Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Pastatų adminsitravimo poskyrio (toliau – Institucija) atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarimo, kuriuo J. G. (J. G.) administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį nutraukta, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

6. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad Institucija negavo jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte 2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, t. y. nėra paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas, pastato techninės priežiūros organizavimas neatitinka LRSĮ 48 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudaryta komisija, specialistų grupė, nepateikti pastato techninės priežiūros dokumentai, nebuvo bendradarbiauta ir su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistais, o tai akivaizdžiai parodo J. G. neveikimą. Nurodytų faktų pakanka tam, jog būtų galima konstatuoti ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Pastato būklė kėlė ir galimai vis dar kelia pavojų aplinkinių sveikatai, todėl J. G., kaip pastato naudotojas, turėjo imtis priemonių, siekiant apsaugoti gyventojus, pašalinius asmenis. Vien tai, kad buvo organizuojamas naudotojų ir savininkų susirinkimas, kurio metu nebuvo išrinktas vienas pastato techninis prižiūrėtojas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokių veiksmų pakako avarinei būklei pašalinti, nesulaukiant administracinės nuobaudos. Be to, statinių priežiūrą vykdančių institucijų teisėti reikalavimai atsakomybėn traukiamam asmeniui kaip pastato savininkui yra privalomi. Nesutikimas su šiais reikalavimas nesudaro pagrindo asmeniui, kuriam šie reikalavimai yra adresuojami, jų savavališkai nevykdyti.

9. Institucijos atstovas yra įsitikinęs, kad administraciniuose ir bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjamos bylos, galimai susijusios su pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), neleidžia konstatuoti, jog J. G. veiksmuose nėra kaltės dėl nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Skunde atkreiptinas dėmesys į tai, kad su administracinio nusižengimo byla susijusių dokumentų apskundimas civiline ar/ir administracine tvarka nesustabdo patikrinimo aktų vykdymo, kadangi administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną namas buvo avarinis. Jei asmuo nesutinka su aktu ar kitais kitose bylose nagrinėjamais dokumentais, jis gali juos ginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau apskundimas nesuteikia teisės nevykdyti aktų. J. G. buvo įpareigotas veikti kuo greičiau, organizuoti avarinės situacijos šalinimą nedelsiant, užkirsti kelią tolesniam žalos didėjimui, tačiau šių įpareigojimų per nustatytus terminus neįvykdė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Institucijos atstovo apeliacinis skundas atmestinas.

12. LRSĮ 47 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra numatyta pareiga pastato naudotojui LRSĮ ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą. Pagal LRSĮ 48 straipsnio 1 dalį statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Pagal Reglamento 33 punktą statinio techninis prižiūrėtojas atlieka konkretaus pastato techninę priežiūrą. Taigi iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad statinio techninę priežiūrą gali atlikti tiek statinio naudotojas, tiek techninis prižiūrėtojas. Tuo pačiu pažymėtina, kad iš minėtų teisės normų akivaizdu, kad paskirtas techninis prižiūrėtojas turi atlikti ne dalies, o viso statinio techninę priežiūrą. Administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju šio reikalavimo nebuvo laikomasi.

13. Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad gamybinio pastato savininkai yra pasidalinę į dvi konfliktuojančias tarpusavyje grupes: pirmo aukšto ir rūsio savininkai, kuriems priklauso ir UAB „E.“, veikia jungtinės veiklos sutarties pagrindu, likusiems pastato savininkams priklauso viršutiniai pastato aukštai. Iš pastato pirmo aukšto ir rūsio bendrasavininkų visuotinio susirikimo, vykusio 2018 m. gegužės 24 d., posėdžio protokolo turinio, matyti, kad tuo metu techninio prižiūrėtojo pareigas vykdė V. L. (b. l. 82-85). Minėti pastato savininkai 2019 m. gruodžio 1 d. sudarė statinio techninės priežiūros sutartį, kurios pagrindu viso statinio, esančio (duomenys neskelbtini), techniniu prižiūrėtoju paskyrė A. N. (b. l. 86-87). Iš patikrinimo Akto 1 matyti, kad 2019 m. liepos 26 d., atliekant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros patikrinimą dalyvavo techninis prižiūrėtojas V. L., kuris vykdo tik pastato dalies – rūsio ir pirmo aukšto patalpų techninę priežiūrą (b. l. 4-9). Patikrinimo Aktas 2 turinys patvirtina, kad atlikus pakartotinį minėto pastato techninės priežiūros patikrinimą buvo nustatyta, jog statinio techninę priežiūrą atlieka du techniniai prižiūrėtojai: A. N. ir K. K.. A. N. yra paskirtas pirmo aukšto patalpų savininkų, taip pat ir UAB „E.“, K. K. – antro ir trečio aukštų patalpų savininkų. Minėti techniniai prižiūrėtojai tarpusavyje nebendradarbiauja, vykdo to paties pastato atskirų aukštų būklės stebėjimus, pildo atskirus dokumentus (b. l. 12-14). Institucijos atstovas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad yra ne vienas pastato techninis prižiūrėtojas, atskirų pastato savininkų samdyti techniniai prižiūrėtojai neturi prieigos prie visų pastato patalpų konstrukcijų (b. l. 156). Tokios pat aplinkybės nurodytos ir J. G. atstovo rašytiniuose paaiškinimuose, o būtent, kad UAB „E.“ ir kitų jungtinės veiklos partnerių paskirtas techninis prižiūrėtojas užtikrina savo funkcijų vykdymą tik ta apimtimi, kuria turi realias galimybes apžiūrėti konkrečias patalpas (b. l. 55). Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad tokia to paties statinio dviejų techninių prižiūrėtojų veikla, kai veikiama atskirai, nederinant tarpusavio veiksmų, neatitinka LRSĮ 48 straipsnio 1 dalies ir Reglamento 32 punkto reikalavimų. Vis tik pažymėtina, kad dėl susidariusios situacijos J. G. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

14. J. G. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pirmo aukšto ir rūsio savininkai techninį prižiūrėtoją turėjo jau nuo 2015 metų, bandė prijungti viršutinių aukštų pastato savininkus, bet jie atsisakė dar 2017 metais. Vėliau viršutinių aukštų savininkams dar iki Institucijos patikrinimo buvo siūloma prisijungti prie jungtinės veiklos sutarties, norint juos įtraukti į techninio prižiūrėtojo paskyrimą. Vis tik minėti savininkai paskyrė savo techninį pastato prižiūrėtoją (b. l. 155-156). Kvietimai, surašyti 2018 m. balandžio 23 d. (b. l. 80, 81), skirti UAB „G.M.“ ir UAB „N.“, patvirtina, jog pirmo aukšto ir rūsio pastato savininkai siekė susitarti ir rasti bendrą sprendimą dėl statinio priežiūros ir eksploatavimo su viršutinių aukštų savininkais, sukviesdami pastato bendrasavininkų visuotinį susirinkimą. Gamybinio-komercinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų visuotinio susirinkimo posėdžio, vykusio 2018 m. gegužės 24 d., protokolo turinys (b. l. 82-84) patvirtina, kad susirinkime dalyvavo vienas iš viršutinių aukštų savininkų – UAB „G.M.“ atstovas. Susirinkime buvo svarstoma dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pastato valdymo (priežiūros, eksploatavimo), buvo nuspręsta sudaryti bendrasavininkų jungtinės veiklos sutartį, kuri 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo pasirašyta tik tarp pastato pirmo aukšto ir rūsio savininkų (b. l. 73-79). Taigi, iš viso, kas buvo aptarta, yra akivaizdu, kad pirmo aukšto ir rūsio savininkai, tarp jų ir UAB „E.“, vadovaujama J. G., dėjo pastangas ir ėmėsi aktyvių veiksmų suderinti pastato bendrasavininkų veiksmus bei priimti reikiamus sprendimus dėl pastato priežiūros. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pastato pirmo aukšto ir rūsio savininkai, taip pat ir UAB „E.“, atstovaujama J. G., teismui pateikė ieškinį dėl gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų viršutinių aukštų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Ieškiniu ieškovai ginčija pastato viršutinių aukštų savininkų 2019 m. rugpjūčio 14 d. susirinkimo, kurio metu išrinktas viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninis prižiūrėtojas K. K., protokolą. Taigi konstatuotina, jog J. G. ėmėsi visų įmanomų priemonių kartu su kitais jungtinės veiklos pagrindu veikiančiais pastato savininkais, kad būtų išspręsta susiklosčiusi konfliktinė situacija ir būtų paskirtas vienas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninis prižiūrėtojas. Atsižvelgiant į tai, negali būti pripažinta, kad J. G. nevykdė Institucijos reikalavimo paskirti vieną pastato techninį prižiūrėtoją. Priešingai, vienas techninis pastato prižiūrėtojas nepaskirtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo J. G. valios, todėl J. G. veiksmuose nėra kaltės ir jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Institucijos reikalavimo paskirti vieną pastato techninį prižiūrėtoją nevykdymo.

15. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad J. G. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir dėl to, jog netinkamai buvo vykdoma pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninė priežiūra – pastato kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nebuvo sudaryta komisija, specialistų grupės, nepateikti pastato techninės priežiūros dokumentai, nebendradarbiauta su Institucijos specialistais. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal egzistuojantį teisinį reglamentavimą pastato techninę priežiūrą gali atlikti pats pastato naudotojas arba paskirtas techninis prižiūrėtojas. Pažymėtina, kad pagal LRSĮ 48 straipsnio 3 dalį, būtent statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „E.“ kartu su kitais pastato savininkais, veikiančiais jungtinės sutarties pagrindu, techniniu prižiūrėtoju paskyrė A. N., konstatuotina, jog būtent statinio naudotojų paskirtam techniniam prižiūrėtojui numatyta pareiga vykdyti pastato techninės priežiūros veiksmus, nurodytus LRSĮ 48 straipsnio 5 dalyje, t. y., atlikti nuolatinį statinio būklės stebėjimą, statinio periodines ir specializuotas apžiūras, šalinti pastebėtų statinio būklės defektus, organizuoti remontą, bei atlikti kitas teises ir pareigas, nurodytas Reglamente, pavyzdžiui, pildyti ir teikti kompetentingoms institucijoms pastato techninės priežiūros dokumentus. Taigi, atsižvelgus į tai, kas aptarta, J. G. nėra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas, todėl nėra teisinio pagrindo J. G. taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už įpareigojimų, kurių vykdymas priskirtinas pastato techninio prižiūrėtojo kompetencijai, neįvykdymą.

16. J. G. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir dėl to, kad pagal Akte 1 ir 2 nurodymus neatliko pastato avarinės būklės šalinimo. Iš J. G. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme (b. l. 155-157) bei jo atstovo rašytinių paaiškinimų (b. l. 54-57) matyti, kad šiuo metu dėl pastato avarinės būklės yra kilęs ginčas tarp Institucijos ir pastato pirmo aukšto bei rūsio savininkų, taip pat pastato pirmo aukšto ir viršutinių aukštų savininkų. Institucija 2019 m. liepos 16 d. sprendimu uždraudė pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu tenkino pastato pirmo aukšto savininkų skundą ir Institucijos sprendimą panaikino. Šiuo metu šis sprendimas yra apskųstas ir administracinė byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-756-1098/2020, kurioje pastato viršutinių aukštų savininkas UAB „B.P.A.“ siekia uždrausti bet kokią veiklą gamybiniame pastate dėl pastato avarinės statinio būklės, taip pat jame vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama ir civilinė byla Nr. e2-7032-918/20202, kurioje pastato pirmo aukšto bendrasavininkai, taip pat ir UAB „E.“, pareiškė civilinį ieškinį bendrovei UAB „B.P.A.“ dėl gamybinio pastato patalpų savininkų susirinkimų sprendimų, taip pat ir dėl pastato avarinės būklės šalinimo, pripažinimo negaliojančiais. Taigi, akivaizdu, kad dėl pastato būklės, jo remonto bei naudojimo yra kilę ginčai, kurie iki šiol teismų nėra galutinai išspręsti, o tai sunkina UAB „E.“, vadovaujamos direktoriaus J. G., bei kitų bendrasavininkų galimybes objektyviai vykdyti minimuose Institucijos patikrinimo aktuose nurodytus įpareigojimus dėl pastato avarinės būklės šalinimo.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos atstovo argumentu, kad teismų procesai, sprendžiant ginčus dėl pastato būklės, nėra pagrindas nevykdyti Institucijos sprendime nurodyto įpareigojimo organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą, kadangi net ir apskundus žemesniojo teismo sprendimą, Institucijos sprendimas šiuo metu galioja iki tol, kol jis nebus panaikintas galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu. Visgi akivaizdu, jog šie teisminiai procesai, nesant bendrasavininkų bendros pozicijos dėl veiksmų, būtinų pastato būklės gerinimui, iš esmės apsunkina UAB „E.“ ir jos vadovo galimybes objektyviai vykdyti patikrinimo aktuose nurodytus įpareigojimus. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad J. G. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių.

18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pastato pirmo aukšto ir rūsio bendrasavininkai, taip pat ir UAB „E.“, siekdami pagerinti pastato būklę, 2020 m. gegužės 6 d. (b. l. 91-93) ir 2020 m. birželio 23 d. (107-109) sudarė rangos sutartis su UAB „A.“, kurių pagrindu rangovas atliko dalies stogo remonto darbus bei dviejų priestatų remonto darbus. Minėtos pastato dalys Institucijos patikrinimo aktuose buvo įvardintos kaip nesaugiausios. Specialisto Vytauto B. E. 2020 m. rugsėjo 12 d. išvadoje nurodoma, kad po atliktų remonto darbų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priestatų Nr. 1 ir Nr. 2 konstrukcijos yra atstatytos, apsaugotos nuo kritulių, grėsmės griūtimi ir /ar poveikio aplinkai nekelia. Taigi, atsižvelgus į tai, kas aptarta, teigtina, kad J. G. pagal galimybes stengėsi spręsti susidariusią situaciją dėl pastato būklės, todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad J. G. elgėsi pasyviai, nevykdė Institucijos nurodymų ir turi būti nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

19. Pažymėtina, kad administracinės atsakomybėn asmuo traukiamas tik tuomet, kai byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad asmens veiksmuose ar neveikime yra konkretaus inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, kai nelieka jokios protingos abejonės, jog asmuo padarė jam inkriminuojamą nusižengimą. Atsižvelgiant į visų anksčiau aptartų aplinkybių visumą, tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Pastatų administravimo poskyrio atstovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.