Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teistumo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto (Oderio) apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 410 Cs 273 Js 3822/17 (178/17) nuteistas pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 267 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2016 m. spalio 7 d., kaip krovininės mašinos MAN su valstybiniais lietuviškais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) vairuotojas, pateikė jį kontroliuojančiam įvykio liudytojui policijos pareigūnui PHM Matthies prie Vokietijos automagistralės ties Frankfurtu (Oderiu) visiškai suklastotą Gefion Insurance A/S žalią draudimo kortą, žinodamas, jog kortelė nebuvo išduota draudimo įstaigos. Šiuo baudžiamuoju įsakymu A. K. paskirta 600 Eur dydžio piniginė bauda. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. balandžio 11 d.

Nuteistasis A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą panaikinti teistumą pagal minėtą Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto (Oderio) apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą. Prašyme nurodoma, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje teistumas už jo padarytą nusikalstamą veiką galioja penkis metus ir jis dar nėra išnykęs. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 97 straipsnio 1 dalį, jis yra laikomas teistu ir Lietuvos Respublikoje, kas jam sukelia atitinkamas teisines pasekmes, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose. Kadangi Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis A. K. sukelia teistumo teisines pasekmes ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis prašo panaikinti jo teistumą vadovaujantis BK 97 straipsnio 7 dalimi. Prašyme nurodoma, kad nuo bausmės, paskirtos už padarytą nusikalstamą veiką, įvykdymo, praėjo daugiau nei pusė BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktyje numatyto teistumo termino, ši nusikalstama veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį – disponavimą žinomai suklastotu dokumentu. Pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, ši nusikalstama veika laikytina nesunkiu nusikaltimu. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunkčiu, už šios veikos padarymą nuteistam ir bausmę atlikusiam asmeniui teistumas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas turėtų išnykti po trijų metų. A. K. nuomone, turėtų būti taikomos būtent minėtos BK nuostatos, nes jos yra švelnesnės lyginant su Vokietijos Federacinėje Respublikoje galiojančiu baudžiamuoju įstatymu.

Prašyme taip pat nurodoma, kad A. K. asmenybės savybės, elgesys po bausmės atlikimo, darbinė veikla patvirtina teistumo panaikinimo tikslingumą. Baudžiamojo įsakymo jis neskundė, pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir įvykdė jam paskirtą bausmę. 2017 m. birželio 29 d. sumokėjo 600 Eur baudą ir kitas nurodytas rinkliavas. Po bausmės atlikimo iki šiol nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, kas rodo, kad bausmės tikslai buvo pasiekti. Personalinės įmonės (duomenys neskelbtini) ir Medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) charakteristikose jis yra teigiamai charakterizuojamas, kad rodo, kad jis yra atsakingas, tvirtais socialiniais ryšiais susaistytas su visuomene, pasiryžęs po teistumo panaikinimo ir toliau tinkamai elgtis ir nedaryti teisės pažeidimų.

Kartu su prašymu pateiktoje 2019 m. kovo 6 d. pažymoje dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį nurodyta, kad A. K. nuteistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kitų A. K. teistumų nėra. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Informatikos ir ryšių skyriaus 2019 m. kovo 6 d. rašte nurodyta, kad nuo 2017-01-01 iki 2019-03-05 duomenų apie A. K. administracines nuobaudas Administracinių nusižengimų registre nėra.

K. personalinės įmonės (duomenys neskelbtini) pateiktoje 2019 m. kovo 6 d. charakteristikoje nurodyta, kad A. K. įmonėje dirba nuo 2006 m., per šį darbo laiką jis pasižymėjo kaip darbštus, atsakingas ir pareigingas darbuotojas, atkakliai siekiantis užsibrėžto tikslo ir stropiai vykdantis jam patikėtas darbines užduotis. Ne kartą buvo skatintas, drausminių nuobaudų neturėjo. Bendradarbių ir klientų apibūdinamas kaip kruopštus ir komunikabilus darbuotojas.

Medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) pateiktoje 2019 m. vasario 18 d. charakteristikoje nurodyta, kad klubo narys A. K. medžiotojų klubo pareigas atlieka atsakingai, puikiai sutaria su vadovybe ir kitais nariais, kurie jį įvardija kaip pareigingą, ryžtingą ir ištvermingą žmogų. Jokių drausminių nuobaudų neturi, dėl jo elgesio nėra gavę jokių nusiskundimų, todėl jie A. K. charakterizuoja tik teigiamai. Prašo atsižvelgti į A. K. asmenines savybes ir pasigailėti ne tik kaip medžiotojų klubo nario, bet ir kaip gero žmogaus.

2019 m. kovo 27 d. A. K. į bylą pateikė baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos ir apmokėjimo kvito originalą bei vertimo kopiją, iš kurių matyti, kad pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Oderio apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. baudžiamąjį įsakymą jis turėjo sumokėti iš viso 675,50 Eur sumą. Byloje esančiame mokėtojo kvito originale yra įrašas, kad ši suma sumokėta 2017 m. birželio 29 d.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. K. paaiškino, kad Vokietijoje jis yra nuteistas už dokumentų klastojimą. Jis nupirko draudimo dokumentą ir jį panaudojo, o kai jį sustabdė Vokietijos policija, paaiškėjo, kad dokumentas buvo suklastotas, jį apgavo brokeriai. Gailisi, kad taip įvyko. Jis dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2006 m., 15 metų užsiima (duomenys neskelbtini). Teistumas jam baigsis po penkių metų, jau praėjo du metai. Per tuos du metus viską apgalvojo, nepadarė jokių teisės pažeidimų. Jis yra medžioklės klubo vadovas, teistumas jam riboja bendravimą su kolektyvu ir kitą veiklą, dėl teistumo jis negali įsigyti ginklo.

Teismo posėdžio metu A. K. gynėjas nurodė, kad Vokietijoje priimtas baudžiamasis įsakymas pasiekė savo tikslus, A. K. pasitaisė, todėl yra pagrindas jam panaikinti teistumą. Dėl su teistumu susijusių apribojimų yra suvaržomos A. K. teisės, jis negali kreiptis dėl ginklo įsigijimo, patiria moralinius išgyvenimus. A. K. prašymo problema yra ta, kad jis nuteistas ne Lietuvos Respublikos teismo, o Europos Sąjungos valstybės narės teismo. Įstatyme tiesioginio reguliavimo tokiam atvejui nėra. Nuteistojo prašymas yra grindžiamas Lietuvos baudžiamuoju įstatymu, nes Europos sąjungos teisės aktai nedraudžia taip spręsti teistumo panaikinimo klausimo. BK 97 straipsnio aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tai, jog A. K. nuteistas Europos Sąjungos valstybės narės teismo baudžiamuoju įsakymu, neužkerta kelio spręsti jo prašymo Lietuvos Respublikoje. Teismas, spręsdamas šį prašymą, neįsikiša į Vokietijos teismo sprendimą, nebando jo revizuoti. Teismas gali, sulyginęs tiek Vokietijos Federacinės Respublikos, tiek Lietuvos Respublikos įstatymus priimti sprendimą. BK 8 straipsnyje numatyta, kad jei Lietuvos įstatymai numato mažesnę bausmę, tai kitos valstybės sprendimu paskirta bausmė negali viršyti Lietuvos įstatymų numatyto bausmės termino. Tokiu būdu, jei pagal BK 97 straipsnį yra numatytas 3 metų teistumo terminas, o pagal Vokietijos įstatymus 5 metų, tai šiuo atveju turėtų būti taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai. Jei teismas nuspręs, kad nuteistasis negali pasinaudoti teise pateikti prašymą panaikinti teistumą, bus suteikta didesnė galia Vokietijos įstatymui. Nuteistasis bus diskriminuojamas, jo negins Lietuvos įstatymai. Vokietijoje A. K. nebandė kreiptis dėl teistumo panaikinimo, nes Lietuvos pilietį gina Lietuvos įstatymai, be to, jam svarbu, kad teistumo teisinės pasekmės išnyktų Lietuvoje.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė A. K. prašymo netenkinti ir nurodė, kad pagal BK 97 straipsnį teismui atsižvelgiant į asmens teistumą skiriant bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, sprendžiant dėl atleidimo nuo bausmės, pripažįstant asmenį pavojingu recidyvistu, nepakanka vien gautos informacijos apie teistumą iš kitos valstybės. Nagrinėjamu atveju, iš pateiktos informacijos net neaišku už ką A. K. buvo nuteistas, tai patvirtinančių dokumentų nėra gauta. Šiuo atveju, A. K. nurodė, kad teistumas jam trukdo tik medžioklėje, tačiau tai nėra toks pagrindas, dėl kurio būtų panaikintas teistumas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

BK 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto (Oderio) apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 267 straipsnio 1 dalį. Taigi, vadovaujantis BK 97 straipsnio 1 dalimi, jis laikomas turinčiu teistumą ir Lietuvos Respublikoje.

A. K. prašyme nurodoma, kad šis teistumas jam sukelia teisines pasekmes Lietuvos Respublikoje, t. y. jam gali būti draudžiama užsiimti tam tikra veikla, naudotis specialiomis teisėmis, į šį teistumą gali būti atsižvelgiama priimant apkaltinamąjį nuosprendį ar skiriant administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo nuomone, teistumo terminų skaičiavimo, jo panaikinimo ir kiti klausimai turi būti sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas. Teismas su tokiais argumentais nesutinka.

BK 97 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu, gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Tačiau toks teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas kaip įtvirtinantis Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją panaikinti ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismų priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių kylančius teistumus arba sutrumpinti jų terminą. Analizuojant BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatas pažymėtina, kad aiškinamajame rašte dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 25, 26, 27, 97, 196, 197, 217, 218, 250, 250(1), 251, 252, 253, 254, 256, 257(1), 267, 267(1), 270, 270(1), 271, 277(1), 288, 295, 310 straipsnių ir Kodekso priedo pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 224(1), 249(1), 250(2), 250(3), 250(4), 250(5), 252(1) ir 270(2) straipsniais įstatymo projekto nurodyta, jog siekiama užtikrinti veiksmingą tarptautinį teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apimantį įvairias Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos formas. Šiuo aspektu svarbus 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose (toliau – ir Pamatinis sprendimas 2008/675/TVR), kuriuo siekiama nustatyti Europos Sąjungos valstybėms narėms minimalią pareigą atsižvelgti į turimą informaciją apie kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teismo priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, jų teisinius padarinius prilyginant nacionalinių teismų priimtų ir įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių teisiniams padariniams. Taip pat nurodyta, kad būtina užtikrinti ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų, priimtų tapus 1970 metų Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo bei kitų tarptautinių teisės aktų dalyve, laikymąsi.

Iš to seka, kad perkėlus Pamatinio sprendimo 2008/675/TVP nuostatas į BK 97 straipsnį, tokio teisinio reguliavimo tikslas buvo įtvirtinti galimybę tik atsižvelgti į kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teismo priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, jų teisinius padarinius prilyginant nacionalinių teismų priimtų ir įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių teisiniams padariniams. Pažymėtina, kad atsižvelgimas į užsienio valstybės teismo nuosprendį nėra priskirtinas teisinės pagalbos sričiai, t. y. kitose Europos Sąjungos valstybėse nuosprendžio vykdymas nėra perimamas, negali būti peržiūrimas ar kitaip kvestionuojamas.

Pamatinio sprendimo 2008/675/TVP 3 straipsnyje įtvirtintas principas, kad užsienio šalyse priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių teisinės pasekmės turi būti lygiavertės nacionalinių teismų priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių teisinėms pasekmėms pagal nacionalinę teisę („lygiavertiškumo principas“). Šiame pamatiniame sprendime apie teistumo panaikinimo (sutrumpinimo) galimybes kitoje Europos Sąjungos valstybėje nėra nurodoma. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad teistumo panaikinimas arba jo termino sutrumpinimas yra išimtinai apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios Europos Sąjungos valstybės teismo kompetencija. Tokią išvadą leidžia daryti Pamatinio sprendimo 2008/675/TVR 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas tarptautinis „nesikišimo principas“, t. y nuostata, kad atsižvelgimo į ankstesnius kitose valstybėse narėse priimtus apkalti­namuosius nuosprendžius, kaip numatyta 1 dalyje, pasekmės negali būti ankstesnių apkaltinamųjų nuosprendžių ir visų su jų vykdymu susijusių sprendimų užprotestavimas, panaikinimas ar peržiūrėjimas naują bylą nagrinėjančioje valstybėje narėje.

Teismas nesutinka su A. K. gynėjo teismo posėdyje išsakytais argumentais, kad atsisakius svarstyti iš kitos Europos Sąjungos valstybės teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio kylančio teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo klausimą pagal BK 97 straipsnio 7 dalį, asmuo, kuriam toks nuosprendis buvo priimtas, būtų nepagrįstai diskriminuojamas lyginant su asmenimis, kuriems apkaltinamieji nuosprendžiai priimti Lietuvos Respublikos teismų. Nagrinėjamu atveju, teistumo panaikinimo (jo termino sutrumpinimo) klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės, t. y. Vokietijos Federacinės Respublikos įstatymus. Nei A. K., nei jo gynėjas teismui nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jie neturėjo galimybės dėl teistumo panaikinimo kreiptis į Vokietijos Federacinės Respublikos teismą. Nuteistojo gynėjas teismui paaiškino, kad į Vokietijos teismą su analogišku prašymu nesikreipė, nes nematė tam reikalo, kadangi jiems aktualios A. K. teistumo teisinės pasekmės Lietuvos Respublikoje.

Be išdėstytų argumentų, kad nacionalinis teismas negali panaikinti asmeniui teistumo dėl nusikalstamos veikos, už kurią jis buvo nuteistas kitos Europos Sąjungos valstybės teismo nuosprendžiu, pažymėtinos ir papildomos aplinkybės, trukdančios teismui priimti sprendimą dėl teistumo panaikinimo A. K.. Sprendžiant dėl teistumo panaikinimo pagal BK 97 straipsnio 7 dalį, be kita ko, turi būti įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir nuteistojo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką bei jos pasekmes. Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktų duomenų - Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto (Oderio) apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. baudžiamojo įsakymo - tinkamai įvertinti nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas A. K. pavojingumo ir jo padarymo aplinkybių negalima, nes minėtame procesiniame dokumente padaryta nusikalstama veika aprašyta itin lakoniškai, o kiti bylos duomenys iš esmės nenurodyti. Teismo posėdyje A. K. paaiškino, kad jis nupirko draudimo dokumentą ir jį panaudojo, o kai jį sustabdė Vokietijos policijos pareigūnai, paaiškėjo, kad dokumentas buvo suklastotas. Jį apgavo brokeriai. Tokie paaiškinimai rodo, kad nuteistasis ne visiškai pripažįsta kaltę dėl nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas. Be to, kaip vieną iš pagrindinių aplinkybių, A. K. nurodė, kad jis yra medžiotojas (tą patvirtina ir jo pateikti dokumentai), o dėl teistumo jis negali įsigyti ir turėti šaunamojo ginklo. Tačiau teismų praktikoje konstatuota, jog nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad teistumas jam trukdo užsiimti mėgstama veikla – medžiokle, nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą, teismui panaikinti ar sutrumpinti teistumo terminą (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1017-290/2017). Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. K. pateikė paskirtos baudos ir apmokėjimo kvito originalą bei vertimo kopiją, iš kurių matyti, kad pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Oderio apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. baudžiamąjį įsakymą jis turėjo sumokėti iš viso 675,50 Eur sumą. Byloje esančiame mokėtojo kvito originale yra įrašas ranka lietuvių kalba, kad ši suma sumokėta 2017 m. birželio 29 d. Kitų oficialių duomenų, patvirtinančių, kada nuteistasis sumokėjo jam paskirtą baudą, teismui nepateikta, nors ši aplinkybė būtų reikšminga skaičiuojant teistumo terminą pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta teismas daro išvadą, kad A. K. prašymas panaikinti jam teistumą pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto (Oderio) apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. baudžiamąjį įsakymą negali būti patenkintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsniu,

nutaria:

A. K. 2019 m. kovo 15 d. prašymą dėl teistumo panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.