Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-620-900/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-10
Bylos Nr.
1-620-900/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60894-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
G. J.
Nukentėjusysis
K. G.
Advokatai
Modestas Švažas, Ričardas Ralys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-620-900/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60894-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.2.26.2.; 2.1.15.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 10 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė,sekretoriaujant Monikai Šiaulytei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,kaltinamajam G. J. ir jo gynėjui advokatui Ričardui Raliui,nukentėjusiojo K. G. atstovui advokatui Modestui Švažui,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 2 metus;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnį ir 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme. Numatoma bausmės pabaiga 2018 m. liepą, yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. viešoje vietoje tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė išgąstį, o būtent: 2017 m. lapkričio 21 d. apie 18⁵⁰ val. kavinėje-bare „Dubysa“, Stoties g. 2, Šiauliuose, trenkė rankomis nukentėjusiajam K. G. vieną kartą per rankas ir galva sudavė vieną smūgį į dešinę veido pusę, po to, išstūmęs jį iš kavinės baro „Dubysa“ į lauką, kumščiu sudavė vieną kartą į kairį petį bei vieną smūgį galva į nosies sritį, sukeldamas nukentėjusiajam K. G. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis G. J. kaltę pripažino visiškai ir teigė, kad aplinkybių gerai neprisimena, nes buvo išgėręs, maišė alų ir degtinę. 2017 m. lapkričio 21 d. su trimis bendradarbiais užsuko į barą „Dubysa“ atsigerti alkoholio, nors atliekant laisvės apribojimo bausmę jam skirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Susėdo prie staliuko. Po kurio laiko vienas bendradarbis išvažiavo namo. Liko dviese. Išėjo į lauką parūkyti. Ten sutiko K. G. su kažkokia moterimi. Grįžo į vidų. Minėta moteris priėjo ir paklausė, ar galėtų prisėsti prie jų, nes K. G. prie jos pristojo. Jie leido prisėsti. Jis (G. J.) ėjo iki baro paimti alaus ir tikriausiai susitiko su K. G.. Prie baro įvyko konfliktas. Nepamena tiksliai, dėl ko kilo konfliktas su nukentėjusiuoju, gal dėl tos moters. Gali būti, kad paprašė nukentėjusiojo nupirkti alaus, o šis atsisakė. Nemano, kad dėl to galėjo supykti, nes turėjo pinigų, nusipirko degtinės, alaus. Nežino, kodėl prašė, kad nukentėjusysis nupirktų jam alaus, t. y. jį pavaišintų. Nesutarimai su nukentėjusiuoju prasidėjo, kai prie jo ir bendradarbio prisėdo ta moteris. Nukentėjusiojo elgesys jį nelabai įžeidė. Viskas buvo per alkoholį. Jei būtų blaivus ir jo akivaizdoje būtų pažeminta moteris, būtų ją užstojęs. Atsimena, kad pakėlė prieš nukentėjusįjį ranką, kad sudavė jam galva. Vėliau išėjo su minėta moterimi į lauką parūkyti. Išėjo ir K. G.. K. G. ir moteris dėl kažko pykosi. Gali būti, kad lauke nukentėjusiajam sudavė kaltinime nurodytus smūgius, nepamena. Po to paprašė draugo atvažiuoti ir draugo automobiliu jis su bendradarbiu išvažiavo iš įvykio vietos. Prie traukinių stoties juos sulaikė policija. Nukentėjusiojo nebuvo sutikęs, todėl neatsiprašė. Savo elgesį vertina labai blogai.

Ikiteisminio tyrimo metu G. J. kaltę neigė ir paaiškino (b. l. 157-158, 168-170), kad su bendradarbiais G. ir R. apie 17³⁰ val. atėjo į barą „Dubysa“. Tuo metu baras buvo pilnas žmonių. Jie trise atsisėdo prie staliuko, nusipirko 3 vnt. po 100 ml degtinės ir 3 vnt. 0,5 l alaus. Gėrė ir kalbėjosi, vėliau išėjo į lauką parūkyti, po to grįžo. G. išvažiavo namo, liko su R.. Pasiėmė dar alaus. Pastebėjo, kad už maždaug 10 metrų vienas vaikinas kabinėjasi prie moters. Girdėjo, kad moteris liepė jam (anam vaikinui) atstoti, bet jis vis tiek lindo, kažką kalbėjo. Dviese su R. įšėjo į lauką parūkyti. Atėjo minėti moteris ir vaikinas, kaip suprato iš įtarimo, K. G.. Moteris paprašė jų parūkyti, jie pavaišino. Girdėjo, kaip moteris sakė K. G. atsikabinti. K. G. paėjo tolėliau, lyg kažkur išėjo. Moters prašymu jis, R. prisėdo prie moteris staliuko. Moteris to prašė tam, kad daugiau neateitų K. G.. Ji paaiškino, kad K. G. nepažįsta, jis tiesiog atėjo ir ėmė kabinėtis. Visi išgėrė. Vėliau paskambino draugui J. L. ir paprašė parvežti namo. Draugas atvažiavo apie 18⁴⁰ val. Tačiau jiems važiuojant namo, sustabdė policijos pareigūnai. Jie išlipo ir matė, kad K. G. pirštu rodė į jį ir J. L. bei sakė „tas“ ar „tie“. Pareigūnai paaiškino, kad juos sulaiko dėl muštynių, nors J. L. bare nebuvo. Tikino, kad nesudavė K. G. smūgio galva. Nežino, kodėl šis sakė, kad jis (G. J.) jį mušė. Konflikto tarp jų tikrai nebuvo ir jokių smūgių nesudavė.

Papildomai apklaustas G. J. paaiškino, kad įtarime nurodytos aplinkybės gal ir galėjo būti. Nepamena, nes buvo girtas. Nelabai pamena, kad būtų lindęs prie nukentėjusiojo. Pamena, kad rūkydamas lauke kalbėjo su nukentėjusiuoju. Nukentėjusiojo nepažįsta, tada matė jį pirmą kartą. Mano, kad konfliktas galėjo būti dėl moters, kuri prisijungė prie jo (G. J.) ir bendradarbio ir su jais gėrė. Kaip suprato, ta moteris prieš tai buvo su nukentėjusiuoju, nes kai rūkė lauke, moteris ir nukentėjusysis kalbėjosi. Moteris jam pasakė, kad nukentėjusysis prie jos kabinėjosi.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis kaltu dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, teismo posėdyje davė paaiškinimus, kurie atitinka kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamasis ar jo gynėjas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką.

Nukentėjusysis K. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 5, 15, 55-56, 59-60, 68-69), kad 2017 m. lapkričio 21 d. apie 17 val. atėjo į kavinę „Dubysa“. Kiek pamena, bare buvo du vyrai ir viena moteris. Moteris ir vyrai sėdėjo prie atskirų stalelių. Nusipirkęs alaus, atsisėdo prie laisvo stalelio. Išgėręs nuėjo nusipirkti antrą bokalą. Tada prie baro jį užkalbino minėta moteris ir pasiūlė prisėsti prie jos stalelio. Jis sutiko. Apie 1,5 val. kalbėjosi, vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau išėjo į lauką parūkyti ir grįžęs pamatė, kad nėra jo alaus ir maisto. Ten sėdėjo ta pati moteris ir dar viena moteris. Jis nekonfliktavo su moterimis ir nuėjo prie kito stalo. Apie 18⁴⁰ val. į barą atėjo jo brolis P. G.. Eidamas į lauką parūkyti, užkalbino minėtą moterį ir paklausė, kodėl ji paėmė jo alų ir maistą. Moteris aiškino, kad neėmė, kad paėmė kiti. Tada prie jo priėjo vyras su mėlynos spalvos striuke ir kepure, nusivedė jį prie baro, ir reikalavo nesikabinėti prie moters. Tas vyras vieną kartą rankomis kirto jam (K. G.) per rankas ir liepė nupirkti jam butelį degtinės. Jis (K. G.) nesutiko. Tada tas vyras vieną kartą galva sudavė jam į dešinę veido pusę ir nustūmė į lauką. Jo brolis P. G. matė, kaip minėtas vyras sudavė jam galva. Lauke jis (K. G.) stovėjo ir rūkė. Gal po 1-2 minučių minėtas vyras išėjo į lauką ir sudavė jam (K. G.) vieną smūgį kumščiu į kairį petį bei galva į nosį. Po visų smūgių jautė skausmą. Jis (K. G.) jokių smūgių nesudavė. Iškvietė policiją ir GMP. Anas vaikinas su draugu įsėdo į automobilį. Pareigūnams pavyko sustabdyti jo nurodytą automobilį. GMP darbuotojai jį apžiūrėjo. Jis atsisakė vykti į ligoninę, nes rimtų sužalojimų nepatyrė, tik patino nosis. Pirminėje apklausoje sakė, kad jį sumušė du asmenys, bet dabar gerai prisimena, kad mušė vienas asmuo.

Liudytojas P. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 91-92), kad 2017 m. lapkričio pabaigoje jam paskambino brolis K. G. ir pasakė ateiti į barą „Dubysa“. Atėjo, išgėrė alaus. Matė, kad brolis prie baro kalbasi su vyru ir tas vyras galva sudavė K. G. į galvą. Brolis nenukrito. Jie kažką kalbėjosi. Kiek suprato, tas vyras vis sakė, kad K. G. nupirktų jam išgerti, bet brolis atsisakė. Po smūgio brolis ir vyras išėjo į lauką. Nematė, kas vyko lauke, liko baro viduje. Kai jis išėjo į lauką, pamatė, kad brolis skambina policijai. Brolis priėjo prie automobilio, į kurį įlipo jam sudavęs vyras, ir diktavo automobilio valstybinius numerius.

Liudytojas K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 85), kad yra Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnas. Gavo pranešimą, kad lauke prie kavinės „Dubysa“, esančios Stoties g. 2, Šiauliuose, nukentėjo asmuo. Nuvykęs į įvykio vietą, matė, kad nukentėjusįjį apžiūrinėjo medikai. Pamena, kad nukentėjęs asmuo sakė: „gaudykite tuos, kurie mane sumušė“. Kiti kolegos sulaikė asmenis. Jis su kolega nuvežė nukentėjusįjį prie sulaikytų asmenų ir ten paliko.

Specialisto 2018 m. sausio 26 d. išvadoje Nr. G 155/2018(04) nurodyta (b. l. 106), kad K. G. kūne sužalojimų nėra. Galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo diagnozė nepatvirtinta objektyviais medicininiais duomenimis.

Kitų objektų apžiūros 2017 m. gruodžio 27 d. protokole (b. l. 34-43) aprašytas kavinės-baro „Dubysa“ direktorės pateikta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu.

Įvykio vietos apžiūros 2017 m. gruodžio 21 d. protokole su foto lentelėmis (b. l. 23-27) užfiksuota įvykio vieta, esanti Stoties g. 2, Šiauliuose.

Asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenyse nurodyta (b. l. 113), kad 2017 m. lapkričio 21 d. 19³⁹ val. G. J. nustatytas vidutinis - 1,50 promilių – girtumo laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, daroma išvada, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad kaltinamojo veiksmai sukėlė sumaištį. Sumaištis – tai pakrikimas, suirutė. Byloje nėra duomenų, kad į kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykių aiškinimąsi būtų įsitraukę pašaliniai asmenys; be kaltinamojo draugo, nukentėjusiojo brolio ir moters, dėl kurios kilo konfliktas, bare daugiau klientų nebuvo. Galbūt čia turėta omenyje tai, kad į įvykio vietą atvyko pareigūnai, medikai, tačiau, teismo nuomone, tai nėra sumaištis. Specialiųjų tarnybų iškvietimas apibūdina kaltinime nurodytus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018).

Taip pat šalinama aplinkybė, kad kaltinamasis kaltinime nurodytus veiksmus padarė dėl chuliganiškų paskatų. Teismo nuomone, tokios aplinkybės inkriminavimas perteklinis. Būtinasis nusikaltimo pagal BK 284 straipsnį objektyviosios pusės požymis tas, kad asmuo savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Veikos motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti chuliganiški ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams.

Chuliganiškos paskatos reiškia, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, siekdamas pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-266/2009, 2K-324-788/2017). Nors pagal teismų praktiką BK 284 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ne tik dėl chuliganiškų paskatų, visgi chuliganiškos paskatos sudaro nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį esmę. Chuliganiškos paskatos yra neatsiejamos nuo būtinojo veikos pagal BK 284 straipsnio objektyviosios pusės požymio – tyčinio nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo. Jei asmens nusikalstamus veiksmus lemia kitokios (asmeninės) paskatos, asmeninių paskatų kaip papildomų buvimas nepaneigia chuliganiškų paskatų, kurios yra būdingos visoms šioms veikoms, todėl nėra reikalo jas akcentuoti kaltinime.

Teismo padarytos kaltinimo korekcijos nesunkina kaltinamojo padėties.

Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu [...] demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 284 str.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (29 m.), vedęs, dviejų mažamečių vaikų tėvas, dirba (b. l. 114, 116, 213-214, 216-217). Darbdavys jį apibūdina teigiamai (b. l. 218). Teismo posėdyje kaltinamasis nurodė, kad vienintelis išlaiko šeimą. Pateikė sutuoktinei išduotą darbo ieškančio asmens atmintinę (b. l. 215). 5 kartus baustas administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus, 3 kartus - už smulkius viešosios ir valdymo tvarkos pažeidimus. Dauguma pažeidimų padaryti esant neblaiviam arba susiję su neblaivumu. Taip pat 2 kartus už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus surašyti protokolai su administraciniais nurodymais, kas baustumo neužtraukia (1 t., b. l. 117-127). Teistas 4 kartus. Paskutinį kartą teistas už nusikaltimo pagal BK 201 straipsnio 1 dalį padarymą 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį, be kita ko, bausmės atlikimo metu nevartoti narkotinių medžiagų ir alkoholinių gėrimų. Aptariamą nusikaltimą padarė per laisvės apribojimo bausmės laiką. Prieš tai 3 kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, paskutinę iš jų padarė 2008 m. birželio 7 d., teistumai išnykę (b. l. 128-149, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.). Socialinio tyrimo išvadoje iš Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 201 straipsnio 1 dalį išnagrinėtos baudžiamosios bylos sakoma, kad [...] kaltinamasis gali būti impulsyvus, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, agresyvus elgesys atsiranda pavartojus alkoholio [...]. Atsakydamas į gynėjo klausimą, kaltinamasis nurodė, kad jeigu jis būtų blaivus ir jo akivaizdoje būtų pažeminta moteris, jis būtų ją užstojęs. Prieš tai duodamas paaiškinimus laisva forma kaltinamasis teigė, kad „viskas buvo per alkoholį“ (t. y. ne „dėl alkoholio“). Iš tokios kaltinamojo charakteristikos ir jo paaiškinimų teismas sprendžia, kad, matydamas skriaudžiamą silpnosios lyties atstovę, kaltinamasis – blaivus arba ne – elgtųsi džentelmeniškai ir ją gintų, užstotų, o (ne)blaivumas lemia pasirenkamus gynybos būdus, t. y. kaip užstotų.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikoma tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos kaltininko veiksmų prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti tokią asmens reakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-446/2010, 2K-386/2012, 2K-538-788/2015). Provokuojantis yra toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, pavyzdžiui, nukentėjusiojo smurtas ar kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į kaltininką, tiek į jam artimus asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-386/2012, 2K-574/2014). Šiuo atveju kaltinamasis teigė, kad įvykio vietoje buvusi moteris skundėsi įkyria nukentėjusiojo draugija; neteigė, kad nukentėjusysis būtų agresyvus, grasintų. Toks kaltinamojo apibūdintas nukentėjusiojo elgesys negali būti laikomas sąmoningu ar neatsargiu skatinimu pradėti prieš jį nusikalstamą veiką.

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis turi nuolatinį darbą, nedavė sutikimo atlikti viešuosius darbus (BK 46 str. 1 d.), todėl ši bausmės rūšis nesvarstoma. Kaltinamasis nurodė, kad jo pajamos nedidelės, išlaiko šeimą, turi skolų. Be to, jam ne kartą už šiurkščius administracinius teisės pažeidimus skirtos baudos, tačiau baudos neatbaidė jo nuo analogiškų pažeidimų (nusižengimų) darymo. Taigi skirti baudą būtų mažai efektyvu. Įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nustatytas vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimas, tiek areštas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas šiuo atveju būtų pernelyg griežta bausmė. Adekvati bausmė kaltinamajam galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmės dydį (trukmę) parenkant žemesnį nei vidurkis. Bausmės atlikimo metu kaltinamasis įpareigojamas būti namuose nuo 23 iki 5 val., jei nebuvimas nėra susijęs su darbu; mokytis arba dirbti, o netekus darbo, baigus mokytis - per 2 savaites užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės mokytis ar dirbti; bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichoaktyviųjų medžiagų) (yra rūkęs kanapių) (b. l. 148) (BK 48 str. 2 d., 6 d. 1, 3 p., 7 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta sumažinta laisvės apribojimo bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu skirtos laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. lapkričio 21 d. 19¹⁰ val. iki 2017 m. lapkričio 22 d. 14⁰⁵ val. (b. l. 171, 174). Šis laikas (1 para) santykiu 1:2 įskaičiuojamas į atliktą laisvės apribojimo bausmę ir laikoma, kad kaltinamasis atliko dvi laisvės apribojimo bausmės dienas (BK 65-66 str.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 178-179) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. G. 2018 m. sausio 29 d. civiliniu ieškiniu (b. l. 76) prašo priteisti iš kaltinamojo 1 000 € neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį grindžia tuo, kad tebėra sukrėstas dėl įvykių. Įvykis negrįžtamai pažeidė dvasinę pusiausvyrą. Iki šiol psichologiškai neatsigavo nuo patirto fizinio ir dvasinio skausmo, sukrėtimo, nepatogumų.

Kaltinamasis su ieškiniu sutiko iš dalies. Mano, kad reikalaujama priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma per didelė. Nukentėjusiajam niekas nesulūžo, labai didelės žalos nebuvo. Be to, jis (kaltinamasis) neturi iš kur gauti tiek pinigų. Nori ir gali atlyginti 200-300 €.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. G. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginis. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtino tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. G. per įvykį ir kurį laiką po to galėjo jausti tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad dėl patirto fizinio smurto jo dvasinė pusiausvyra buvo pažeista negrįžtamai, kad jis būtų gydęsis ir iki šiol neatsigavęs psichologiškai. Atsižvelgęs į teismų praktiką panašių nusikaltimų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu ir vėliau sukeltus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, kaltinamojo turtinę padėtį, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui iš kaltinamojo priteisia 350 € neturtinės žalos atlyginimo. Kitą jo civilinio ieškinio dalį atmeta kaip neįrodytą (CPK 12, 178 str.).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas, esančias ar galinčias patekti į kaltinamojo vardu AB „Swedbank“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 183), paliekamas galioti, sumažinus laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą iki civiliniam ieškovui priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos – 350 €.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. G. interesams baudžiamojoje byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirtas advokatas (b. l. 75). Jis rengė civilinį ieškinį ir dalyvavo viename 1 val. 20 min, trukmės teisimajame posėdyje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2018 m. balandžio 25 d. pateikė teismui pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 230-231). Joje nurodyta, kad nukentėjusiajam K. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 112,71 € ir ši suma priteistina valstybės naudai. Pažyma buvo išsiųsta teismui el. paštu jau vykstant teisiamajam posėdžiui, todėl posėdžio metu nebuvo ištirta (b. l. 229, 232). Tokiu atveju klausimas dėl šių išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo iš kaltinamojo paliekamas nenagrinėtu, neužkertant kelio kreiptis į teismą dėl šio klausimo išsprendimo civilinio proceso tvarka.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, prisegtas voke prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 iki 5 val., jei nebuvimas nėra susijęs su darbu; mokytis arba dirbti, o netekus darbo, baigus mokytis - per 2 savaites užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės mokytis ar dirbti; bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichoaktyviųjų medžiagų).

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant G. J. bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 iki 5 val., jei nebuvimas nėra susijęs su darbu; mokytis arba dirbti, o netekus darbo, baigus mokytis - per 2 savaites užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės mokytis ar dirbti; bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichoaktyviųjų medžiagų).

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, G. J. skirtą sumažintą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu skirtos 1 metų laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su minėtais įpareigojimais.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą bausmę santykiu 1:2 įskaityti G. J. laikino sulaikymo šioje byloje laiką – 1 parą ir laikyti, kad jis atliko dvi laisvės apribojimo bausmės dienas.

G. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta (nustatyta subendrinta) laisvės apribojimo bausmė.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. G. 2018 m. sausio 29 d. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš G. J. priteisti 350 € neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Klausimą dėl nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 112,71 € pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo iš G. J. palikti nenagrinėtą.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į lėšas, esančias ar galinčias patekti į G. J. vardu AB „Swedbank“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti, sumažinus laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą iki 350 €, kol G. J. visiškai atlygins priteistą neturtinės žalos atlyginimą – 350 €, leidžiant savo reikmėms disponuoti ne didesne nei 300 € suma per mėnesį, taip pat leidžiant iš nurodytos banko sąskaitos pavedimu atsiskaityti su nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu K. G..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, - kompaktinį diską su vaizdo įrašu, prisegtą voke prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Alma Berniūnaitė