- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-724-967/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20357-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. J. (toliau – ieškovas, darbuotojas), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. DGKS-3327 darbo bylose Nr. APS-131-8849 ir Nr. APS-131-8547 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas) dalimi, kurioje Darbo ginčų komisija atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau – atsakovė) 88 000,00 Eur neturtinę žalą, pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti 88 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo patyrė neturtinę žalą, nes darbo sutartis su juo buvo nutraukta itin kompromituojančiu pagrindu taikant DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakovė pažeidė ieškovo asmenines neturtines vertybes – garbę, orumą ir dalykinę reputaciją. Nutraukus darbo sutartį be įspėjimo, ieškovas liko be pragyvenimo šaltinio, todėl patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus. Sumažėjo ieškovo galimybės konkuruoti darbo rinkoje, nes darbo sutarties nutraukimas DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu leidžia potencialiems darbdaviams spręsti, kad ieškovas yra teisės pažeidėjas, netinkamai vykdantis savo tiesioginį darbą, iš jo atėmus specialią teisę vairuoti transporto priemones. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas buvo įžeistas, pasijuto neįvertintas, pažemintas, neatsižvelgus į jo ilgametį indėlį į atsakovės veiklą. Pažymėjo, kad neturtinei žalai atlyginti yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Neteisėti atsakovės veiksmai konstatuoti Darbo ginčų komisijos sprendime, yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir patirtos neturtinės žalos – jeigu darbo sutarties nebūtų buvusi neteisėtai nutraukta, nebūtų pažeistos ieškovo asmeninės neturtinės vertybės – garbė, orumas, dalykinė reputacija, ieškovas nejaustų bejėgiškumo jausmo, turėtų pragyvenimo šaltinį, nebūtų patyręs neigiamų dvasinių išgyvenimų, nesijaustų įžeistas, neįvertintas. Dvasiniai sukrėtimai, patirtas stresas atleidimo metu ir vėlesniu periodu tiesiogiai turėjo neigiamos įtakos jo sveikatos būklei, jis patyrė psichologinį sukrėtimą, išgyvenimus, nerimą dėl ateities. Atsakovė savo kaltės neneigė, neskųsdama Darbo ginčų komisijos sprendimo pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnyje numatyto 1 mėnesio termino praleidimo Darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti teisines pasekmes. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad išgyveno nepatogumus, nerimą, buvo dvasiškai sukrėstas. Teiginiai apie neturtinę žalą pagrįsti subjektyviais paaiškinimais ir deklaratyviais teiginiais, nepateikiant įrodymų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti jo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą dėl darbo santykių nutraukimo, o prašoma priteisti 88 000,00 Eur suma nepagrįsta objektyviais paskaičiavimais, priimtinais kriterijais ar teismo precedentais. Nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, negalima konstatuoti, kad yra pagrindas atlyginti ieškovui neturtinę žalą. Atsakovės manymu, ieškovo pažeistos teisės apgintos konstatavus jo atleidimo iš darbo neteisėtumą ir priteisus vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos bei jo dviejų mėnesinių vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už neteisėtą atleidimą. Atsakovė 2019 m. liepos 5 d. įsiteisėjusį Darbo ginčų komisijos sprendimą įvykdė 2019 m. liepos 8 d., išmokėdama jam priteistas sumas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26351-727/2019 ieškinį atmetė, priteisdamas iš ieškovo 5,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), valstybei.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje ieškinį teismui paštu išsiuntė 2019 m. liepos 4 d. todėl DK 231 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas inicijuoti ginčą dėl teisės po darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo nėra praleistas.
6. Teismo vertinimu, Darbo ginčų komisijos sprendimu konstatuoto darbdavio veiksmų neteisėtumo neužtenka patirtai neturtinei žalai įrodyti, o kitos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti ir taikyti nenustatytos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad ieškovas iš darbo atleistas 2019 m. balandžio 4 d., tuo tarpu miokardo infarktą jis patyrė 2018 m. rugsėjo mėnesį, po kurios yra stebimas ir lankosi pas gydytojus, jam skiriama priežiūra ir gydymas.
8. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti medicininiai dokumentai neįrodo, kad tokią jo būseną lėmė atleidimo iš darbo procedūra ar kiti darbdavio veiksmai. Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog po atleidimo iš darbo kreiptasi į psichologus, yra sumažėjusi galimybė įsidarbinti, neįrodytos, nors ieškovui siūlyta pasirūpinti įrodymais šioms aplinkybėms pagrįsti.
9. Teismo įsitikinimui, ieškovui galimybė įsidarbinti nėra sumažėjusi, jam nenustatytas nei darbingumo sumažėjimas, nei invalidumas.
10. Teismas sprendė, jog ieškovas remiasi tik deklaratyviu teiginiu, nepagrįstu įrodymais, patvirtinančiais, kad sveikatos sutrikimas buvo ginčo laikotarpiu, t. y. tuoj po atleidimo 2018 m. balandžio 4 d., ir jis galimai susijęs su ieškinyje dėstoma situacija.
11. Teismas nurodė, jog ieškovo pateikta VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų Stacionaro 2018 m. rugsėjo 21 d. epikrizė patvirtina jog 2018 m. rugsėjo 17 d. nuo 14.00 val. ieškovas jaučia pastovų skausmą širdies plote, tačiau šie ieškovo sveikatos sutrikimo duomenys, užfiksuoti likus daugiau nei 5 mėnesiams iki ieškovo darbo santykių nutraukimo, nepagrindžia jo nurodytų teiginių, kad sveikatos sutrikimą jis patyrė iš karto po 2019 m. balandžio 4 d. įvykusio atleidimo.
12. Teismas darė išvadą, jog atleidimo neteisėtumo konstatavimas ir nesumažinto vidutinio darbo užmokesčio bei išeitinės išmokos išieškojimas yra pakankama satisfakcija ieškovo galimai pažeistai neturtinei teisei kompensuoti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-26351-727/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, pripažįstant, kad atsakovė buvo diskriminuojama dėl darbo užmokesčio ir priedo mokėjimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas teigė, jog ieškovas nepaskaičiavęs neturtinės žalos, tačiau įstatyme jos apskaičiavimo tvarka nenumatyta. Priteisiant neturtinę žalą, turi būti atsižvelgiama į sveikatai padarytos žalos sunkumų, vertinant kiekvieną atvejį individualiai, veiksmų neteisėtumą. Dėl patirto pažeminimo, vidinių išgyvenimo, streso, dvasinės skriaudos, pablogėjo ieškovo širdies veikla.
13.2. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti 2019 m. rugsėjo 18 d. patikslintą ieškinį, nesivadovavo CPK 417 straipsniu ir nebuvo aktyvus, tokiu būdu pažeisdamas ieškovo teisę į teisingumą.
13.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino į bylą pateikto 2019 m. balandžio 2 d. tarnybinio pranešimo Nr. DR-137(1.23), kuriuo siūlyta atleisti ieškovą iš darbo ir atleidimas patvirtintas 2019 m. balandžio 2 d. Ieškovas į pokalbį pakviestas tik 2019 m. balandžio 3 d., o atleistas nuo 2019 m. balandžio 4 d., t. y. praėjus dienai nuo atsakovės generalinio direktoriaus raštiško patvirtinimo atleisti iš darbo ieškovą.
13.4. Pirmosios instancijos teismas, neatskleisdamas bylos esmės, ją išnagrinėjo skubos tvarka, nevertindamas pateiktų rašytinių įrodymų. Ieškovas, dirbdamas pas atsakovę, per pastaruosius trejus metus patyrė psichologinį spaudimą, buvo žeminamas, išnaudojamas, tačiau pirmosios instancijos teismas mobingo reiškinio ir psichologinio spaudimo, naudoto prieš ieškovą, nenagrinėjo, atsisakęs priimti patikslintą ieškinį.
13.5. Atsakovė pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą žalą atlygino dalinai, geranoriškai susitarti atsisakydama.
13.6. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą atidėti teismo posėdį protingam terminui, kad galėtų pateikti medicinos įstaigos išrašus, tačiau pirmosios instancijos teismas jo netenkino, kaip ir ieškovo prašymo išreikalauti iš psichologo, pas kurį jis lankėsi, išvadą apie jo būklę, nesivadovaujant CPK 415 straipsniu. Trūkstant įrodymų, pirmosios instancijos teismas privalėjo pasinaudoti savo teise, numatyta CPK 179 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
13.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog nėra sumažėjusios ieškovo galimybės įsidarbinti ir nepakenkta jo reputacijai. Kandidatuojant į darbo vietą su kompromituojančiu įrašu duomenų bazėje, kad ieškovas yra atleistas pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nors ir perkvalifikavus į DK 218 straipsnio 6 dalį, atimta ieškovo galimybė konkuruoti darbo rinkoje.
13.8. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo į bylą 2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio metu pateiktos medicininės išvados, kurioje užfiksuota, kad ieškovo širdyje yra susidaręs randas, pažeista viršutinė širdies dalis, to, pagal 2018 m. rugsėjo 17 d. įvykusio miokardo epikrizę, anksčiau nebuvus.
13.9. Atsakovės veiksmai turėjo neigiamos įtakos pablogėjusiai ieškovo sveikatos būklei dėl sukeltų dvasinių išgyvenimų, pažeminimo, emocinio diskomforto, įgalioto asmens elgesio, atleidimo, todėl prašomas priteisti neturtinės žalos dydis, įvertinus patirtus sukrėtimus, adekvatus.
13.10. Neteisėtas atleidimas iš darbo turėjo tiesioginės įtakos ieškovo reputacijai, esant įrašui duomenų bazėje apie ieškovo atleidimą pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
13.11. Ieškovas, patyręs miokardo infarktą, grįžo į darbą ir dirbo iki 2019 m. balandžio 4 d., kada buvo atleistas iš darbo. Tai rodo, kad ieškovo sveikatos pablogėjimas yra susijęs su atleidimu, stresu, giliais dvasiniais išgyvenimais, patirtais atleidimo metu.
13.12. Nagrinėjamu atveju egzistuoja civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, būtinos neturtinei žalai atlyginti. Neteisėti veiksmai – ieškovo neteisėtas atleidimas. Priežastinis ryšys – atsakovės išankstinis nusistatymas atleisti ieškovą pagal 2019 m. balandžio 2 d. įsakymą, sukeliant nuo jo nepriklausančius padarinius. Atsakovės kaltė šiuo atveju konstatuota Darbo ginčų komisijos sprendimu. Žala – įrodyta, nors pirmosios instancijos teismas ją vertinimo priešingai, t. y. kad įvykęs miokardo infarktas su bylos nagrinėjimo dalyku yra nesusiję. Po miokardo infarkto ieškovas buvo sveikas ir toliau dirbo iki 2019 m. balandžio 4 d., kada buvo atleistas. Ieškovui krūtinės, širdies skausmai atsirado po pokalbio su atsakovės atstovu apie atleidimą iš darbo.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-26351-727/2019 nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog psichologiškai kentėjo, turėjo nepatogumų, jautė nerimą, buvo dvasiškai sukrėstas, dėl darbo teisinių santykių nutraukimo sutriko jo sveikata, kitaip tariant, neįrodė, jog patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą dėl darbo teisinių santykių nutraukimo. Teiginius apie patirtą neturtinę žalą ieškovas grindė deklaratyviais teiginiais, nepagrįstais objektyviais paskaičiavimais, todėl neįrodžius žalos atlyginimo sąlygų, negalima konstatuoti, kad neturtinė žala atsirado ir yra pagrindas ją atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. balandžio 4 d. buvo sveikatos sutrikimas ir jis susijęs būtent su darbo teisinių santykių nutraukimu. Iš ieškovo pateiktos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Stacionaro 2018 m. rugsėjo 21 d. epikrizės matyti, jog 2018 m. rugsėjo 17 d. jam pirmą kartą nustatyta ūminė lėtinė liga, pažymint, kad ieškovo tėvas sirgęs infarktu jauname amžiuje. Taigi, ieškovui nustatyta lėtinė liga nulemta genetikos. Duomenys apie ieškovo sveikatos sutrikimą užfiksuoti likus 5 mėnesiams iki darbo santykių nutraukimo, todėl jie nepatvirtina ieškovo teiginių, kad sveikatos sutrikimas buvo patirtas dėl darbo teisinių santykių nutraukimo, įvykusio 2019 m. balandžio 4 d. Pateiktame išraše iš medicininių dokumentų nepatvirtina priežastinio ryšio su byloje įrodinėtomis aplinkybėmis, o tik įrodo, kad po 2018 metų rugsėjo mėnesį patirto miokardo infarkto jam yra skiriama priežiūra ir gydymas.
14.3. Ieškovas nesiekia įsidarbinti imdamasis aktyvių veiksmų. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodęs, kad įsidarbinti jis negali dėl sveikatos, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių jo darbingumo sumažėjimą arba neįgalumo nustatymą, nepateikė.
14.4. Vien tik aplinkybė, kad darbo teisiniai santykiai buvo nutraukti pažeidžiant darbo teisės normų nustatytus reikalavimus, nepatvirtina galimai ieškovo patirtos neturtinės žalos. Atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas, kuriuo pasinaudojus, pasiektas atsiradusios žalos kompensavimas.
14.5. Ieškovas iki bylos iškėlimo teisme galėjo ir turėjo pasirūpinti įrodymų, kuriais grindžia savo reikalavimus, surinkimu, neperkeldamas šios pareigos vykdymo pirmosios instancijos teismui. Bylos nagrinėjimo iš esmės posėdžio data derinta parengiamojo teismo posėdžio metu, ieškovas dėl jos prieštaravimų nereiškė, patvirtindamas, kad ji jam tinka ir jam užteks laiko pateikti papildomus įrodymus, todėl jo teiginiai dėl nepakankamai aktyvaus pirmosios instancijos teismo vaidmens ir jo procesinių teisių pažeidimo, nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
14.6. Atsakovės sprendimą nutraukti darbo teisinius santykius su ieškovu lėmė gautas protokolas, kurio pagrindu iš ieškovo atimta specialioji teise, t. y. teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams. Šiuo atveju autobuso vairuotojas privalo turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, patvirtinantį suteiktos specialiosios teisės turėjimą. VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimo duomenų patikros bazės duomenimis, vairuotojo pažymėjimai, kurie ieškovo buvo pateikti atsakovei, negaliojantys. Atsakovei nebuvo žinoma apie ieškovo turimą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė tik Darbo ginčų komisijai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovui protokolu paskirta administracinio poveikio priemonė nebuvo pakeista, priešingai, specialiosios teisės atėmimas paskirtas ilgesniam laikotarpiui, t. y. 4 mėnesiams. Duomenis apie atleidimo priežastis turi tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, tokia informacija kitiems asmenims neteikiama, todėl potencialiems darbdaviams kandidato iš buvusios darbovietės atleidimo pagrindas negali būti žinomas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
17. Remiantis bylos medžiaga, ieškovas ir atsakovė 2013 m. rugpjūčio 13 d. sudarė darbo sutartį Nr. 26-289, pagal kurią atsakovas nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d. pradėjo dirbti atsakovės Autobusų parko Pirmojo transporto skyriuje autobuso vairuotoju.
18. Atsakovės Verkių transporto departamento vadovo pavaduotojas A. M. 2019 m. pateikė 2019 m. balandžio 2 d. / 2019 m. balandžio 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. DR-136 (1.23) „Dėl rašytinės pastabos skyrimo“, kuriame nurodė, jog iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato gautas 2019 m. kovo 22 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kad ieškovas 2019 m. kovo 15 d. 17.07 val., dirbdamas maršrute Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 9 ir 128 punktų reikalavimus – vairuodamas autobusą Solaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas pagrindine gatve pirma eismo juosta, atsiradus kliūčiai nesiėmė visų atsargumo priemonių, nestabdė autobuso ir atsitrenkė į automobilį Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Už atsakovės Autobusų parko Transporto skyriaus autobuso vairuotojo pareiginių nuostatų 12.2 punkto, darbo tvarkos taisyklių Nr. 37.5 punkto pažeidimus, vadovaujantis atsakovės darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos 6 priedo 2.1 punktu, siūlė ieškovui skirti rašytinę pastabą ir išskaičiuoti iš ieškovo darbo užmokesčio atsakovei padarytą 7,74 Eur žalą.
19. Remiantis atsakovės Verkių transporto departamento vadovo A. M. 2019 m. balandžio 2 d. / 2019 m. balandžio 3 d. tarnybiniu pranešimu Nr. DR-137 (1.23) „Dėl M. J. darbo sutarties nutraukimo nesant darbo sutarties šalių valios“, 2019 m. kovo 27 d. gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. kovo 26 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kad 2019 m. vasario 6 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas vairavo maršrutinį autobusą Solaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keitė važiavimo kryptį, t. y. rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą, neįsitikindamas, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima antra eismo juosta važiuojančiam automobiliui Subaru, priversdamas vairuotoją keisti važiavimo kryptį ir išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, ir eismo dalyviams, t. y. maršrutinio autobuso keleiviams bei Subaru vairuotojui, todėl jam skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Dėl nurodyto eismo įvykio, atsakovės Verkių transporto departamento vadovas A. M. siūlė išieškoti atsiradusią 36,53 Eur žalą ir nutraukti darbo sutartį DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
20. Atsakovės generalinio direktoriaus 2019 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. P-159 darbo sutartis, sudaryta su ieškovu, DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nutraukta, atsižvelgus į tai, kad ieškovui specialioji teisė vairuoti transporto priemones atsakovui atimta 3 mėnesiams, o VĮ „Regitros“ duomenimis, atsakovei pateikti ieškovo vairuotojo pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – negaliojantys.
21. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ieškovui specialiosios teisės atėmimas skirtas ilgesniam laikotarpiui, t. y. 4 mėnesiams.
22. Darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovo 2019 m. gegužės 3 d. prašymas tenkintas iš dalies ir darbo sutarties nutraukimas nuo 2019 m. balandžio 4 d. pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą pripažintas neteisėtu, pakeičiant ieškovo darbo sutarties nutraukimą nuo sprendimo įvykdymo dienos pagal DK 218 straipsnio 6 dalį, išieškant ieškovo naudai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, ieškovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo, 44,27 Eur dydžio nepagrįstai išskaičiuotą darbo užmokesčio dalį, kitoje dalyje dėl atsakovės generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. IS-37 panaikinimo ir 88 000,00 Eur neturtinės žalos išieškojimo atmetant.
23. Darbo ginčų komisijos sprendimui 2019 m. liepos 5 d. įsiteisėjus, atsakovė 2019 m. liepos 8 d. jį įvykdė, išmokėdama ieškovui 3 763,80 Eur vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. liepos 8 d., 2 461,96 Eur ieškovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už neteisėtą atleidimą, 44,27 Eur nepagrįstai išskaičiuotą darbo užmokesčio dalį ir nuo sprendimo įvykdymo dienos pakeitė darbo sutarties nutraukimo pagrindą su ieškovu pagal DK 218 straipsnio 6 dalį (DK 230 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
24. Ieškovas, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu dalyje dėl atmesto reikalavimo išieškoti 88 000,00 Eur neturtinę žalą, kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 88 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, priėjęs prie išvados, kad Darbo ginčų komisijos sprendimu konstatuoto darbdavio veiksmų neteisėtumo neužtenka patirtai neturtinei žalai įrodyti, o kitos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti ir taikyti nenustatytos – ieškovo pateikti medicininiai dokumentai neįrodo, kad tokią jo būseną lėmė atleidimo iš darbo procedūra ar kiti darbdavio veiksmai, ieškovui galimybė įsidarbinti nėra sumažėjusi, jam nenustatytas nei darbingumo sumažėjimas, nei neįgalumas, todėl atleidimo neteisėtumo konstatavimas ir nesumažinto vidutinio darbo užmokesčio bei išeitinės išmokos išieškojimas yra pakankama satisfakcija ieškovo galimai pažeistai neturtinei teisei kompensuoti.
25. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino pateiktų rašytinių įrodymų, kad dėl patirto pažeminimo, vidinių išgyvenimų, streso, dvasinės skriaudos, pablogėjo ieškovo širdies veikla, pagal VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos doc. S. G. išduotą 2019 m. rugsėjo 18 d. išrašą iš medicininių dokumentų, širdyje susidarė randas, pažeista viršutinė širdies dalis. Neteisėtas atleidimas iš darbo turėjo tiesioginės įtakos jo reputacijai, esant įrašui duomenų bazėje, kad ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
26. Nors DK numato teisę į neturtinės žalos atlyginimą (DK 151 straipsnis), tačiau DK normos nereguliuoja neturtinės žalos nustatymo sąlygų, todėl pasisakant dėl neturtinės žalos atlyginimo sąlygų vadovaujamasi CK nuostatomis (DK 4 straipsnio 2 dalis). Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pagrindais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai; situacijose, kai padaryta neturtinė žala nežymi (darbuotojo atleidimo pagrindas nediskredituojantis, nepakenkta darbuotojo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).
27. Remiantis bylos medžiagos duomenimis, ieškovas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2019 m. kovo 15 d. (imtinai) sukėlė pavojų eismo saugumui ir eismo dalyviams, t. y. 2019 m. vasario 6 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas, vairuodamas maršrutinį autobusą Solaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keitė važiavimo kryptį, t. y. rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą, neįsitikindamas, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima antra eismo juosta važiuojančiam automobiliui Subaru, priversdamas vairuotoją keisti važiavimo kryptį ir išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, dėl ko jam skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams, o 2019 m. kovo 15 d. 17.07 val. maršrute Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodamas autobusą Solaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas pagrindine gatve pirma eismo juosta, atsiradus kliūčiai nesiėmė visų atsargumo priemonių, nestabdė autobuso ir atsitrenkė į automobilį Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitros“ duomenimis, atsakovei pateikti ieškovo vairuotojo pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojo, o galiojantis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas tik 2019 m. kovo 26 d. Taigi, sutinkant su atsakovės pozicija, paties ieškovo veiksmai darbo sutarties galiojimo laikotarpiu, galimai lėmę darbo santykių nutraukimą, negali būti vertinami kaip nepriekaištingi, kai, atsižvelgiant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. kovo 22 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. kovo 26 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotų eismo įvykių metu buvo sukeltas pavojus ne tik eismo dalyviams, tačiau ir ieškovo vairuojama transporto priemone vežamiems keleiviams.
28. Darbo ginčų komisija sprendime iš esmės pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu dėl to, kad atsakovė darbo santykius su ieškovu nutraukė neįsitikinusi, jog ieškovas turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, išduotą 2019 m. kovo 26 d., o nutarimą dėl specialiosios teisės atėmimo apskundus, nesant galutinio teismo sprendimo, darbuotojas vairuotoju dirbti gali, todėl jo atleidimo pagrindas pakeistas pagal DK 218 straipsnio 6 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atleidimo iš darbo pagal DK 218 straipsnio 6 dalį pagrindas nelaikytinas itin kompromituojančiu. Ieškovo teiginys, kad įrašas duomenų bazėje apie jo atleidimą pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą bus saugomas, tokiu būdu atimant iš jo galimybę konkuruoti darbo rinkoje, laikytinas nepagrįstu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 435 „Dėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ (toliau – nuostatai) 62 punkte nurodyta, jog apdraustojo valstybiniam socialiniam draudimui baigusis dėl jo atleidimo iš darbo (tarnybos), pranešime nurodomas atleidimo iš darbo (tarnybos) pagrindas (teisės aktas, straipsnis, dalis, punktas) ir už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija apdraustajam apskaičiuota (nuostatų 14.6 ir 14.9 papunkčiai). Tačiau šie registro duomenys ir dokumentų kopijos gavėjams teikiami tik pagal duomenų teikimo sutartis (daugkartinio teikimo atvejais) su registro valdytoju ar jo įgaliotu asmeniu arba duomenų gavėjo prašymus (vienkartinio teikimo atvejais) (nuostatų 104 punktas). Kitaip tariant, trečiajam asmeniui arba kaip ieškovas apeliaciniame skunde jį įvardina, potencialiam darbdaviui, duomenys apie asmens atleidimo iš darbo pagrindą negali būti teikiami, išskyrus atvejus, kai: 1) gavėjas su registro valdytoju yra sudaręs duomenų teikimo sutartį; 2) prašymą pateikti duomenis išduodant pažymą darbdaviui yra pareiškęs pats apdraustasis asmuo. Taigi, ieškovui nepateikus į bylą įrodymų, jog šis bandęs kandidatuoti į konkrečią darbo poziciją, tačiau darbdavys, sudarytos duomenų teikimo sutarties pagrindu, iš registro valdytojo gavęs informaciją apie jo atleidimo iš darbo pagrindą pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jį priimti į darbą atsisakė, nėra pagrindo spręsti apie ieškovo sumažėjusias galimybes įsidarbinti ir žalą jo reputacijai, kurios galėtų būti vertinamos pinigine išraiška priteisiant jam neturtinę žalą.
29. Dėl ieškovo pablogėjusios sveikatos, kurią jis sieja su neteisėtu atleidimu iš darbo, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo iniciatyva byloje pateikti įrodymai paneigia jo daromas prielaidas, jog atsiradę sveikatos sutrikimai galėjo būti nulemti jo atleidimo iš darbo nesant tam teisėto pagrindo. Apibendrinant ieškovo pateiktus įrodymus, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 12 d. pažymą apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus Nr. (11.4) KA_PZ1-4277, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Stacionaro 2018 m. rugsėjo 21 d. epikrizę, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos doc. S. G. išduotą 2019 m. rugsėjo 18 d. išrašą iš medicininių dokumentų, galima daryti išvadą, jog ieškovas iki jo darbo santykių nutraukimo dienos, t. y. 2019 m. balandžio 4 d., periodiškai patirdavęs byloje nekonkretizuoto pobūdžio negalavimus – vien laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. ieškovui išduota 13 nedarbingumo pažymėjimų; problemos su širdies veikla, kurias nurodė ieškovas, atsirado 2018 metų rugsėjo mėnesį ieškovą ištikus miokardo infarktui, nuo kada jam duotos rekomendacijos laikytis dietos ribojant valdomąją druską, riebalų bei cholesterolio kiekį maiste, reguliariai užsiimti fizine veikla, tęsti medikamentinį gydymą, lankytis pas šeimos gydytoją. Kitaip tariant, bylos medžiaga pagrindžia aplinkybę, jog sveikatos negalavimų, be kita ko, susijusių su širdies veikla, atsirado dar iki darbo santykių nutraukimo dienos, t. y. 2019 m. balandžio 4 d., todėl priešingai negu nurodo ieškovas, negalima daryti išvados, jog ieškovo sveikatos būklė buvusi nulemta neteisėto atleidimo iš darbo.
30. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas apeliaciniame skunde sveikatos pablogėjimą siejęs ne tik su neteisėto atleidimo iš darbo faktu, tačiau ir su per pastaruosius trejus metus dirbant pas atsakovę patirtu psichologiniu spaudimu, žeminimu, išnaudojimu, emociniu diskomfortu, nurodęs kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo mobingo reiškinio ir psichologinio spaudimo, naudoto prieš ieškovą, atsisakęs priimti patikslintą ieškinį.
31. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš 2019 m. rugsėjo 17 d. patikslinto ieškinio, kurį, ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsisakęs priimti nepagrįstai, matyti, jog faktinės aplinkybės, susijusios su patirtu psichologiniu spaudimu, jame išdėstytos nebuvo, ieškovui deklaratyviai užsiminus, jog jis patyrė psichologinę prievartą, toliau savo pateikto motyvo pagrindo nekonkretizuojant. Iš esmės apie mobingą, kaip apie reiškinį, patirtą darbo santykių galiojimo laikotarpiu, ieškovas nurodęs tik 2019 m. rugsėjo 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose kartu su vaizdo ir garso įrašais, kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsisakęs priimti kaip pateiktus netinkamu procesiniu momentu, teisminį bylos nagrinėjimą užbaigus.
32. Pabrėžtina, jog šalys, pasinaudodamos savo teise, įtvirtinta, CPK 42 straipsnyje, įrodymus privalo teikti operatyviai, užtikrindamos proceso dalyvių galimybę su jais susipažinti. Pagal CPK 414 straipsnio 1 dalį bylą nagrinėjantis teismas taip pat turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagal CPK 414 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią teismo vaidmenį nagrinėjant darbo bylas, byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, pagal šias įstatymo normas šalys darbo byloje neatleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2008; 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-687/2015, kt.).
33. Teisėjų kolegija nurodo, jog 2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu ieškovui buvo išaiškinta teisė savalaikiai teikti papildomus rašytinius įrodymus, susijusius su nagrinėjamo ginčo dalyku (medicininius dokumentus, psichologo išvadą) (2019 m. rugsėjo 4 d. informacinė pažyma apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą). Šalims neprieštaravus dėl pasirengimo stadijos pripažinimo pasibaigusia, pereita į ginčo nagrinėjimą iš esmės, paskiriant teismo posėdį 2019 m. rugsėjo 18 d. 13.30 val. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. 13.30 val. teismo posėdyje išsprendė patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, jį grąžindamas kartu su 2 CD laikmenomis, pripažinus, kad jo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, tačiau nutardamas pridėti prie bylos medžiagos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos doc. S. G. išduotą 2019 m. rugsėjo 18 d. išrašą iš medicininių dokumentų. Prašymų nebuvus, bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas, išklausytos baigiamosios kalbos ir teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2019 m. spalio 8 d. 16.30 val.
34. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog ieškovas, byloje pareikšdamas 2019 m. liepos 3 d. pradinį ieškinį ir 2019 m. liepos 26 d. patikslintą ieškinį, turėjo galimybę nurodyti visas su jo reikalavimu tiesiogiai susijusias aplinkybes, pagrįstas jas patvirtinančiais įrodymais, o jų trūkstant, bylos nagrinėjimu metu prašyti teismo juos išreikalauti, kaip tai numatyta CPK 179 straipsnio 1 dalyje.
35. Byloje nesant duomenų, jog ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės būtų nurodęs faktus apie patirtą mobingą, lėmusį, jo teigimu, pablogėjusią sveikatos būklę, ar nurodytoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti kreipęsis į teismą laiku dėl įrodymų, kurių jis pats objektyviai negali pateikti, išreikalavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netyrė galimai patirto mobingo ieškovo atžvilgiu, šiam 2019 m. rugsėjo 22 d. rašytinius paaiškinimus, kuriais tikslintas ieškinys, pateikus bylos nagrinėjimui iš esmės esant užbaigtam (CPK 253 straipsnio 1 dalis).
36. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 88 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Laikytina, jog ieškovui pasinaudojus kitomis teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu, padaryta skriauda teisingai atlyginta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, neprašė, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti ieškovo M. J. apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-26351-727/2019.