Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-09-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-359-312/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-22
Bylos Nr.
AN2-359-312/2021
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00116-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
Institucija
VA VPK Elektrėnų PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-359-312/2021Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00116-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 19.10, 19.11; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. S. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutarimo, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 100 Eur (vieno šimto eurų) bauda.

Taip pat jis pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirta 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) bauda.

Taip pat jis pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje, ir jam skirta 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu A. S. paskirta galutinė nuobauda – 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutarimu A. S. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, dėl to, kad 2020 m. liepos 15 d., apie 21.10 val., būdamas neblaivus (duomenys neskelbtini), garažų masyvų teritorijoje, tai yra viešoje vietoje A. G. ir jos mažamečių vaikų akivaizdoje garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, taip pat nevykdė atvykusių policijos pareigūnų Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK vyresniosios tyrėjos O. K. ir vyriausiojo patrulio I. D. teisėtų reikalavimų išeiti iš garažo, prisistatyti, būdamas įspėtas apie gręsiančią atsakomybę dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, pažemindamas policijos pareigūnų garbę ir orumą. Aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, standino rankas, bandė ištrūkti, sulaikymo metu nevykdė teisėtų policijos pareigūnų Vilniaus apskrities VPK Trakų PK tyrėjo A. B. ir tyrėjo A. S. reikalavimų laikyti rankas už nugaros, kad būtų uždėti antrankiai, nesipriešinti sulaikymui.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį prašymai ir teisiniai argumentai

2. Nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutarimu, A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo minėtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

2.1. Apelianto teigimu, konfliktas buvo išprovokuotas A. G., kuri šioje byloje pripažinta nukentėjusiąja, kuri jį užgaulioja, žemina ir bando atkeršyti, pasitelkdama policijos pareigūnus. Šis konfliktas nevyko viešoje vietoje, konfliktas vyko prie garažų ir viešoji tvarka nebuvo pažeista. Be to, nutarime nurodytu laiku, t. y. apie 21.10 val., jis buvo savo garaže, t. y. privačioje teritorijoje, ir tai nėra vieša vieta, joje nebuvo A. G. ir jos mažamečių vaikų, todėl nebuvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Nurodytu laiku jau buvo atvykę policijos pareigūnai ir jo veiksmai šiuo laiku yra užfiksuoti vaizdo kameromis.

2.2. Skundžiamame nutarime teismas aprašo veiką, tačiau nenurodo įrodymų, neanalizuoja vaizdo įrašų, nevertina jų apžiūros protokolų ir negretina jų su liudytojų parodymais.

2.3. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, jog jo veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, jo atliktus veiksmus A. G. atžvilgiu nulėmė būtent asmeninės paskatos ir tikslai, tačiau ne tiesioginė ar neapibrėžta tyčia pažeisti viešąją tvarką, nes tyčia nebuvo susiformavusi pažeisti viešąją tvarką. Tačiau, anot apelianto, asmeninių santykių aiškinimasis vis tiek tapo viešosios tvarkos pažeidimu pagal ANK.

2.4. Apeliantas nesutinka, jog jis nevykdė atvykusių pareigūnų teisėtų reikalavimų išeiti iš garažo, prisistatyti, būdamas įspėtas apie gresiančią atsakomybę dėl policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, pažemindamas policijos pareigūnų garbę ir orumą. Pažymi, jog jis nebuvo įspėtas apie jokią gresiančią atsakomybę, niekas jam nenurodė jokio pažeidimo, kurį jis padarė, bet iš jo buvo reikalaujama atlikti neapibrėžtus, neaišku kokiu pagrindu veiksmus, ant jo buvo rėkiama ir aiškinama, kad jis yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Policijos pareigūnų veiksmai buvo aiškiai neadekvatūs situacijai ir tariamo pažeidimo, apie kurį pranešė A. G., pobūdžiui, aplinkybėms: jis policijos pareigūnų akivaizdoje skambino savo advokatui, su juo kalbėjo, o tuo tarpu policijos pareigūnė O. K., užuot racionaliai nurodžiusi aplinkybes, užsipuolė ir kaltino jį nusikaltimo padarymu, rėkdama skatino konfliktą.

2.5. Teiginys apie tai, jog jis policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, pažemindamas policijos pareigūnų garbę ir orumą, yra pateikiamas be konteksto. Apelianto teigimu, jis, pareigūnams provokuojant - reikalaujant iš jo, kalbančio su advokatu telefonu, atlikti neaišku kuo pagrįstus veiksmus (tai tęsėsi daugiau kaip valandą laiko), o po to sėdinčiam pripurškus ašarinių (pipirinių) dujų, jis galėjo nesusivaldyti, tačiau tokie veiksmai nereiškia tyčinės veikos žeminti garbę ir orumą.

2.6. Skunde apeliantas pažymi, jog jis, atvykus policijos pareigūnams, iš karto paskambino savo advokatui, su kuriuo nuolat konsultuojasi, ir klausė, ar policija turi pagrindą įsiveržti į jo privačią teritoriją ir jį be pagrindo sulaikyti, tačiau teismas skundžiamame nutarime jo advokato buvimo net neanalizuoja, nelaiko jo reikšmingu, į posėdį liudyti nekvietė, todėl bylos aplinkybes nustatė nepilnai, neišsamiai, neteisingai.

2.7. Tai, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo neadekvatūs, patvirtina užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai, tyrėjos O. K. elgesys ir jos reikalavimai, taip pat jo rašytas skundas prokuratūrai dėl policijos pareigūnų veiksmų.

2.8. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nutarime nurodo, kad įvykdytus pažeidimus patvirtina šių įrodymų visuma: administracinio nusižengimo protokolas Nr. 28-ANR_P-l121-2021, prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, prie administracinio nusižengimo bylos prijungta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-28074-20 medžiaga su vaizdo įrašais, liudytojų I. D., A. S., A. B. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai. Nors nurodomi šie įrodymai, tačiau jie neanalizuojami, negretinami, neišreikalauti kiti įrodymai ir išvados daromos teisme neapklausus svarbiausių su veikomis susijusių asmenų, kurie inicijavo ir eskalavo konfliktą. Be to, neperžiūrėta filmuota medžiaga, o padarytos išvados aiškiai tendencingos ir prieštaringos. Pažymi, jog visų įvykių metu garaže šalia jo dirbo J. L., matęs ir girdėjęs įvykius, tačiau jo buvimas ignoruojamas ir policijai bei teismui jis buvo neįdomus.

2.9. Apeliaciniame skunde analizuojami liudytojo I. D. parodymai, iš kurių, anot A. S., matyti, jog jo veiksmai nereikalavo jokio smurtinio sulaikymo. Nors liudytojas I. D. parodė, kad įspėjo apie gresiančią atsakomybę dėl teisėtų policijos reikalavimų nevykdymo, taip pat įspėjo, kad bus panaudotos spec. priemonės, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina vaizdo ir garso įrašai.

2.10. Teismas, anot apelianto, turėjo išsiaiškinti, dėl ko buvo iškviesta policija (I. D. nurodo kitą priežastį), kokie pažeidimai padaryti, ar buvo naudojamas smurtas. Jei jis įvykio vietoje smurto nenaudojo, niekam negrasino, jo sulaikymui smurtas neturėjo būti naudojamas.

2.11. Apeliaciniame skunde taip pat analizuojami A. G. parodymai, teigiama, jog jie tendencingi, melagingi, kaltinantys jį, nenurodomi įžeidimai, kurie buvo išsakyti jo atžvilgiu. Jos parodymai akivaizdžiai keitėsi, kas yra užfiksuota, ir parodo asmeninio konflikto pobūdį, kurie nevertinti teisme, ji neapklausta.

2.12. Apelianto teigimu, jo pozicija, nors nesikeitė, laikoma melaginga, kaip siekis išvengti griežtesnės atsakomybės. Teismas neapklausė jo advokato L. P..

2.13. Taigi, teismas, nors liudytojų parodymus vertino selektyviai, neišsamiai, neperžiūrėjo vaizdo įrašų, jų nesugretindamas pareigūnų parodymais, deklaruoja, jog visapusiškai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus. Apeliantas pažymi, jog visi parodymus davę asmenys - policijos pareigūnai, suinteresuoti savo kolegų gerove, yra šališki, nes kartu dirba.

2.14. Apeliaciniame skunde pažymima, jog jo neblaivumo faktas įrodytas tik prielaidomis, o abejonės neišaiškintos pažeidėjo naudai. Nurodoma, kad jo sulaikymo metu jam padarius sužalojimus, prakirtus kaktą, nuvežus į gydymo įstaigą ir jį apžiūrėjus, gydytojo pažymoje girtumas nenurodytas.

2.15. Teigiama, jog teismas nenustatė ir neaprašė jo kaltės dėl kiekvieno iš šių pažeidimų, kaltė konstatuota remiantis vien deklaratyviomis frazėmis. Pažymi, kad jis neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, rimtį, įžeisti pareigūnus.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyrius prašo A. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutarimą.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs ir atitinkantys faktines bylos aplinkybes. Administracinio nusižengimo byloje yra filmuota medžiaga, taip pat kiti duomenys, esantys prijungtoje ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-28074-20 medžiagoje, kurie patvirtina A. S. kaltę padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš pateikto skundo argumentų, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. yra įsitikinęs, kad jis nepadarė jokių veiksmų, kurie galėtų užtraukti jam administracinę atsakomybę pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį. Apelianto teigimu, tai A. G. tarpasmeninio konflikto su juo metu jį užgauliojo, žemino ir bandė atkeršyti, pasitelkdama policijos pareigūnus, o šis konfliktas nevyko viešoje vietoje ir jis neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, rimtį, taip pat neturėjo tyčios įžeisti pareigūnų. Taip pat nesutinka, jog jis nevykdė atvykusių pareigūnų teisėtų reikalavimų, nes nebuvo įspėtas apie jokią gresiančią atsakomybę, niekas jam nenurodė jokio pažeidimo, kurį jis padarė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokia A. S. skunde išdėstyta pozicija nėra pagrindo sutikti, ją paneigia administracinio nusižengimo byloje, taip pat prie šios bylos prijungtoje ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-28074-20 medžiagoje užfiksuoti duomenys, kurie pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti tinkamai. Nors teismas ir nepakankamai išsamiai aptarė neteisėtus A. S. veiksmus, tačiau tai nėra pagrindo pripažinti, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

5. Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

6. A. S. tvirtinimu, jis savo veiksmais nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, tarp jo ir A. G. tiesiog įvyko konfliktas, besitęsiantis jau ilgą laiką, kas yra konstatuota nutarime nutraukti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais nesutinka.

7. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti A. G. ir T. G. nuosekliai teigė, jog T. G. kalbant su pas jį atvykusiu I. L., iš savo garažo išėjo A. S. ir pradėjo konfliktuoti su T. G.. Į šį jų konfliktą, norėdama užstoti užpultą sutuoktinį, įsikišo A. G., po ko A. S. pradėjo rėkti, užgaulioti keikdamasis necenzūriniais žodžiais ir rodydamas įžeidžiančius gestus, artintis prie jos sugniaužęs kumštį, dėl ko ji, pajutusi nesaugų atstumą, stumtelėjo jį nuo savęs. Visa tai girdėjo jų mažamečiai vaikai, gim. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad toks bendravimo būdas su kitu asmeniu, net ir esant konfliktiškiems santykiams, nėra priimtinas visuomenėje, jis prieštarauja moralės principams, yra nepagarbus. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad A. S. turėjo suprasti ir suprato, jog toks jo sąmoningai pasirinktas elgesys viešojoje vietoje – garažų teritorijoje, iš pradžių konfliktuojant su T. G., o vėliau šūkaujat, keikiantis ir mosikuojant rankomis užsipuolant A. G., matant ir girdint G. nepilnamečiams vaikams, nėra priimtinas, jis prieštarauja visuomenėje egzistuojančioms bendrosioms elgesio taisyklėms, galintis sutrikdyti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Necenzūrinių žodžių vartojimas viešoje vietoje, kito asmens įžeidinėjimas, agresyvaus pobūdžio veiksmai negali būti ir nėra vertinami kaip normalus bendro sugyvenimo tvarką atitinkantis elgesys. Teigtina, kad A. S. sąmoningai pasirinkdamas viešoje vietoje spręsti asmeninio pobūdžio konfliktą tokiu būdu, kokiu jis buvo sprendžiamas, veikė tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaltės turinys vertinamas ne vien pagal asmens, padariusio konkrečius veiksmus, paaiškinimus, t. y., kaip jis suvokė bei vertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė atitinkamus asmens veiksmus ir kokių padarinių buvo siekiama, bet ir pagal kitų byloje surinktų duomenų visumą, kurie apibūdina asmens padarytus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, situaciją, kurioje tokie veiksmai buvo padaryti ir pan.

8. Iš ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų duomenų matyti, kad A. S. ir A. G. bei T. G. sieja konfliktiški santykiai dėl elektros energijos. Vis tik, ši aplinkybė niekaip nešalina A. S. atsakomybės už jo padarytus neteisėtus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. S. pasirinkta konflikto sprendimo vieta bei būdas, net ir atsižvelgus į tai, kad neteisėti veiksmai buvo nukreipti į konkretų asmenį, jo neva netinkamus veiksmus, vis tiek leidžia teigti, kad tokie veiksmai atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

9. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiu dėl kaltinime nurodyto neteisingo ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo laiko, dėl šio argumento teismas pasisakys aptaręs A. S. veikų kvalifikaciją pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį

10. Pagal ANK 508 straipsnį atsako tas, kas pažemino statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbę ir orumą, pažeminimą išreiškęs žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu elgesiu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu,

11. Tai, kad A. S. pažemino į įvykio vietą atvykusių pareigūnų garbę ir orumą, patvirtina tiek administracinio nusižengimo byloje liudytojais apklausti policijos pareigūnai I. D., A. S., A. B., tiek ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje surinkti duomenys – tų pačių liudytojų, taip pat liudytojų O. K., A. G., Ž. M. parodymai, vaizdo įrašai. Taigi, A. S. pagal ANK 508 straipsnį buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą, jų atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius. Iš vaizdo įrašų apžiūros protokolų matyti, jog A. S. į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų O. K. ir I. D., o vėliau pareigūnų A. S. ir A. B. atžvilgiu vartojo žeminančius žodžius ir frazes „bledės“, „šūdžiai“, „šūdo gabalas“, „mentė“, „subinė“, „pyskit iš mano teritorijos“, „padlos čia pažais“, lydimus necenzūriniais žodžiais. Apygardos teismas tokį A. S. elgesį vertintina kaip įžūlų bei nepagarbų. A. S. šiuos žodžius ir frazes vartojo išreikšdamas nepasitenkinimą dėl to, jog į įvykio vietą atvykusių pareigūnų buvo prašomas išeiti iš garažo, prisistatyti, papūsti į alkotesterį. Pažymėtina, jog A. S. konfliktinė situacija su policijos pareigūnais tęsėsi 55 minutes, t. y. moralės požiūriu nepriimtini, necenzūriniai žodžiai buvo sakomi ilgą laiką, A. S. nepakluso reikalavimui išeiti iš garažo ir prisistatyti. Atsižvelgiant į necenzūrinių žodžių ir frazių turinį, aplinkybes, kurioms esant jie buvo pavartoti, jų išsakymo trukmę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jais buvo siekiama pažeminti pareigūnų garbę ir orumą, todėl A. S. pagrįstai pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.

12. Administracinė atsakomybė pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį kyla už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

13. Nors apeliantas skunde nesutinka, kad jis nevykdė atvykusių pareigūnų teisėtų reikalavimų, nes nebuvo įspėtas apie jokią gresiančią atsakomybę, niekas jam nenurodė jokio pažeidimo, visgi, šią jo dėstomą versiją paneigia tiek aukščiau minėtų liudytojų policijos pareigūnų parodymai, kurie yra nuoseklūs, detalūs bei vieni kitus papildantys, tiek vaizdo įrašuose užfiksuoti A. S. ir pareigūnų pokalbis ir veiksmai. Nagrinėjamu atveju, policijos pareigūnams gavus pranešimą dėl to jog galimai neblaivus A. S. viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), garažų masyvų teritorijoje A. G. ir jos mažamečių vaikų akivaizdoje garsiai keikiasi necenzūriniais žodžiais, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, atvykus nurodytu adresu, suprantama, jog iškilo pagrindas nustatyti apelianto tapatybę. Tokiu atveju policijos pareigūnai turėjo teisę pareikalauti, kad apeliantas išeitų iš garažų, pateiktų jiems asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir prisistatytų. Vis dėlto, kaip matyti iš policijos pareigūnų parodymų, taip pat liudytojų A. G., T. G., Ž. M. parodymų bei vaizdo įrašų, tokio reikalavimo A. S. nevykdė. Apeliantas tvirtina, kad pareigūnai jokių teisėtų reikalavimų neišsakė, tačiau vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnė O. K. net keletą kartų nurodo, jog jis yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, kad jie atvyko pagal pranešimą, jog jis viešoje vietoje – garažų teritorijoje šaudė ir grasino pranešėjai, prašė vykdyti jų teisėtus reikalavimus. A. S. policijos reikalavimų nevykdė, nuo pat atvykimo su policijos pareigūnais kalbėjo pakeltu tonu, su ironija ir užgauliai, vartodamas necenzūrinius žodžius, paraleliai palaikydamas pokalbį su advokatu L. P.. Vėliau A. S. kalba ir veiksmai agresyvėjo, konfliktas ir teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas truko net 55 minutes, todėl panaudojant fizinę prievartą, asmuo buvo sulaikytas ir jam buvo uždėti antrankiai. Pabrėžtina, kad pagal Policijos įstatymo 21 straipsnį policijos pareigūnų nurodymai, susiję su jų tarnybinių funkcijų atlikimu, yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant. Toks apelianto elgesys vertintinas kaip atitinkantis ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

14. Nagrinėjamu atveju, būtina pažymėti, kad pareigūnai nelaikytini suinteresuotais asmenimis. Apeliantui nepalankų sprendimą lemia ne policijos pareigūnų parodymai, o byloje surinktų įrodymų visuma, tarp jų ir ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-28074-20 medžiagoje užfiksuoti duomenys. Atsižvelgiant į tai, A. S. prašymas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojus J. L. ir L. P. yra perteklinis, nes jie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, kur davė išsamius parodymus. Pažymėtina ir tai, jog nors A. S. prie apeliacinio skundo prideda 2020 m. liepos 21 d. pareiškimą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų ir perteklinės fizinės jėgos naudojimo, tačiau tai nesuteikia pagrindo išvadai, jog pareigūnai šioje byloje yra suinteresuoti jos baigtimi ir duoda apeliantui nepalankius ir melagingus parodymus, juo labiau, kad A. S. teismui nepateikė dėl pareiškimo priimto procesinio sprendimo. Tad, atsižvelgiant į šioje pastraipoje išdėstytas aplinkybes, anksčiau nurodyti apelianto argumentai atmestini kaip nepasitvirtinę.

15. Apeliaciniame skunde pažymima, jog jo neblaivumo faktas įrodytas tik prielaidomis. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog, nors A. S. neblaivumas nusižengimų padarymo metu alkoholio matuokliu nustatytas nebuvo, nes jis atsisakė pasitikrinti blaivumą, tačiau aplinkybę, kad nusižengimus jis padarė būdamas neblaivus, įrodo byloje esančių įrodymų visuma.

16. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo bei kiti duomenys. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Taigi, kai nustatomi administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, trukdantys nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai Institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

17. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad A. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas 2021 m. gegužės 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 28-ANR_P-1121-2021 už tai, kad jis 2020 m. liepos 15 d., apie 21.10 val., būdamas neblaivus (duomenys neskelbtini), garažų masyvų teritorijoje, tai yra viešoje vietoje A. G. ir jos mažamečių vaikų akivaizdoje garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, taip pat nevykdė atvykusių policijos pareigūnų Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK vyresniosios tyrėjos O. K. ir vyriausiojo patrulio I. D. teisėtų reikalavimų išeiti iš garažo, prisistatyti, būdamas įspėtas apie gręsiančią atsakomybę dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, pažemindamas policijos pareigūnų garbę ir orumą. Aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, standino rankas, bandė ištrūkti, sulaikymo metu nevykdė teisėtų policijos pareigūnų Vilniaus apskrities VPK Trakų PK tyrėjo A. B. ir tyrėjo A. S. reikalavimų laikyti rankas už nugaros, kad būtų uždėti antrankiai, nesipriešinti sulaikymui. Vienok, iš prie administracinio nusižengimo bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-28074-20 medžiagos ir joje esančių vaizdo įrašų matyti, kad policijos pareigūnai I. D. ir O. K. pagal pranešimą dėl A. S. galimai padarytų neteisėtų veiksmų į įvykio vietą atvyko jau po A. S. įvykdyto nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, kuomet A. S. A. G. ir jos mažamečių vaikų akivaizdoje garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. 21.00 val. Tai, jog A. S. nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą padarė anksčiau, nei nurodyta kaltinime, patvirtina ir BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog A. G. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatą paskambino ir apie pranešė apie įvykį 20.46 val. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas laikantis ANK 609 straipsnyje numatytų reikalavimų, jame nurodyti esminiai nusižengimų sudėčių požymiai, data, laikas, tačiau nurodytas netikslus administracinių nusižengimų padarymo laikas. Toks netikslus laikas nurodytas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutarime. Vis tik, aukštesniojo teismo nuomone, tai nekeičia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog A. S. veiksmuose yra ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtys. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad administracinio nusižengimo protokole nėra trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą. Apygardos teismas tik patikslina administracinio nusižengimo protokole bei ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutarime esantį kaltinimą, nurodant, jog A. S. 2020 m. liepos 15 d., apie 20.40 val., būdamas neblaivus (duomenys neskelbtini), garažų masyvų teritorijoje, tai yra viešoje vietoje A. G. ir jos mažamečių vaikų akivaizdoje garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, taip pat nevykdė 21.00 val. atvykusių policijos pareigūnų Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK vyresniosios tyrėjos O. K. ir vyriausiojo patrulio I. D. teisėtų reikalavimų išeiti iš garažo, prisistatyti, būdamas įspėtas apie gręsiančią atsakomybę dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, pažemindamas policijos pareigūnų garbę ir orumą. Aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, standino rankas, bandė ištrūkti, sulaikymo metu nevykdė teisėtų policijos pareigūnų Vilniaus apskrities VPK Trakų PK tyrėjo A. B. ir tyrėjo A. S. reikalavimų laikyti rankas už nugaros, kad būtų uždėti antrankiai, nesipriešinti sulaikymui.

18. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą pažeidėjo atžvilgiu nutraukti pagrindo nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog apeliantas pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindas tenkinti apeliacinį skundą nenustatytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2021 m. gegužės 6 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 28-ANR_P-1121-2021 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutarimą, nurodant, jog A. S. 2020 m. liepos 15 d., apie 20.40 val., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini), garažų masyvų teritorijoje, tai yra viešoje vietoje A. G. ir jos mažamečių vaikų akivaizdoje garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, taip pat nevykdė 21.00 val. atvykusių policijos pareigūnų Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK vyresniosios tyrėjos O. K. ir vyriausiojo patrulio I. D. teisėtų reikalavimų išeiti iš garažo, prisistatyti, būdamas įspėtas apie gręsiančią atsakomybę dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, pažemindamas policijos pareigūnų garbę ir orumą. Aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, standino rankas, bandė ištrūkti, sulaikymo metu nevykdė teisėtų policijos pareigūnų Vilniaus apskrities VPK Trakų PK tyrėjo A. B. ir tyrėjo A. S. reikalavimų laikyti rankas už nugaros, kad būtų uždėti antrankiai, nesipriešinti sulaikymui.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė