Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įstatymas numato, kad jeigu ieškinio suma neviršija 2 000 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis). Apie teismo posėdžio laiką ir vietą šalims pranešta tinkamai, teismas buvo nustatęs šalims terminą iki 2020 m. vasario 15 d. pateikti dubliką, tripliką, taip pat pasiūlė šalims pateikti papildomus argumentus bei rašytinius įrodymus savo reikalavimams bei atsikirtimams į juos pagrįsti.

Atsakovas iki nustatyto termino papildomų įrodymų ir prašymų teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovo ir M. B. buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis (Gyventojų turto draudimo polisas Serija 19056 Nr. 9117103, draudimo laikotarpis nuo 2018 m. birželio 16 d. iki 2019 m. birželio 15 d.), kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 14 d. minėtas butas buvo užlietas trūkus bendro naudojimo šalto vandens vamzdžiui (Apžiūros aktas žalos byloje Nr. 9081962-1). Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administruojamas UAB „Mano Būstas Kaunas“, kuris perėmė UAB „Šilainių būstas“ teises ir pareigas. Dėl padarytos žalos (apgadinto apdrausto turto) ieškovas išmokėjo 220,00 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjui. Ieškovas siuntė UAB „Šilainių būstas“ pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, tačiau jis nesutiko atlyginti ieškovo patirtos žalos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodomas kaip jų savininkas (valdytojas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Atsakovas yra ginčo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorius, kas reiškia, kad draudžiamojo įvykio metu jis buvo šio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdytojas.

Atsakovas atsiliepime argumentuoja, jog ieškovas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos (nuostolių) ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltės. Su šiais atsakovo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Vertinant atsakovo neteisėtus veiksmus, pažymėtina, jog vykdydamas jam priskirtą uždavinį prižiūrėti namo konstrukcijas, administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Būtent administruojanti įmonė (atsakovas), būdama bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtoju, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, t. y. privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovas privalėjo savalaikiai nustatyti namo vamzdynų būklę bei apie būtinybę remontuoti informuoti daugiabučio namo patalpų savininkus, o, įvykus avarijai, būtent atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą, nes netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus. Neveikimas yra priežastiniame ryšyje su padaryta žala, t. y. atsakovas pažeidė pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą. Šioje vietoje taip pat svarbu paminėti, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), jog aukščiau nurodytas savo, kaip administratoriaus, pareigas vykdė tinkamai, todėl galima preziumuoti, kad atsakovas netinkamai prižiūrėjo bendrojo naudojimo vamzdynų būklę, nerekomendavo namo gyventojams organizuoti vamzdynų remonto ar kapitalinio remonto, tokiu būdu prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, tame tarpe atlyginti padarytą žalą.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę, todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių.

Atsakovas ginčija ieškovo patirtos žalos sumą, nurodydamas, jog ieškovas nėra nurodęs žalos apskaičiavimo pagrįstumo. Atsakovas neteikė įrodymų, kuriais būtų galima remtis apskaičiuojant ieškovo patirtų nuostolių dydį arba kurie paneigtų ieškovo pateiktų dokumentų įrodomąją reikšmę (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas sprendžia, kad aptariamu atveju, žalos dydžiui apskaičiuoti pakanka ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, o šiai faktinei aplinkybei nustatyti papildomos specialiosios žinios nereikalingos (CPK 185, 219 straipsniai).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas, būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, neįvykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad šio namo įranga funkcionuotų be gedimų. Patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dėl vandens pratekėjimo iš bendrojo naudojimo vamzdynų buvo akivaizdžiai apgadintos knygos, televizorius, dujinė kaitlentė, kilimas (CK 6.249 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atlygino ieškovo patirtas išlaidas (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 220,00 Eur žalai atlyginti tenkinamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Atsakovas žalos ieškovui neatlygino, todėl iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 220,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Patenkinus ieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu, 441 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 305174520, 220,00 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą pateikiant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.