- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- 2-913-157/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00241-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Dalia Kačinskienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės - Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kačinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas pareiškėjos finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,Kamintro Investicija“ bankroto byloje Nr. B2-1393-803/2017.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Kamintro Investicija“ (toliau – UAB ,,Kamintro Investicija“) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Karaliaučiaus grupė“ (toliau – UAB ,,Karaliaučiaus grupė“), ši teismo nutartis įsitiesėjo 2012 m. gegužės 17 d. Teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, kurie tikslinti teismo 2013 m. kovo 15 d., 2013 m. liepos 31 d., 2013 m. gruodžio 17 d., 2014 m. liepos 4 d., 2014 m. lapkričio 18 d., 2015 m. gegužės 20 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimis. Šio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – pareiškėja, Tarnyba) 2017 m. sausio 27 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą jos finansiniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti 134 936,74 Eur reikalavimą šioje bankroto byloje. Nurodė, kad reikalavimo pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytus terminus nepateikė, nes jai nebuvo pranešta apie atsakovės UAB ,,Kamintro Investicija“ bankroto bylos iškėlimą. Mano, kad įmonės bankroto administratoriui iš įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų turėjo būti žinoma apie jos įsipareigojimus valstybei, tačiau jokio pranešimo jai nesiuntė. Pasak pareiškėjos, jos reikalavimo pagrindas yra dvi valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartys: pagal 2007 m. balandžio 26 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PO1/2007-480 bendrovė valstybės biudžetui liko skolinga 14 894,31 Eur (11 535,53 Eur už žemės sklypą, 1 167,22 Eur nesumokėtų palūkanų, 2 191,56 Eur delspinigių), pagal 2007 m. balandžio 26 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PO1/2007-481 skola valstybės biudžetui yra 119 952,43 Eur (92 902,25 Eur už žemės sklypą, 9 400,31 Eur palūkanų, 17 649,87 Eur delspinigių), iš viso – 134 936,74 Eur.Atsakovės bankroto administratorius atsiliepime prašo pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog apie bankroto bylos iškėlimą buvo pranešta visiems žinomiems kreditoriams, VĮ Registrų centrui ir Įmonių bankroto valdymo departamentui, informacija taip pat paskelbta dienraštyje „Lietuvos rytas“. Pažymi, jog Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atskiras pranešimas siųstas nebuvo, nes buvęs įmonės vadovas nenurodė jos kreditoriumi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi, be kita ko, atnaujino pareiškėjai terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir įtraukė ją į trečios eilės kreditorių sąrašą su 134 936,74 Eur reikalavimu. Teismas pažymėjo, kad prašymą atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti pareiškėja grindžia nežinojimu apie iškeltą atsakovės bankroto bylą, o bankroto administratorius pripažino, kad šiai atskiras pranešimas nebuvo išsiųstas. Teismas vertino kaip tikėtiną aplinkybę, kad pareiškėjai nebuvo žinoma apie bankroto bylos iškėlimą, todėl, atsižvelgdamas į nurodytas termino praleidimo priežastis bei į tai, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos nėra priimtas, nusprendė, jog yra pagrindas atnaujinti terminą šiam reikalavimui pateikti (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis). Spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo teismas pažymėjo, kad jis grindžiamas 2007 m. balandžio 26 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. PO1/2007-480, pagal kurią atsakovė valstybės biudžetui liko skolinga 14 894,31 Eur (11 535,53 Eur už žemės sklypą, 1 167,22 Eur nesumokėtų palūkanų, 2 191,56 Eur delspinigių) ir 2007 m. balandžio 26 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. PO1/2007-481, pagal kurią atsakovė valstybei liko skolinga 119 952,43 Eur (92 902,25 Eur už žemės sklypą, 9 400,31 Eur palūkanų bei 17 649,87 Eur delspinigių), iš viso – 134 936,74 Eur. Įvertinęs tai, kad bankroto administratorius minimos skolos neginčija, kad ji pagrįsta sutartimis bei pateiktais skaičiavimais (t. 4., b. l. 25-26) – teismas įtraukė pareiškėją su jos finansiniu reikalavimu į trečiąja eile tenkintinų bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašą (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria jos reikalavimas įtrauktas į sąrašą kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai tenkintini trečiąja eile į sąrašą kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai tenkintini antrąja eile. Nurodė, kad ji atstovauja valstybę, kuri yra ypatingas teisės subjektas, turintis užtikrinti piliečių teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą. Valstybė nėra komercinis kreditorius, o pagal savo funkcijas ir santykį su kitais subjektais iš esmės skiriasi nuo kitų kreditorių, todėl jos reikalavimų tenkinimo išskyrimas į atskirą eilę yra proporcingas, pagrįstas. Valstybės privilegijų nustatymas bankroto procese, kai tai yra susiję su biudžeto lėšų surinkimu, – viena iš priemonių, kuri padeda siekti visuomenei naudingų tikslų, užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą, todėl jos reikalavimas turi būti įtrauktas į antrąja eile tenkintinų reikalavimų sąrašą.Atsakovės BUAB ,,Kamintro investicija“ bankroto administratorius prašo pareiškėjos skundą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ar jų neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėja su patvirtintu 134 936,74 Eur finansiniu reikalavimu įtraukta į sąrašą kreditorių, kurių reikalavimai tenkintini trečiąja eile, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo, peržengti pareiškėjos Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirojo skundo ribas, nenustatyta.Kvestionuodama pirmiau paminėtą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį apeliantė teigia, kad teismas neteisingai išaiškino ir taikė ĮBĮ 35 straipsnio 3, 4 dalis ir be pagrindo ją su minėtu patvirtintu finansiniu reikalavimu įtraukė į sąrašą kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai tenkintini trečiąja, o ne antrąja eile.Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o pagal ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalį – kad šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą.Pagal ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalį antrąja eile yra tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija; dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų.Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog sisteminė ĮBĮ 35 straipsnio 2-4 normų analizė suponuoja išvadą, kad reikalavimų tenkinimo eilė nustatoma pagal prievolės pobūdį, o ne pagal subjektą, turintį reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę. Teismai yra išaiškinę, kad ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalies normoje yra nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant kreditorių reikalavimai yra tenkinami antrąja eile; kad valstybės institucija, kaip specifinis civilinių teisinių santykių subjektas, reikalavimą kildinantis iš turto pirkimo–pardavimo sutarties (nesumokėtos įmokos už nusipirktą turtą), t. y. iš sutartinės prievolės; kad CK 2.36 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Spręsta, kad pagal bendrą taisyklę valstybės institucijos civiliniuose teisiniuose santykiuose su kitais šių santykių dalyviais dalyvauja lygiais pagrindais, o turėtos gauti turto kainos nėra pagrindo priskirti nei prie vieno ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalyje ir MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ar įmokų į valstybės biudžetą, todėl tokie reikalavimai skolininko bankroto byloje tenkintini trečiąja eile (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-177/2014 etc.).Teisėjų kolegija sprendžia, kad turint omenyje tokį kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo įstatyminį reglamentavimą, o taip pat teismų praktikos nuostatas šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismas, pareiškėją Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su patvirtintu 134 936,74 Eur reikalavimu įtraukęs į trečios eilės kreditorių sąrašą, priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti pagal atskirojo skundo argumentus, todėl šis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 185 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, ĮBĮ 35 straipsnio 3, 4 dalys).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.