio namo bendro naudojimo objektų savininkus ir nebūtų išdrįsusi vienasmeniškai spręsti dėl daugiabučio namo bendro naudojimo objektų.
5.4. Atsiliepime teigiama, kad savivaldybė 2018 m. rugpjūčio 30 d. minėtą katilinės patalpą pardavė A. P. sutartyje numatant privatizavimo sąlygą – patalpoje (privatizavimo objektas) (duomenys neskelbtini) įrengti bendri inžineriniai (šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo) tinklai. Pirkėjas, esant reikalui (gedimas, profilaktikos-priežiūros darbai ar pan.), privalo suteikti galimybę pastate (duomenys neskelbtini) patalpų ar priežiūrą (remontą) atliekančių subjektų atstovams netrukdomai prieiti prie šiame sutarties punkte nurodytų inžinerinių tinklų. Jokie kiti bendri daugiabučio namo inžineriniai tinklai minėtoje sutartyje nebuvo aptarti, suprantant, kad jų nebuvo (ir nėra). Nuo 2001 m. katiline besinaudojantis ir ten nuo 2001 m. dujinį katilą savo buto šildymui naudojantis A. P. niekuomet J. M. kaip daugiabučio namo savininkų įgaliotam asmeniui neteikė jokių prašymų. Apie šio asmens sugalvotas problemas buvo sužinota tik tuomet, kai savivaldybė 2022 m. rugpjūčio 25 d. persiuntė J. M. 2022 m. gegužės 27 d. raštą. J. M. nuo pat minėto skyriaus rašto gavimo vertino tą raštą kaip neturintį jokio teisinio pagrindo, nes STR 1.07.03:2017 87.3. punktas nustato, kad namo būklei įvertinti atliekami: specializuotos apžiūros - po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitu), namo ar jo dalių griūties, kitu reiškinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas, keičiantis valdytojui ir (ar) techniniam prižiūrėtojui. Nei 2022 m. liepos 20 d. skyriaus rašto surašymo metu, nei paskesniu laikotarpiu joks dokumentas nebuvo užfiksavęs daugiabučio namo ar jo dalių griūties ar kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas. Joks teisės aktas neįpareigojo skyriaus ir nesuteikė skyriui teisės patikėti jokiais įrodymais nepagrįstais A. P. kaltinimais ir vien savivaldybės net nebandytų patikrinti dėl jų melagingumo A. P. kaltinimų pagrindu teikti J. M. rašte dėstytus įpareigojimus.
5.5. Atsiliepime teigiama, kad skyriaus rašte išdėstyti įpareigojimai neturėjo jokio teisinio pagrindo, nes Statinių naudojimo priežiūros taisyklės numato, kad visų pirma priežiūros vykdytojas (skyriaus darbuotojas), tikrindamas statinių naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo pareikalauti pateikti statinio techninei priežiūrai reikalingus dokumentus (taisyklių 10.1 p.), atlikti taisyklių 10.2 p nurodytus patikrinimus, apžiūrėti statinį vietoje (taisyklių 10.3 p.), apžiūrėjus statinį ar jo dalį, nustatyti (taisyklių 10.4), ar: 10.4.1. statinys naudojamas pagal paskirtį; 10.4.2. nevykdomi statinyje statybos darbai be statyba leidžiančių dokumentų, jei juos turėti privaloma. Nustačius, kad statinyje vykdomi darbai be statyba leidžiančiu dokumentu, pranešti Inspekcijai; 10.4.3. statinį naudojant laikomasi statinio projekte numatytų reikalavimų. Tik po to, kai skyriaus darbuotojas būtų atlikęs minėtus veiksmus, skyriaus darbuotojas galėjo (pagal taisyklių 10.5 p.) padaryti išvadas apie statinio techninę būklę ir jo techninę priežiūrą, atsižvelgiant į taisyklių 10.2 ir 10.4 punktuose nustatytus kriterijus, ir tik po statinio techninės priežiūros patikrinimo skyriaus darbuotojas galėjo surašyti (pagal taisyklių 10.6 punktą) statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą (naudojant Reglamento STR 1.07.03:2017 8 priede nurodytą formą). Skyrius, atlikdamas statinio naudojimo priežiūros vykdymą, visų pirma turėjo pasirūpinti aktualios projektinės dokumentacijos turėjimu (kad įvykdytų taisyklių 10.4.3 punkto reikalavimus). Skyrius apie statinio naudojimo priežiūros vykdymą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka turėjo teikti informaciją Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 5 dalį), bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad skyrius šią pareigą būtų įvykdęs.
5.6. Atsiliepime pažymima, kad Reglamento STR 1.07.03:2017 8 priedu patvirtina Statinio techninės priežiūros patikrinimo akto forma yra skirta reguliuoti išimtinai statinių naudojimo priežiūros vykdytojo (skyriaus darbuotojo) ir techninio prižiūrėtojo santykius. Aplinkos ministras, tvirtindamas šią formą, nenumatė, kad statinių naudojimo priežiūros vykdytoja/ Savivaldybė šios formos pagalba gali teikti įpareigojimus daugiabučio namo savininkų įgaliotam asmeniui. Formoje nenumatytos jokios grafos daugiabučio namo savininkų įgaliotam asmeniui skirtų įpareigojimų surašymui. J. M. atžvilgiu savivaldybė tikrinimo veiksmus galėjo atlikti išimtinai vadovaujantis 1) Aplinkos ministro patvirtintomis Jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų /.../ veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdines taisyklėmis bei 2) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-493 patvirtintomis /..../ jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų /.../ veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklėmis, kurios nenumato skyriaus darbuotojo teisių surašyti tokius įpareigojimus, kokius skyrius suformulavo J. M. 2022 m. liepos 20 d. rašte. Skyrius, 2022 m. liepos 20 d. rašte surašydamas J. M. adresuotus įpareigojimus, viršijo savo įgaliojimus. Raštas surašytas pažeidžiant ne tik viešojo administravimo principus, bet ir visiškai nepagrįstas įrodymais, o turinys grindžiamas sąmoningai nepatikrintais ir melagingais duomenimis. Skyrius, surašydamas 2022 m. liepos 20 d. įpareigojimus, neleistinai ignoravo Vilniaus apygardos teismo nutartį byloje Nr. AN2-454-935/2020, kurioje teismas vertino analogišką faktinę situaciją.
5.7. Atsiliepime teigiama, kad administracinio nusižengimo teiseną J. M. atžvilgiu skyrius pradėjo 2022 m. rugpjūčio 29 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akto pagrindu. Aktu J. M. buvo teiktas reikalavimas: organizuoti ir atlikti pastato defektu nurodytu 3 punkte ir defektu fiksuotu 2022 m. liepos 22 d. kasmetinės pastato pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų apžiūros akte (priskiriamu STR 1.07.03:2017 „Statiniu techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Nauju nekilnojamojo turto kadastro objektu formavimo tvarka“ reglamento 96 punkto nuostatoms) šalinimo darbus; atlikti specializuotą pastato ventiliacijos sistemos (priskiriamos pastato bendrosioms inžinerinėms sistemoms, esančiu (duomenys neskelbtini) rūsio patalpose) apžiūrą, nustačius ventiliacijos sistemos defektus juos pašalinti, pateikti skyriui specializuotos apžiūros akto kopiją ir išvadas apie pastato bendrosios ventiliacijos sistemos būklę. Akto 3 punkte apie esą nustatytus defektus buvo pasisakyta taip: Dūmtraukiai, vėdinimo sistemos. Pastato apžiūros metu, namo gyventojas pateikė 2022 m. rugpjūčio 22 d. Dūmtraukiu ir vėdinimo sistemos patikros aktą, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), rūšyje vienas ventiliacinis kanalas užmūrytas, kitame kanale įdėklas. Galimai netvarkinga ventiliacijos sistema.
5.8. Atsiliepime pažymima, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. aktas buvo surašytas skubotai, savivaldybės darbuotojams neatlikus jokio tyrimo, neįsigilinus į savivaldybės turimus dokumentus, ignoravus tai, kad A. P. skundas buvo nepagrįstas jokiais įrodymais, akivaizdžiai vengiant pateikti J. M. A. P. skundą ir jo priedus bei 2022 m. rugpjūčio 22 d. aktą (kuris buvo pateiktas J. M. tik kaip akto priedas, apie tai pažymint pačiame akte). Tai patvirtina tokie faktai: kartu su 2022 m. liepos 20 d. savivaldybės laišku skyrius nepateikė J. M. A. P. skundo su priedais. Skyrius operatyviai neatsakė į 2022 m. liepos 20 d. J. M. prašymą persiųsti jai A. P. skundą, nors skundo persiuntimas trunka keletą minučių, operatyviai nereagavo ir į 2022 m. rugpjūčio 12 d. J. M. priminimą. 2022 m. rugpjūčio 22 d. parengtas savivaldybės atsakymas J. M. buvo atsiųstas tik 2022 m. rugpjūčio 25 d. Apeliaciniame skunde savivaldybė įžūliai meluoja, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. J. M. buvo pateikti dokumentai. Savivaldybės atsakymas J. M. buvo atsiųstas jau po to, kai įvyko namo apžiūra, todėl J. M. negalėjo pasiruošti apžiūrai, kurios metu, J. M. net nebuvo sudarytos sąlygos patekti į A. P. katilinę. Savivaldybė ignoravo aplinkybę, kad A. P. iniciatyva rengtas 2022 m. rugpjūčio 22 d. vėdinimo sistemos patikros aktas buvo surašytas į vėdinimo sistemos patikros procesą net nepakvietus J. M.. Savivaldybė ignoravo aplinkybę, kad A. P. savivaldybei teikė prieštaringas ventiliacijos kanalų schemas, yra visiškai neaišku, kodėl 2022 m. rugpjūčio 22 d. akte neaptarti tie patys kanalai, kurie buvo fiksuoti 2001 m. birželio 18 d. akte
5.9. Atsiliepime teigiama, kad savivaldybė pradėjo procedūras J. M. atžvilgiu A. P. skundo pagrindu, nors tas skundas buvo visiškai nekonkretus, be to, juo buvo keliami negatoriniam ieškiniui būdingi reikalavimai, kai reikia spręsti klausimą dėl teisės normų, reglamentuojančių savininko reikalavimą pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
5.10. Atsiliepime pažymima, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas arba neįsigilinus į dokumentus arba juos ignoravus, nes net jei aktas būtu teisėtas, tai jo nebūtų įmanoma vykdyti. Savivaldybei buvo pateiktas 2022 m. liepos 22 d. namo techninę priežiūrą vykdančio atestuoto specialisto aktas, kuriame namo techninę priežiūrą vykdantis atestuotas specialistas pasisakė, kad ventiliacijos sistemos vertinimas bus galimas tik susipažinus su iš savivaldybės gautinais katilinės inžinerinių tinklų (be kita ko - ir ventiliacijos) planais, kad būtu galima vertinti šių tinklų sąsajas su kitų name esančių patalpų naudojimu; iš A. P. gautina projektine dokumentacija, kurios pagrindu jam buvo išduotas leidimas įrengti dujinio apšildymo katilą. Iš savivaldybės nepavyko gauti namo projektinės dokumentacijos bent jau toje dalyje, kuri susijusi su katiline, kurios savininku savivaldybė buvo 20 metų. Ankstesnis namo administratorius UAB „A“ neperdavė J. M. namo projektinės dokumentacijos, nes jos „A“ net nebuvo gavusi iš ankstesnio savivaldybės paskirto namo administratoriaus „AN“. A. P. ignoravo jam kelis kartus teiktus prašymus, kad jis pateiktų aksonometrinę schemą/ schemas, jo suderintas su „V“ dėl jo poreikiais katilinėje įrengto dujų katilo, kad būtų galima vertinti faktinės situacijos atitiktį projektinei dokumentacijai. Jam net buvo patarta dėl archyvinių dokumentų gavimo kreiptis į E, nes tik įvertinus A. P. pateiktiną projektinę dokumentaciją, bus galima vertinti dėl jam priklausančios katilinės ventiliavimo, dėl kurio konstatuotina, kad iš jo pasisakymų yra neaišku, ar kažkokios ventiliacinės angos esą užmūrytos tarybiniais laikais ar prieš keletą metų.
5.11. Atsiliepime akcentuojama, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. E J. M. pranešė, kad tokius dokumentus teiktu tik patalpos savininkui. V paaiškinime J. M. buvo atsakyta, kad minimo kanalo galimai esančio įdėklo vertinimui būtina susipažinti su dėl kiekvieno dujų katilo įrengimo sudarytais dūmtraukių / dūmtakių ir vėdinimo sistemos/ ventiliacijos kanalų patikros aktais, aksonometrinėmis schemomis, suderintomis su firma „V“ (kai dujiniai katilai įrengti 1998-2001 metais). J. M. 2023 m. kovo 6 d. prašė, kad savivaldybė tarpininkautų, kad A. P. pateiktų J. M. aksonometrinę schemą/ schemas. Savivaldybė 2023 m. kovo 15 d. pasisakė, kad atsižvelgiant į aukščiau paminėtą ir tai, kad Savivaldybės administracija neturi įgaliojimų tarpininkauti sprendžiant ginčus tarp fizinių ir juridinių asmenų, skyrius negali Jums tarpininkauti, kad asmuo ar asmenys pateiktų dokumentus daugiabučio namo savininkų įgaliotam asmeniui. Taip savivaldybė pripažino, kad A. P. inicijuota problema yra civilinės teisės normų reguliuojamo ginčo objektas.
5.12. Atsiliepime teigiama, kad savivaldybė skunde pateikia nepagrįstus samprotavimus, esą A. P. savivaldybę informavo, jog jis buvo sudaręs sąlygas įvertinti kanalų būklę katilinės patalpose, nes tokie samprotavimai negali būti teisingi, neturint projektinės dokumentacijos vertintinų objektų atžvilgiu ir iš bylos medžiagos matant, kad A. P. nebendradarbiavo su daugiabučio namo savininkų įgaliotu atstovu. Aktas surašytas neteisėtai, o iš neteisės teisė negali atsirasti, tai pripažintina, kad 2023 m. kovo 27 d. protokolas buvo ir nutarimas surašyti be jokio teisinio pagrindo, todėl administracinio nusižengimo teisena J. M. atžvilgiu nutrauktina.
5.13. Atsiliepime teigiama, kad 2023 m. balandžio 13 d. savivaldybės rašte iš esmės buvo pasisakyta, kad ne J. M. turi atlikti namo specializuotas apžiūras, o namo techninis prižiūrėtojas: „Skyriaus nuomone, namo gyventojo įrengto dujų katilo aksonometrinės schemos neturėjimas nesudaro kliūčių namo techniniam prižiūrėtojui (pažymėta atstovo) teisės aktų nustatyta tvarka atlikti specializuotos namo ventiliacijos sistemos (priskiriamos namo bendrosioms inžinerinėms sistemoms, esančių (duomenys neskelbtini) rūsio patalpose) apžiūros ir nustatyti Namo bendrųjų inžinerinių sistemų defektus, jeigu jie yra.“
Atsiliepimas
5.14. Atsiliepime pažymima, kad labiau tikėtina, jog savivaldybė ne tik kad nesigilino, bet net neskaitė J. M. pateikto 2022 m. liepos 22 d. Statinio apžiūros akto ir jį lydinčio lydraščio, kuriame nurodyta, kad jokia bendro naudojimo namo ventiliacijos sistema yra nežinoma. Toks dalykas kaip Namo ventiliacinė sistema daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), neegzistuoja. Minėtame akte konstatuota: Lietaus nuotekų tinklai - Defektų nepastebėta. Remonto darbai atliktini konkrečiam asmeniui priklausančioje rūsio patalpoje esančio lango atžvilgiu, nes lango rėmas supuvęs, lango rėmas su plyšiais, per kuriuos, tikėtina, vanduo liūties atveju patenka į rūsio patalpą ir rūsio siena po tokiu langu gali drėkti. Šiuos remonto darbus 2022 m. rugpjūčio mėn. savininkas jau įvykdė.
5.15. Atsiliepime teigiama, kad savivaldybė ignoravo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame užfiksuoti konkretūs dalykai, kurie būtent tame name pripažinti bendrojo naudojimo objektais. Jokia bendro naudojimo namo ventiliacijos sistema nėra įtraukta į 2021 m. sausio 2 d. patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. Niekas niekada net neiniciavo namo bendrojo naudojimo objektų aprašo nuginčijimo, namo savininkų susirinkimų sprendimų, toje dalyje, kuri susijusi su bendrojo naudojimo objektų aprašu, nuginčijimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalyje) bei priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.
7. Institucijos nutarimu J. M. buvo nubausta už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų <...> nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Iš aptartos teisės normos seka, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla tada, kai jis nevykdo įstatymo įgalioto pareigūnų teisėto nurodymo ar reikalavimo. Taigi toks nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas – atitikti teisės aktus. Be to, šis administracinis nusižengimas yra padaromas neveikimu, tai yra turint įstatyme numatytą pareigą veikti ir turint realią galimybę šią pareigą įvykdyti.
8. Iš esmės byloje nėra ginčo dėl to, kad institucija 2022 m. liepos 20 d. raštu įpareigojo J. M. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. 1) atlikti specializuotą aptariamo namo ventiliacijos sistemos (priskiriamos namo bendrosioms inžinerinėms sistemoms) ir lietaus nuotekų sistemos apžiūrą; 2) nustačius namo bendrosios ventiliacijos sistemos defektus ir defektus, dėl kurių vyksta lietaus vandens pratekėjimai į namo patalpas, juos nedelsiant pašalinti; 3) pateikti skyriui specializuotos apžiūros akto kopiją; 4) informuoti skyrių ir pareiškėją (A. P.) apie atliktus nustatytų defektų (jeigu tokie bus nustatyti) šalinimo darbus. Taip pat, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu J. M. buvo įpareigota 1) organizuoti ir atlikti pastato defektų, nurodytų 3 punkte ir defektų, fiksuotų 2022 m. liepos 22 d. kasmetinės pastato pagrindinių inžinerinių sistemų apžiūros akte, šalinimo darbus; 2) atlikti specializuotą pastato ventiliacijos sistemos (priskiriamos pastato bendrosioms inžinerinėms sistemoms, esančiomis (duomenys neskelbtini) rūsio patalpose) apžiūrą, nustačius ventiliacijos sistemos defektus, juos pašalinti, pateikti skyriui specializuotos apžiūros akto kopiją ir išvadas apie pastato bendrosios ventiliacijos sistemos būklę; apie reikalavimų įvykdymą informuoti skyrių iki 2022 m. spalio 6 d. Iš bylos duomenų matyti, ko neginčijo pati J. M., kad minėtų reikalavimų ji neįvykdė.
9. Skundžiamu teismo nutarimu institucijos nutarimas buvo panaikintas ir administracinio nusižengimo byla J. M. atžvilgiu buvo nutraukta. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė padaręs išvadą, kad aktas, kuriame buvo nustatyti reikalavimai, nepagrįstai surašytas J. M., be to ji dėjo pastangas įvykdyti rašte ir akte nurodytus reikalavimus. Taigi matyti, kad apylinkės teismas institucijos nutarimą panaikino iš esmės padaręs išvadą, kad institucija rašte ir akte dėstomus reikalavimus pateikė ne tam subjektui, be to, J. M. nors ir dėjo pastangas įvykdyti institucijos reikalavimus, tačiau to padaryti negalėjo dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos valios, t. y. jos veiksmuose nebuvo kaltės, kai būtinos administracinės atsakomybės sąlygos.
10. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek raštu, tiek ir aktu institucija pateikė reikalavimus netinkamam subjektui. Aukštesnysis teismas sutinka ir su skundžiamame nutarime padaryta teismo išvada, kad J. M. dėjo pastangas jai pavestus reikalavimus įvykdyti, tačiau padarius tokią išvadą, kad ji nėra tinkamas institucijos įpareigojimų subjektas, teisinės reikšmės iš esmės netenka ir teismo padaryta išvada dėl J. M. galimybės įvykdyti jai nepagrįstai pavestas pareigas. Todėl su šia aplinkybe susiję apeliacinio skundo argumentai nebus vertinami.
11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tiek raštu, tiek aktu J. M. buvo įpareigota atlikti (pažymėta teismo) specializuotą aptariamo namo ventiliacijos sistemos (priskiriamos namo bendrosioms inžinerinėms sistemoms) apžiūrą, pašalinti defektus, jei tokie būtų nustatyti ir institucijai pateikti informaciją apie atliktą specializuotą apžiūrą ir defektų šalinimo darbus. Iš to kaip buvo suformuluoti J. M. pateikti reikalavimai, matyti, kad iš esmės ji neatlikusi specializuotos apžiūros, neturėjo galimybės įvykdyti ir kitų minėtuose institucijos dokumentuose reiškiamų reikalavimų.
12. Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 87.3. punkte nurodoma, kad namo būklei įvertinti atliekamos specializuotos apžiūros – po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), namo ar jo dalių griūties, kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas, keičiantis valdytojui ir (ar) techniniam prižiūrėtojui. Reglamento 88.4 punkte numatyta, kad specializuotas apžiūras atlieka valdytojo sprendimu sudaryta ne mažiau kaip trijų specialistų grupė (komisija), kurios vadovas turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, suteikiančius teisę eiti atitinkamo statinio vienos iš pagrindinių statybos techninės veiklos sričių vadovo pareigas [9.33], specialistai – turėti atitinkamos srities inžinerinį techninį išsilavinimą. Iš šių teisės normų seka, kad specializuotą apžiūrą gali atlikti tik atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją turinčių specialistų komisija, o ne valdytoja. Aukštesnysis teismas sutinka ir su atsiliepime dėstoma pozicija, kad aptariamu atveju nebuvo Reglamente numatytų pagrindų, kuriems esant yra būtina atlikti specializuotą apžiūrą. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su teiginiu, kad nei viename iš institucijos pateiktų dokumentų nėra konstatuojama buvus stichinių nelaimių, namo ar jo dalių griūties, kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas, ar pasikeitus valdytojui ir (ar) techniniam prižiūrėtojui. Šiame kontekste sutiktina ir su atsiliepimo teiginiais, jog raštu J. M. skyriaus teikti įpareigojimai buvo pagrįsti tik A. P. skundo teiginiais. Duomenų, kad skyriaus specialistai atliko statinio faktinių duomenų patikrinimą vietoje po gauto A. P. skundo, kaip numato Taisyklių 8.2. punkto nuostatos, byloje nėra.
13. Apeliaciniame skunde institucija akcentuoja tai, kad Reglamento 84 punkte nustatyta, jog daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lingvistiškai aiškinant paminėtą teisės normą darytina išvada, jog valdytojo pareiga organizuoti namo techninę priežiūrą iš esmės pasireiškia techninio prižiūrėtojo paskyrimu ir negali būti aiškinama pernelyg plačiai – kaip tiesiogiai įpareigojanti valdytoją atlikti techninio prižiūrėtojo kompetencijai priskiriamus veiksmus, tame tarpe ir specializuotą apžiūrą. Nors Reglamento 88.4 punkte numatyta, kad specializuotas apžiūras atlieka komisija sudaryta valdytojo sprendimu, tačiau iš byloje pateiktos 2021 m. sausio 2 d. sutarties dėl daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiūros (t. 1, b. l. 180-181) matyti, kad specializuotas apžiūras šia sutartimi įsipareigojo atlikti inžinierė R. K..
14. Tokių išvadų nepaneigia ir apeliaciniame skunde akcentuojama nuoroda į Reglamento 96 punkto nuostatas, jog pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Sutiktina, kad valdytojas privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus, defektų atsiradimo priežasčių nustatymą. Tačiau tokios pareigos valdytojui kyla tik po namo būklės įvertinimo pagal Reglamento 87 punktą, kurio veiksmus, kaip minėta, atlieka ne valdytojas, o techninis prižiūrėtojas, komisija ar ekspertai. Duomenų, kurie patvirtintų išvadą, kad egzistavo pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai skyriui teikiant įpareigojimus J. M., byloje nėra. Minėtas pavojus taip pat nekonstatuojamas skyriaus J. M. siųstuose dokumentuose.
15. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog techninės priežiūros patikrinimo metu namo techninis prižiūrėtojas nedalyvavo, taip pat negali būti vertinama kaip suteikianti pagrindą skyriui teikti reikalavimus valdytojui atlikti veiksmus, kurie yra priskirtini techninio prižiūrėtojo (komisijos) kompetencijai. Pažymėtina ir tai, kad iš 2022 m. liepos 22 d. statinio apžiūros akto (t. 1, b. l. 70-71) matyti, jog šią apžiūrą atliko ir aktą pasirašė ir techninė prižiūrėtoja R. K., o minėtame akte nurodoma, kad apžiūra atliekama siekiant patikrinti skyriaus 2022 m. liepos 20 d. rašte nurodomas aplinkybes. Taigi galima pagrįstai manyti, kad techninė prižiūrėtoja R. K. buvo susipažinusi su skyriaus 2022 m. liepos 20 d. raštu ir jame nurodoma informacija apie skyriaus organizuojamą namo vykdomos techninės priežiūros patikrinimą.
16. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte J. M. teiktas įpareigojimas organizuoti nustatytų defektų šalinimo darbus, nekonstatuojant, kad esami defektai kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, taip pat nėra pagrįstas teisės aktais. Kaip minėta, Reglamento 96 punkto nuostatos įpareigoja valdytoją nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus tik esant anksčiau paminėtiems pavojams. Reglamento 95 punkte numatyta, kad pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą. Taigi matyti, kad defektų, kurie nekelia pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba dėl jų galimi dideli materialiniai nuostoliai, šalinimo darbus valdytojas planuoja ir organizuoja savarankiškai. Termino tokiems darbams teisės aktai nenustato. Todėl aptariamas skyriaus įpareigojimas laikytinas pertekliniu ir nepagrįstai suvaržančiu J. M. teises.
17. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad institucijos J. M. teiktas (abiem atvejais) reikalavimas atlikti namo specializuotą apžiūrą nėra teisėtas ir pagrįstas. Kitų institucijos raštu teiktų reikalavimų J. M. negalėjo atlikti, prieš tai neatlikus specializuotos apžiūros, o aktu nustatytas reikalavimas iki 2022 m. spalio 6 d. organizuoti nustatytų defektų šalinimo darbus neatitinka teisės aktų ir yra perteklinis. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad J. M. veika atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarimas, kuriuo panaikintas institucijos nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena J. M. atžvilgiu nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti skundžiamą teismo nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
18. Atsiliepime J. M. atstovas advokatas R. Drakšas prašo J. M. naudai priteisti jos patirtas išlaidas 1210 Eur. ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Administracinio nusižengimo teisena J. M. atžvilgiu nutraukta ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, todėl yra pagrindas atlyginti jos patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
19. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.
20. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi būti tenkinamas iš dalies, J. M. priteisiant 600 Eur. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad advokatas R. Drakšas pateikė atsiliepimą į institucijos apeliacinį skundą. Advokatas R. Drakšas apylinkės teisme J. M. neatstovavo, skundo apylinkės teismui neteikė. Institucijos apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas pažymi, kad dalis atsiliepimo teiginių sutampa su J. M. skundo apylinkės teismui teiginiais. Sutampa ir atsiliepimo bei skundo apylinkės teismui struktūriniai bei grafiniai elementai, todėl yra pagrindas manyti, kad atsiliepimas buvo surašytas pasinaudojant J. M. skundo teiginiais juos atkartojant atsiliepime. Ši administracinio nusižengimo byla nėra itin sudėtinga, nekeliami nauji teisiniai klausimai. Remiantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi J. M. priteistinos išlaidos atlygintinos iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 666 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės apeliacinio skundo netenkinti.
Priteisti J. M. iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 600 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.