- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- 1-2123-486/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- Lietuvos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės L. U. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. 8-3, Vilniuje, teistas:
1) 2008-06-11 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 180 str. 1 d. (4 veikos), 180 str. 2 d. (2 veikos), 63 str. - 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;
2) 2009-08-12 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. - 1 m. laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 64 str. 1 d., minėta bausmė subendrinta su 2008-06-11 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m.;
3) 2012-02-03 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. - 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., bausmė subendrinta su 2009-08-12 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo;
4) 2012-05-25 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (3 veikos), 63 str. 1, 4 d. - 2 m. laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2012-02-03 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 3 m. 7 mėn. laisvės atėmimo (bausmę atlikęs)
5) 2016-02-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 (1) straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams,
kaltinamas Lietuvos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, o būtent:
jis 2018m. gegužės 20 d., apie 16.19 val., Vilniuje, Laisvės pr. ties Justiniškių g. pastatu Nr. 27, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,85 ‰ promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. S. parodė, kad 2018 m. gegužės 20 d. dienos metu susitikęs su draugais gėrė alų, išgėrė nemažai gal kokius 2,5 - 3,0 ltr. Pasibaigus alui nusprendė nuvažiuoti pas panelę, kuri gyvena Karoliniškėse, A.P. K. g. Sėdo prie automobilio Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, ir išvažiavo į Laisvės pr. V. L. pr. apie 50 km/h greičiu, bet nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio, kadangi per arti privažiavo ir atsitrenkė į važiavusio 2-oje eismo juostoje automobilio galinę dalį. Po atsitrenkimo į automobilį sustojo, išlipęs iš savo automobilio kalbėjo su automobilio Saab, į kurį atsitrenkė vairuotoju, bet jis pastebėjęs, kad A. S. yra neblaivus iškvietė policiją. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, kuriuo yra įtarimas pripažįsta pilnai. A. M. 323, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, tačiau neužregistravo savo vardu (b.l. 39-40).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos tarnybos organizavimo poskyrio specialisto M. L. 2018 m. gegužės 20 d. tarnybiniu pranešimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 7 d. dėl to, kad 2018-05-20 apie 16:19 val. Vilniuje, Laisvės pr., ties Justiniškių g. pastatu Nr. 27, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių A. S., gim. 1991-03-10, būdamas neblaivus, alkoholio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARYK-0104, nustatytas 1,58 promilių girtumas (Vilniaus PLC tyrimui paimtas kraujo mėginys), vairuodamas automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį Saab 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Žmonės nenukentėjo (b.l. 1).
2018-05-21 gauta specialisto išvada Nr. T-A4872/2018(01), kurioje nurodyta, kad A. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,85 promilės etilo alkoholio (b. l. 27)
2018-05-20, 16.30 val., alkotesterio šaknelėje užfiksuota, kad A. S. nustatytas 1,58 promilių girtumas (b.l. 24).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3 –būrio vyriausiojo patrulio D. M. 2018 m. gegužės 20 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad eismo įvykio metu nuo vieno iš vairuotojų sklido alkoholio kvapas, jis nuvežtas į priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti (b. l. 3).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2018m. gegužės 20 d., apie 16.19 val., Vilniuje, Laisvės pr., ties Justiniškių g. pastatu Nr. 27, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kraujyje rasta 1,85 ‰ promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Dėl A. S. skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmę A. S. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, veika susijusi su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad jis administracine tvarka baustas (b.l. 47-49), iš jų ir už vairavimą esant neblaiviam, teistas (b.l. 43-46), teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymų sankcijose numatytą alternatyvią bausmę – areštą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) str. paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (LR BK 68 straipsnis) bei turto konfiksavimo (LR BK 72 straipsnis).
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta LR BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). LR BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir į tai, kad kaltinamasis A. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas, siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 punkte, 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Pagal LR BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių į kurias atsižvelgia teismas yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios atitiktų kaltininko asmenybę. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad A. S. praeityje teistas 5 kartus, baustas administracine tvarka, iš jų ir už administracinius nusižengimus susijusius su vairavimu išgėrus, todėl, teismo vertinimu, tik atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones vidutiniam 2 (dviejų) metų terminui bus įgyvendintas jo nubaudimas bei prevencinis auklėjimas nekartoti tų pačių klaidų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Pažymėtina, kad LR BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys LR BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Akivaizdu, jog įvykdyti LR BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos A. T. yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju A. S. veikė tiesiogine tyčia, tai yra jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taikant LR BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos iš kaltininko A. S. išieškotina konfiskuotino turto vertė – 520 eurų.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,
nusprendžia:
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti 45 (keturiasdešimt penkių ) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 ¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti A. S. galutinę bausmę - 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis LR BK 72 str. 5 d., konfiskuoti iš A. S., automobilio Mazda 323, v/n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 520 (penkis šimtus dvidešimt) eurų valstybės naudai.
Paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą 2 (dviejų) metų laikotarpiui.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeista iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.