Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių. BK 63 straipsnio 1, 3, ir 9 dalies pagrindu prie paskirtos bausmės visiškai pridėta 2020 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 6 mėnesiams;

5. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. vasario 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams;

6. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 19 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti paskirtą 19 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2024 m. balandžio 3 d. apie 19.40 val. gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo artimąjį giminaitį - brolį R. K., tai yra smūgiavo kumščiu į veido sritį, taip padarydamas R. K. nosies ir dešinio skruosto sumušimą bei poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė savo artimojo giminaičio R. K. sveikatą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. K. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2024 m. balandžio 3 d. grįžęs į namus rado brolį R., su kuriuo išgėrė alaus. Vėliau kilus konfliktui jis ranka sudavė broliui smūgį į veidą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Kadangi kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. K. paaiškino, kad jis šiuo metu gyvena vienas, su S. P. kartu negyvena, ji jo žiniomis dažnai būna pas savo seserį J. B. ir J. K. adresu (duomenys neskelbtini). 2024-04-03 apie kelintą valandą negali pasakyti, jam paskambino S. ir paprašė atnešti alaus. Sutiko nupirkti alų ir pas juos nunešti. Jam nuėjus pas juos į namus kartu visi keturiese gėrė jo nupirktą alų. Kai jis nuėjo pas juos, jau jie buvo neblaivūs. Kiek tiksliai jie buvo išgėrę negali pasakyti, kiek tą dieną pas juos jis išgėrė alaus taip pat negali pasakyti. Alus buvo stipriausias, pavadinimas „Herkus“. Išgertuvių metu nei iš šio, nei iš to, kiek pamena, J. pradėjo nervuotis ir susinervinęs jam sėdint prie stalo, kumščiu sudavė jam apie 4-5 smūgius į galvos sritį. Nuo suduotų smūgių nugriuvęs nebuvo, sąmonės praradęs taip pat nebuvo. Sužalojimų kitų jokių nepatyrė, tik galvos srityje. Ranką susižalojo dirbdamas ūkinius darbus, J. su tuo nesusijęs. Po suduotų smūgių jis atsistojo ir išėjo iš jų namų. Jam einant (duomenys neskelbtini) gatve link namų prie jo sustojo policijos pareigūnų ekipažas ir greitoji med. pagalba. Medikai jį nuvežė į Kauno klinikas. Kauno klinikose buvo apžiūrėtas ir po apžiūros išleistas gydytis į namus. Jam sužalojimai padaryti nežymūs, smūgių sudavimo metu fizinį skausmą juto minimaliai, balais įvertintų 5. Visą įvykį matė S. ir J., jos buvo tame pačiame kambaryje, niekur nebuvo išėjusios. Prieš jį joks peilis ar koks nors kitas daiktas nebuvo panaudotas, jam buvo suduoti smūgiai tik kumščiu. Savo broliui J. K. jokių pretenzijų neturi, nori nuo jo atsiriboti ir, kad jie visi trys jį paliktų ramybėje. Šiuo metu su jais nebendrauja ir pas juos daugiau nesilanko. Civilinio ieškinio byloje neteiks (t. 1, b. l. 26-29).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. P. paaiškino kad ji kartu gyvena su seserimi J. B. adresu (duomenys neskelbtini). Iki įvykusio įvykio 2024-04-03 kartu su jais gyveno ir J. K., J. B. sugyventinis. Šiuo metu J. su jais negyvena, nes jam yra paskirtas orderis. Kur J. K. šiuo metu gyvena negali pasakyti. Orderį J. K. pareigūnai paskyrė 2024-04-06. Apie patį įvykį gali papasakoti, kad 2024-04-03 namuose ji kartu su sese J. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, kiek jau buvo išgėrusios negali pasakyti. Kažkuriuo momentu pas jas atėjo R. K. ir su savimi atsinešė 4 butelius alaus. Nepamena ar ji jam skambino ir jo prašė atnešti alaus. Tada jie trise gėrė R. atneštą alų. Tuo metu J. K. namuose dar nebuvo. Po kurio laiko J. grįžo namo būdamas neblaivus ir jau buvo agresyviai nusiteikęs. Jis jau žodžiais sakė: „kažką šiandien pribaladosiu“. Jos su seserimi J. suprato, kad kažkas bus negerai. J. prisėdo kartu išgerti ir pradėjo žodžiais kabinėtis bendrai prie visų. J. žinodama, koks J. yra, pagriebė jos mobilųjį telefoną ir jai sako bėk jai iš paskos. Ji atsistojo ir išėjo iš namo į lauką. Jos abi su J. nubėgo už ūkinio pastato prie tualeto ir J. paskambino pagalbos telefonu 112. Ką ji sakė bendrojo pagalbos centro operatorei negali pasakyti, nes nesiklausė. Jos abi stovėjo už ūkinio pastato kampo ir matė, kaip R. išėjo iš namo, jo veidas buvo kruvinas. Šūktelėjus R. ar jam viskas gerai, R. numojo ranka ir nuėjo. Kai pamatė atvykusius pareigūnus į kiemą tada atėjo iš už ūkinio pastato ir nuėjo į namo vidų. Policijos pareigūnai sulaikė J. K. ir klausė jų, kur yra nukentėjęs. Jos pasakė, kad jis iš namo išėjo. Ji dar R. paskambino į mobilųjį, sužinojo kur jis yra ir pasakė pareigūnams, kad jis laukia prie stotelės (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) kavinės. Pareigūnai klausė, kur yra peilis, kuris buvo paminėtas pranešime. Girdėjo kaip J. pareigūnams pasakė, kad bendrojo pagalbos operatorei pasakė, jog įtariamasis turi peilį todėl, kad policijos pareigūnai greičiau atvažiuotų, tačiau ji išeidama iš namo nematė, kad J. rankoje laikytų kokį nors peilį. Pačio fakto kaip J. sužalojo R. nematė, kiek jam ir su kuo buvo suduotą smūgių nežino, į kurias kūno vietas buvo suduoti smūgiai taip pat nežino. Matė tik, kad R. iš namo išėjo kruvina veidu. Šiuo metu R. su ja nebendrauja, jai skambinant neatsiliepia, todėl nežino kokia jo būklė. Mano, kad viską pasakė, ką prisiminė (t. 1, b. l. 47-50).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. B. paaiškino, kad susipažino su savo teisėmis, sutinka papasakoti kas įvyko 2024-04-03 tiek, kiek pati prisimena. Pamena, kad tą dieną ji namuose adresu (duomenys neskelbtini), buvo su sese S. P.. Jos gėrė alų. Kažkuriuo metu pas jas į namus atėjo R. K., kuris su savimi atsinešė alaus. Ar jį kvietė S. negali pasakyti. Tuo metu J. K. namuose nebuvo. Jie trise gėrė alų. Po kurio laiko į namus grįžo J. K.. Tuo metu tame name gyveno trise, t. y. ji, S. ir J., tačiau pas juos dažnai užsukdavo ir R. Tiksliai negali pasakyti, bet jai atrodo, kad J. į namus grįžo jau būdamas neblaivus. Tarp brolių įvyko žodinis konfliktas, dėl to kad R. kažkada sudaužė puodelį, kad nuolat pas juos ateina pavalgyti ir pats niekada nieko neatsineša apart alaus. J. pyko, kad jį reikia išlaikyti ir liepė jam daugiau neateiti. S. R. taip pat liepė eiti namo. Ji matė, kad J. buvo gerokai įpykęs ir jai žinant koks J. yra išgėręs, t. y. nevaldomo charakterio ir tampa agresyvus, paėmė artimiausią šalia jos buvusį mobilaus ryšio telefoną ir S. pasakė, kad ji eitų paskui ją. Ji iš namo išėjo pirma, jai iš paskos išėjo ir S. Jos nuėjo už ūkinio pastato, link tualeto. Ji paskambino pagalbos telefonu 112. Kiek pamena operatorės prašė, kad policija greičiau atvažiuotų, sakė, kad įtariamasis turi peilį ir, kad jis sumušė sesers vyrą. Pasakė, kad įtariamasis turi peilį manydama, kad policija greičiau sureaguos. Kol ji kalbėjo telefonu pro ūkinio pastato kampą su S. matė, kad iš jų namo išėjo R. K.. Ji nelabai matė kiek jis buvo sumuštas ir ar jis kraujavo. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai. Tuomet jos su S. išėjo iš už ūkinio pastato ir pareigūnams papasakojo tai ką matė. Pareigūnai sulaikė J. K.. O vėliau kiek žino pareigūnai išvyko ieškoti R. Pareigūnams paklausus kur peilis kuris buvo paminėtas pranešime, ji pasakė, kad pagalbos operatorei peilį paminėjo tam, kad policija greičiau atvyktų ir, kad neįvyktų didesnė nelaimė. Namas, kuriame gyvena, yra dviejų galų, t. y. kitame namo gale gyvena kaimynai D. Z. ir A. T., tačiau jie niekada niekur nesikiša ir neliudija. D. Z. yra nevaikštanti, o jos sugyventinis A. visada sako, kad nieko nematė, negirdėjo. Kokius sužalojimus J. padarė R. negali apibūdinti. Su kuo R. sudavė J. ir kiek smūgių į kurias kūno vietas taip pat nežino, nes tuo metu namuose nebuvo. Šiuo metu J. yra taikytas orderis, jo namuose nėra, R. pas juos nebeateina, kur jis gyvena šiuo metu, ji nežino (t. 1, b. l. 53-56).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024-04-03 apie 19:40 val. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame kambaryje neblaivus J. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARPK-0161, nustatytas 2,31 promilių girtumas, smurtavo prieš neblaivų savo brolį R. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARPK-0142, nustatytas 2,08 promilių girtumas. Asmenys kartu negyvena, bendro ūkio neveda. J. K. sudavė broliui R. K. nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį taip sukeldamas R. K. fizinį skausmą ir padarydamas kūno sužalojimus. GMP medikai apžiūrėję R. K. nutarė asmenį pristatyti į Kauno LSMU ligoninę tolimesnei apžiūrai (t. 1, b. l. 9-12).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu prie pat įėjimo į gyvenamąjį namą ant plytelių užfiksuotos rudos spalvos dėmės panašios į kraujo dėmes. Užėjus į gyvenamojo namo vidų kambaryje, matyti girtavimo požymiai. Ant sofos-lovos padėtos antklodės ir ant grindų šalia sofos-lovos užfiksuotos rudos spalvos dėmės panašios į kraujo dėmes. Įvykio vietos apžiūros metu daugiau jokių kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų neužfiksuota ir niekas nepaimta (t. 1, b. l. 13-21).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyrė R. K., matomi sužalojimai - patinimai veide (t. 1, b. l. 41- 44).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 819/2024 (02) matyti, kad R. K. konstatuota nosies ir dešinio skruosto sumušimas, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, padaryti kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminių poveikiu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 70-71).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas skaitmeninis garso įrašas, kuriame užfiksuotas skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Apie įvykį praneša J. B., kad į namus grįžo sugyventinis, pradėjo sesers vyrą labai stipriai daužyti, dabar su peiliu, narkotikų pririjęs. J. B. operatorei teigė, kad sumuštasis kraujuoja, sąmoningas (t. 1, b. l. 81-83).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės L. M. tarnybinio pranešimo dėl įvykio patikslinimo matyti, kad 2024-04-03 dirbant R.Š K4022 kartu su Reagavimo skyriaus Tyrėju A. M., apie 19:40 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad į namus grįžęs sugyventinis dabar sumušė sesers vyrą, (duomenys neskelbtini) m. Sumušta galva, kraujuoja, sąmoningas. Įtariamasis turi peilį. Moterys pasislėpė tualete. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko neblaivi pranešėja J. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,95 prom. girtumas bei sesuo S. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai alkoholio kiekio matuoklių buvo nustatytas 2,78 prom. girtumas. J. B. paaiškino, kad jos neblaivus sugyventinis J. K., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė neblaivų savo brolį R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus J. K. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARPK-0161, nustatytas 2,31 promilių girtumas. Patikrinus R. K. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARPK-0142 nustatytas 2,08 promilių girtumas. Kaip paaiškėjo J. K. sudavė broliui R. K. nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį taip sukeldamas R. K. fizinį skausmą ir padarė kūno sužalojimus. GMP medikai apžiūrėję R. K. nutarė asmenį pristatyti į Kauno LSMU ligoninę tolimesnei apžiūrai. Kadangi dėl savo girtumų J. B. bei S. P., negalėjo būti apklausiamos abiem buvo surašyti šaukimai atvykti į (duomenys neskelbtini) PK apklausai. J. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sulaikytas 48 val. (t. 1, b. l. 88-89).

Iš alkoholio kiekio matuoklio parodymų matyti, kad 2024-04-03, 20:00 val., J. K. nustatytas 2,31 promilių girtumas (t. 1, b. l. 91).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, jog J. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį R. K., pastarajam sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip realizuodamas nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Tokiu būdu konstatuotina, kad J. K. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmes kaltinamajam J. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis).

Skiriant bausmę kaltinamajam J. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nuskalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis J. K. anksčiau teismo teistas, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 1-15), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės grupei (t. 2, b. l. 192). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje tikslinga skirti mažesnę už vidutinę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsnis ir paskirta bausmė mažintina 1/3. Kaip matyti J. K. šiuo metu paskirtą bausmę yra atlikęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ruošiasi įsidarbinti. Tokios aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą minimaliam terminui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu, J. K. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo parodyto pasitikėjimo. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu J. K. skirtini Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte ir 8 punkte numatyti įpareigojimai: per bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaitytinas J. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. balandžio 3 d. 20 val. 10 min. iki 2024 m. balandžio 4 d. 9 val. 47 min. (t. 1, b. l. 102-105), t. y. viena para.

Kaltinamajam J. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktas turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: CD diskas su garso įrašu, esantis baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam - 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7 punkto ir 8 punkto pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės atidėjimo laiką: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu J. K. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. balandžio 3 d. 20 val. 10 min. iki 2024 m. balandžio 4 d. 9 val. 47 min. t. y. 1 (viena) para.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktą turintį reikšmės bylai tirti: CD diską su garso įrašu, esantį baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).