- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-22
- Bylos Nr.
- N-575-633-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00896-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 48.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimu V. K. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 50 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda V. K. skirta už tai, kad 2010 m. spalio 24 d. nuo 18 val. iki 2010 m. spalio 25 d. 6 val. (duomenys neskelbtini), Alytuje, garsiai leido muziką, trikdė viešąją rimtį, taip pažeisdamas Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 9 punkto ir 27 punkto reikalavimus.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs V. K. skundą, 2011 m. kovo 3 d. nutarimu jį tenkino, t. y. Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Teismas pabrėžė, jog ATPK įvirtintos teisės normos nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, todėl įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga. Teismas nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole V. K. suformuluotas kaltinimas, jog šis pažeidė Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 9 punktą, kuris apibrėžia nakties triukšmo rodiklio sąvoką, bei 27 punktą, kuris apibrėžia urbanizuotos teritorijos sąvoką, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nekonkretizuojama, kokias konkrečias šio įstatymo nuostatas V. K. pažeidė. Teismas priėjo išvadą, jog tokia situacija pagal suformuotą teismų praktiką, laikoma asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo šio kaltinimo, pažeidimu, nes nėra nurodytas įstatymo nustatytas konkretus nakties triukšmo rodiklis, kurį galimai viršijo pareiškėjo kambaryje skleidžiami muzikos garsai. Teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu apklaustas tyrėjas R. P. parodė, jog pažeidimo metu į vietą nebuvo nuvykęs, konkretaus nakties triukšmo rodiklio jis nežinąs ir garso lygio matavimo prietaisais garso lygis nebuvo matuojamas, o surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą remtasi tik liudytojų parodymais, todėl daro išvadą, kad kaltinimas nebuvo suformuluotas administracinio teisės pažeidimo protokole, kaip to reikalauja ATPK nuostatos, todėl byla nutrauktina, nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
III.
Nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo nutarimu, nukentėjusioji V. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Institucijai arba tam pačiam teismui. Apeliaciniame skunde nurodo, jog asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį garso matavimo priemonių naudojimas nėra privalomas, pažeidimas gali būti įrodinėjamas visomis ATPK 256 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis, ką patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Atkreipia dėmesį į tai, jog pažeidimas nustatytas ne vien pagal jos paaiškinimus, bet ir kitų, pašalinių žmonių, kurie tame pačiame bute su V. K. negyvena. Pažymi, jog keliamą jos bute triukšmą gali patvirtinti ir Jurgiškių g. 1 namo 3 buto kaimynų vaikai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. K., palaikydamas teismo nutarimo motyvus, prašo jį atmesti. Nurodo, jog apeliantės minimi liudytojai – šeimos nariai, nuolat bute gyvenantys, ir bičiulė. Teigia, jog minėtame bute nenakvoja ir nebūna, nepalieka jokių triukšmą ar muziką skleidžiančių prietaisų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas. Visų pirma pažymėtina, jog teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo svarbos ir reikalavimo aiškiai formuluoti administracinį kaltinimą, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog neaiškus kaltinimas, jeigu tai nustatyta, nėra pagrindas bylai pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą nutraukti, o yra pagrindas grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N444-1530/2009, taip pat „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251-252 p. ir kt.). Be to, paprastai protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, turi būti pripažįstami tokie atvejai, kai teismas konstatuoja, jog yra tam tikrų neaiškumų, susijusių su veikos kvalifikacija, kas lemia papildomą aplinkybių tyrimą ar veikos kvalifikavimo keitimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N1-1818/2007, N-261-1111/2008, N-444-305/2008 ir kt.). Šiuo atveju administracinis kaltinimas pareikštas pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, įtvirtinusią, kad administracinę atsakomybę užtraukia šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Matyti, kad tai nėra blanketinė norma, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole atskleisti pažeidimo sudėties požymiai buvo pakankami asmeniui gintis nuo pareikšto kaltinimo, ką patvirtina ir paties V. K. tiek raštiški, tiek teisme duoti paaiškinimai, o protokole nurodytos netinkamos Triukšmo valdymo įstatymo nuostatos nesudarė jokio pagrindo vertinti, kad kaltinimas nebuvo suformuluotas taip, kaip to reikalauja ATPK nuostatos. Iš čia darytina išvada, jog apygardos administracinis teismas V. K. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą paminėtu pagrindu nutraukė nepagrįstai. Kita vertus, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiais administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltės šio pažeidimo padarymu nekyla jokių pagrįstų abejonių. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl V. K. kaltės padarius ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimą, toks trūkumas šiuo atveju negalėjo būti pašalintas ir pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog V. K. pažeidimą neigia, o Institucija administracinį kaltinimą iš esmės grindė nukentėjusiosios, D. T., J. T. paaiškinimais bei liudytojos N. Z. parodymais, tačiau jie visi aiškiai suinteresuoti bylos baigtimi asmenys. D. T. bei J. T. – nukentėjusiosios V. T. sūnus ir marti, o N. Z. – kaimynė, kurią su nukentėjusiąja sieja ilgalaikiai ir draugiški santykiai (b. l. 37 – 38). Pati nukentėjusioji ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė, jog tarp jų yra susiklostę konfliktiški santykiai (b. l. 35 – 37), į bylą pateikti tai patvirtinantys įrodymai - V. T. skundas V. K. atžvilgiu privataus kaltinimo tvarka (b. l. 44 – 45), įtemptus santykius patvirtino ir teisme apklaustas pareigūnas R. P.. Pažymėtina ir tai, jog vienintelis neutralus pažeidimo faktą galėjęs patvirtinti liudytojas R. P. teisme pripažino, jog į įvykio vietą net nebuvo nuvykęs (b. l. 64).Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog byloje protingos galimybės surinkti daugiau įrodymų, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvo išsemtos, todėl nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turėjo būti nutraukta neįrodžius pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Įvertinus tai, jog apygardos administracinio teismo procesinis sprendimas ir yra toks, jis, kaip iš esmės teisingas, paliktas nepakeistu keičiant nutarimo motyvaciją į išdėstytą šioje nutartyje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. T. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.