- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-06
- Bylos Nr.
- 1-122-951/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00157-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- T. P.
- Nukentėjusysis
- N. V., J. Z.
- Advokatai
- Saulius Alysas, Danutė Činčiuvienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P. 2014-06-12 apie 16.40 val. būdamas blaivus, turintis tam teisę, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 133, 134 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas T. gatve nuo A. gatvės link V. gatvės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, iškilus grėsmei eismo saugumui ir atsiradus kelyje kliūčiai – priekyje ta pačia kryptimi važiavusiam ir sustojusiam automobiliui OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. Z., laiku nelėtino greičio ir neapvažiavo kliūties taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, ir dėl to atsitrenkė į automobilio OPEL VECTRA galą, po susidūrimo automobilis OPEL VECTRA išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į priešpriešiais atvažiavusį automobilį AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. V., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio OPEL VECTRA vairuotojui J. Z. dėl galvos smegenų sukrėtimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio vairuotojai N. V. buvo sukeltas fizinis skausmas.
Kaltinamasis T. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad kaltu dėl autoįvykio prisipažįsta, bet nežino, ar padarė nusikaltimą, t. y. nežino, kokio dydžio tai kaltė, bei nepripažino padaryto sveikatos sutrikdymo masto. Teisme jis paaiškino, kad galėjo būti birželio mėn., apie 17 val. važiavo iš darbo, buvo piko metas, nepastebėjo priešais sustojusio automobilio ir trenkėsi į galą. Tuo metu buvo blaivus ir teisę vairuoti transporto priemonę turėjo. Pats vairavo „VW Passat“ automobilį, kuris priklauso jo močiutei I. T., ir kuri pačiam šį automobilį duodavo. Įvykio metu prarado dėmesį. Per vėlai pamatė automobilį, savo vairuojamą automobilį stabdė, bet buvo per vėlu. Savo automobilį stabdė likus 5 metrams, greitis buvo apie 70 km/h, t. y. greičio neviršijo. Bandė išvengti susidūrimo, bet automobilį išnešė į dešinę pusę. Nežino, ar J. Z. automobilis stovėjo, ar riedėjo. J. Z. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinį eismą ir trenkėsi į N. V. automobilį. J. Z. trenkėsi į automobilio „Audi 80“ priekį. Iki eismo įvykio, tarp jo ir J. Z. nevažiavo jokia transporto priemonė. Gal J. Z. staigiai stabdė, persirikiavo ir todėl jis atsitrenkė, nes buvo per vėlu stabdyti. Gal nuovargis trukdė pastebėti kitą automobilį, o sustabdyti negalėjo, nes buvo per vėlu. Pačiam buvo šokas, tačiau išlipęs nubėgo pažiūrėti, kaip jaučiasi kiti. Išlipęs iš savo automobilio, priėjo prie kito automobilio, kuriame sėdėjo J. Z., jam buvo praskelta kakta. Turi 7-8 metų vairavimo stažą, vairavimo įgūdžiai geri. Nukentėjusiųjų klausė, kaip jų sveikata. Paskui atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Medikai apžiūrinėjo N. V.. Įvykio metu J. Z. kakta kraujavo, medikai išvežė abu nukentėjusiuosius. N. V. skundėsi sprando skausmu. Pačiam nieko nebuvo, apsaugojo oro pagalvės, tik ranką skaudėjo. Patį išvežė ekspertai. Su J. Z. susitiko nuovadoje, tuo metu jis buvo dėmesingas, nesimatė, kad nesveikuoja. Paties vairuotas automobilis įvykio metu buvo nedraustas, nes pats jį tuo metu pardavinėjo, todėl buvo viena diena kaip pasibaigęs draudimas, o naujas draudimas nespėjo įsigalioti. Administracine tvarka yra baustas vieną kartą, gal baustumų buvo ir daugiau kartų. Praeityje buvo vieną kartą praradęs vairuotojo pažymėjimą pusei metų, kol dar neturėjo vairavimo stažo. Taip pat yra vairavęs transporto priemonę, neturėdamas teisių. Už eismo įvykį yra baustas. Pripažįsta, kad nukentėjusiesiems buvo padaryta žala, bet mano, kad reikalauja perdėtos žalos, tai bandymas pasipelnyti. Turtinė ir neturtinė žala pateikta per didelė. Dėl civilinio ieškinio tegul sprendžia teismas. Abu nukentėjusieji kreipėsi į jį dėl žalos atlyginimo. Su J. Z. susitiko kitą dieną po įvykio, pasiūlė sumokėti už nuostolius. Pasitarė su tyrėja ir J. Z. grąžino 6 500 Lt. Žala, kurią atlygino J. Z., yra už automobilį, kelionės išlaidos pas gydytojus, tyrėjus, registravimo išlaidos. Pasirašė dokumentus ir viskas baigėsi. Po medicininių išvadų susitiko vėl su J. Z. ir tuomet jis pareikalavo 10 000 Lt už sveikatos sutrikdymą. Pats su tokiu nukentėjusiojo reikalavimu nesutiko. Jo klausė, kas sudaro tą sumą, tai atsakė, kad pablogėjusi sveikata. Tuomet J. Z. siūlė 6000 Lt, bet tuomet su pasiūlyta suma nesutiko nukentėjusysis. J. Z. sužalojimas gal nebuvo toks stiprus. Pats nėra specialistas, bet, jei yra smegenų sutrenkimas, turėtų matytis, tačiau kitą dieną J. Z. buvo koordinuotas, atrodė normaliai. Po įvykio nukentėjusysis J. Z. sėdėjo automobilyje, bendravo su sūnumi, buvo sąmoningas. Iki atvažiuojant medikams, J. Z. buvo su sąmone, tik kakta kruvina. Ar J. Z. savo kojomis nuėjo į greitosios medicinos pagalbos automobilį, tiksliai nepamena. Greitoji pagalba pirmiausia dėmesį skyrė N. V.. Po to atvyko antra greitoji medicinos pagalba, kuri dėmesį skyrė J. Z.. J. Z. automobilio vidutinė rinkos vertė yra 4000 Lt. Nukentėjusiojo automobilio kaina domėjosi pats, nes turi draugų, kurie pardavinėja automobilius. Iš pradžių, kai kalbėjo su J. Z., rado bendrą kalbą, t. y. J. Z. nenorėjo jam kenkti. O pats savo ruožtu davė daugiau pinigų, t. y. ne tik už automobilį. Moralinė žala nėra atlyginta. Dėl smegenų sukrėtimo sirgo 4 mėnesius, o gal sirgo specialiai. Nukentėjusiajam dėl neturtinės žalos iki teismo siūlė dar 5 000 Lt, bet jis su tokia suma nesutiko. Dabar dar prisidėjo advokato išlaidos, todėl dėl sumos dydžio palieka spręsti teismui. Dėl vaistų, tai kvitas buvo virš 200 Lt, todėl nesutinka, kad nukentėjusysis reikalauja už vaistus 1 000 Lt atlyginimo. Su N. V. susitiko ir jai atlygino apie 2100 Lt žalą: už automobilį - Draudikų biurui, N. V. atlygino 800 Lt moralinę žalą ir su ja išsiskyrė taikiai. N. V. patirtą fizinį skausmą pripažįsta. Dėl įvykio kaltina save, dėl to gailisi ir visų atsiprašo.
Nukentėjusysis J. Z. teisiamojo posėdžio parodė, kad birželio 12 d. 16.30 val. sustojo sukti į kairę, nes aikštelėje jo laukė sūnus. Pats greitai nevažiavo ir staigiai nestabdė. Į antrą eismo juostą persirikiavo prieš pat posūkį. Matė atvažiuojantį automobilį, bet nemanė, kad automobilis pro jo vairuojamą automobilį neprasuks. Persirikiavo prieš posūkį, stabdė iš lėto. Veidrodėlyje matė kitą automobilį, bet nežino, ar tai buvo T. P. automobilis. Pats persirikiavo į antrą juostą, T. P. važiavo irgi antra eismo juosta. Pirma eismo juosta buvo tuščia, turėjo galimybę persirikiuoti. Tuo metu pats važiavo 40-50 km/h greičiu. Pirmas smūgis buvo labai stiprus. T. P. stabdymo kelias buvo 6 metrai, vadinasi, važiavo didesniu greičiu. Smūgius pamena labai gerai. Po pirmo smūgio mašina pradėjo suktis ir sustojo. Tada buvo antras smūgis. Nematė, kas dedasi aplink. Paties rankos įvykio metu buvo ant vairo. Po antro smūgio buvo sulaužyta sėdynė, kažkur trenkėsi galva. Bandė atsisėsti ir paskambinti sūnui, bet sūnus pats atbėgo prie jo paties. Pribėgo ir kiti įvykio dalyviai, iškvietė policiją ir greitąją. Sūnus patį paguldė ir neleido keltis. Taip pat sūnus bandė sustabdyti kraujavimą. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba išvežė patį į medicinos įstaigą. Medikai išgabeno neštuvais, neleido keltis. Medicinos įstaigoje peršvietė dėl lūžių, susiuvo žaizdas, uždėjo įtvarą ir išleido į namus. Jį vežė arba nešė, ligoninėje ilgai nebuvo, ir sūnus parvežė namo. Medikai apžiūrėjo ne visą, nepamena, ar buvo nusirengęs. Medikai dėl sąmonės praradimo klausė, tik pats nežinojo, ar ją buvo praradęs. Nenurodė, kad skauda krūtinę. Dėl krūtinės skausmo šeimos gydytojai irgi nesiskundė. Iki įvykio buvo padidėjęs kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimo nebuvo. Galvos skausmų nėra turėjęs. Kitą dieną važiavo pas tyrėją, ten aptarė patirtą žalą už automobilį, transportavimo išlaidas, registravimo, techninės apžiūros išlaidas, viską, kas susiję su automobiliu. Už naują automobilį mokėjo 4700 Lt, nes senasis automobilis buvo nebeeksploatuojamas. Iki avarijos automobilis buvo sutvarkytas, tad kalbėjo apie 4500 Lt automobilio vertę. Su kaltinamuoju tarėsi dėl 10 000 Lt žalos atlyginimo, o sumokėjo 6 500 Lt už automobilį, priregistravimą, techninę apžiūrą, gabenimą. Vaistai, kelionės išlaidos pas gydytoją neįeina į 6 500 Lt sumą. Už automobilį mokėjo 4 700 Lt, du kartus varė techninei apžiūrai, be to, automobilį reikėjo remontuoti. Apie keliones pas medikus, tyrėją su kaltinamuoju nekalbėjo. Į 6 500 Lt sumą įeina kelionės išlaidos, susijusios su automobilio pirkimu. Sugadintas automobilis buvo 2000 metų, kuras – benzinas. Po įvykio nusipirko tokį patį, tik 2001 metų. Seno automobilio transportavimas iš įvykio vietos kainavo 460 Lt. Seno automobilio nepardavė, už jį siūlo 400 Lt. Pas tyrėją vyko 4 kartus, tačiau Draudikų biuras atsisako už tai mokėti. Vieną kartą vyko pas draudikus Šiauliuose. Dėl žalos kreipėsi, kai buvo gavęs medicinines išvadas ir sakė, kad žala yra 10000 Lt, kurią sudaro kelionės pas gydytojus, vaistai ir neturtinė žala. Neturtinė žala toje sumoje yra 5000 Lt. T. P. pasiūlė pačiam 6000 Lt, bet su šia pasiūlyta suma nesutiko. Paties gydymas vyksta ir dabar, dėl to pareikšto civilinio ieškinio suma yra didesnė. Neturtinės žalos atlyginimui prašo 30000 Lt, nes yra neaiškios pasekmės ateityje. Iš ko prašo priteisti žalą, nežino. Dėl neturtinės 5000 Lt žalos atlyginimo kalbėjo su kaltinamuoju rugsėjo mėn., kai jau žinojo medicinines išvadas. Tarėsi su daktarais, teisininkais, todėl tokią sumą ir pasakė. Rugsėjo mėn. prašė 10 000 Lt, iš kurios 5 000 Lt yra neturtinė žala. T. P. pasiūlė 6 000 Lt, bet tuomet nesusitarė. Dėl įvykio buvo smegenų sutrenkimas, prakirsta galva, iš vietos išjudinti sinusai, širdies ritmo sutrikimai. Galvos svaigimo anksčiau nebūdavo, patį pykina ir streikuoja širdies ritmas. Turtinę žalą sudaro: kelionės išlaidos pas gydytojus, tyrėją, naujo automobilio paieška, vaistai. Pas gydytojus vyko 1 kartą per savaitę. Nedarbingas buvo iki rugsėjo 25 d. Lapkričio mėnesį vėl buvo nedarbingas dėl galvos svaigimo. Išlaidos vaistams nėra pagrįstos dokumentais. Sinusitas, sloga – avarijos pasekmė, nes išsijudino sinusai. Nežino, ar teko pirkti vaistų nuo pykinimo. Nuo galvos svaigimo vaistus pirko. Visi vaistai buvo išrašyti gydytojo. Į draudikų biurą nesikreipė, bet jie jam skambino, sakė, kad dėl transporto priemonės susitarė su kaltininku. Nurodė ne visus vaistus, nes ne visus vaistų kvitus išsaugojo. Vaistams išleista apie 1000 Lt. Dėl kelionės išlaidų, tai paskaičiavo benzinui išleistus pinigus. Dėl neturtinės žalos draudikų biuro suma pačiam tiktų, jei sveikata būtų gera, tačiau ji nėra gera, tad lieka prie savo reikalavimo. Po įvykio dirbo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje. Darbo profilis platus, bendrauja su žmonėmis, vaikščioja po žemės ūkius, laukus. Kilnojimų svorio nėra. Nuo įvykio iki rugsėjo 25 d. buvo nepertraukiamas nedarbingumas, jį pratęsinėjo skirtingi Kelmės poliklinikos gydytojai. Privačiai pas gydytojus važiavo tik į Kauną. Kaltinamasis atsiprašė, iš jo atsiprašymą priėmė.
Nukentėjusioji N. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas buvo birželio 12 d. 16.30 val., t. y. po pietų važiavo T. gatve, buvo intensyvus eismas. Leistino greičio neviršijo, t. y. važiavo apie 60 km/h. Viskas įvyko greitai, nespėjo stabdyti ir į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė kitas automobilis. J. Z. automobilį matė, bet nemanė, kad jo automobilis suks. Pati nesureagavo. Po susidūrimo išlipo ir nuėjo prie J. Z., nes manė, kad jis kaltininkas. Tuomet pajuto kaklo ir krūtinės skausmą, nes buvo sumušta krūtinė ir patemptas kaklas. J. Z. sėdėjo savo automobilyje, buvo sąmoningas, su juo pati bendravo. J. Z. elgėsi adekvačiai, apie sąmonės praradimą nieko nesakė. J. Z. buvo užsiėmęs už galvos, matė kraują. Priėjo kaltinamasis, greitosios medikai, nunešė į automobilį ir išvežė. Pas kurį pirmą iš nukentėjusiųjų atėjo medikai, nežino, tik žino, kad ją išvežė pirmą. Kaip išvežė J. Z., pati nematė. Ligoninėje peršvietė. Tą pačią dieną nuvyko į policiją ir viską parašė. Iš T. P. gavo 800 Lt už nedarbingumą. Pasekmių šiuo metu nejaučia. Dėl automobilio kreipėsi į savo draudimo bendrovę ir žalą atlygino. Tai buvo tėčio mašina, tai jam žalą taip pat atlygino. Pretenzijų neturi. Kaltinamas jos atsiprašė, jam atleido. Mano, kad T. P. turėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, J. Z. prašoma suma yra neprotinga. T. P. galėjo Draudikų biurui sumokėti 2100 Lt.
Ekspertas Henrikas Daujotas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad byloje teiktą išvadą tvirtina. J. Z. 2014-06-18 kreipėsi į jų skyrių. Jam buvo imobilizuotas kaklas ir uždėtas tvarstis ant kaktos. Buvo pareikalauti gydymo duomenys, t.y. priėmimo kortelė ir Kelmės centro kortelė. Jam buvo galvos smegenų sukrėtimas ir muštinė žaizda kaktoje, tai buvo avarijos pasekmė. Turimuose dokumentuose kitų nusiskundimų dėl širdies nebuvo. Reikia vertinti medicininius dokumentus. Galvos svaigimas, skausmas buvo, J. Z. skundėsi, bet ar tai avarijos pasekmė – sunku vertinti. Turimi medicininiai dokumentai pačiam nekelia abejonių dėl pateiktos išvados. Ambulatoriškai buvo konsultuotas neurologo, kuris patvirtino, kad buvo galvos smegenų sukrėtimas. Galvos sutrenkimas tiesiogiai nesusijęs su širdies veikla. Pats nežino, kad nukentėjusysis buvo reanimuotas. Sunku pasakyti, ar keistųsi sveikatos sutrikdymo mastas, jei širdies veiklos sutrikimas būtų susijęs su avarija. Širdies veiklos sutrikimas negali būti tiesioginė sveikatos sutrikimo pasekmė. Apie kitų organų sužalojimus duomenų nebuvo. Tiesiogiai širdis sužeista nebuvo, emociniai išgyvenimai galėjo sukelti širdies sutrikimus. Širdies veiklos sutrikimas tiesiogiai negali turėti įtakos galvos skausmui, svaigimui. Jei yra širdies ritmo sutrikimai, skausmas randasi širdies plote, plinta į rankas. Jei kraujospūdis padidėjęs, gali būti galvos skausmas, svaigimas. Konkrečiai neturi duomenų, ar kraujospūdžio problemos lemia galvos skausmą ir svaigimą. Jis buvo apžiūrėtas specialistų, kurie nustatė, o pats rėmėsi nukentėjusiojo pasakojimais ir specialisto išvada. Tai funkcinis dalykas, jo nėra kaip įrodyti. Antrą dieną po įvykio šeimos gydytojas nenurodė galvos smegenų sukrėtimo. Išrašus iš ligoninės šeimos gydytojai gauna vėliau. Įrašas atsirado, kai gavo ligoninės išrašą. Be J. Z. žodinio paaiškinimo, buvo galvos trauma, žaizda galvoje. Tai jau buvo objektyvūs galvos smegenų sukrėtimo požymiai. Dėl smegenų sukrėtimo žmogus nedarbingas būna 2 savaites, būna kiti nedarbingi ir mėnesiais. Pirštų tremoras yra pirštų virpėjimas, drebėjimas. Tai liekamasis požymis po galvos smegenų traumos. Galvos smegenų sukrėtimas gali sukelti skausmo, svaigimo pasekmes, gali nieko nelikti, gali būti padidėjęs jautrumas, pirštų tremoras. Duomenų apie krūtinės sumušimą nėra. Susipažinus su gautais medicininiais dokumentais, jo duota išvada nesikeičia. 2003 metais buvo gydomas dėl klausos sutrikimų. 2014-08-28 buvo gydytas dėl ritmo sutrikimo, hipertenzinės širdies ligos, hipertenzinės kardiopatijos. Tai liga, kuri neišsivysto per kelias savaites, ji vystosi ilgą laiką. 2014-11-04 nustatyta ta pati diagnozė. Asmens sveikatos istorijoje buvo siųstas kardiologo konsultacijai, bet diagnozės nėra. Gydymas dėl ritmo sutrikimo ir trauma tiesioginio ryšio neturi, nes tai ligos, o ne sužalojimai. Jei krūtinės ląsta būtų sumušta, būtų simptomai pasireiškę iš karto, o ne po kurio laiko. 2014 m. pabaigoje sirgo hipertenzine širdies liga, hipertenzinekardiopatija, širdies ritmo sutrikimu. Dėl hipertenzinės širdies ligos nėra duomenų, koks nukentėjusiojo kraujospūdis. Jei aukštas – galimas galvos skausmas ir svaigimas. Neurologinė simptomatika – jei yra patologiniai refleksai galūnėse, akių judesiai, įtemptas sprandas. Po įvykio dėl patologinių refleksų objektyvių duomenų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis T. P. savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau jo kaltę įrodo kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai.
2014-06-12 eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, kuriuose užfiksuoti eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, požymiai, automobilių padėtys po susidūrimo, išmatuoti reikiami atstumai (1 t. 6-19 b. l.).
2014-06-12 transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti automobilio VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio I. T., išoriniai sugadinimo požymiai: priekinis bamperis, abu priekiniai sparnai, variklio dangtis, abu priekiniai žibintai, abu priekiniai posūkių žibintai, radiatoriaus grotelės, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės ratas, vairuotojo ir keleivio saugos pagalves (1 t. 20-21 b. l.).
2014-06-12 transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti automobilio OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio J. Z., išoriniai sugadinimo požymiai: užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis dešinės pusės žibintas, bagažinės dangtis, užpakalinis dešinės pusės stiklas, stogas, galinis valstybinio numerio ženklas (1 t. 24-25 b. l.).
2014-06-12 transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti automobilio AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio J. V., išoriniai sugadinimo požymiai: priekinis bamperis, abu priekiniai sparnai, variklio dangtis, abu priekiniai žibintai abu priekiniai posūkio žibintai, radiatoriaus grotelės, priekinis kairės pusės ratas (1 t. 28-29 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-06-13 specialisto išvada Nr. 843/14(04), kurioje nurodyta, kad N. V. kūne sužalojimų nėra. Kaklo raiščių patempimo ir krūtinės sumušimo diagnozės nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis (1 t. 116 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-06-16 specialisto išvada Nr. G 855/14(04), kurioje nurodyta, kad J. Z. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kaktoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. J. Z. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t. 126-127 b. l.).
VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2014-06-12 aktas Nr. 188, kuriame nurodyta, kad T. P. kraujyje alkoholio nerasta (1 t. 104 b. l.).
BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse.
Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta iš dalies paties kaltinamojo paaiškinimais apie įvykusį eismo įvykį, kad įvykio metu prarado dėmesį, per vėlai pamatė automobilį, savo vairuojamą automobilį stabdė, bet buvo per vėlu ir trenkėsi į kito automobilio galą, t. y. teisme kaltinamasis pripažino, jog pažeidė Kelių eismo taisyklėse numatytus reikalavimus. Šiuos jo paaiškinimus patvirtina kiti teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei ištirti įrodymai: nukentėjusiojo J. Z. teisme duoti parodymai, kad jis, persirikiavęs į antrą važiavimo juostą bei stabdydamas, pajuto pirmą smūgį; automobilis pradėjo suktis ir sustojo, tada buvo antras smūgis; nukentėjusiosios N. V. teisme duoti parodymai, kad nespėjo stabdyti ir į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė J. Z. automobilis, kurį matė, bet nemanė, jog jo automobilis suks; po susidūrimo išlipo ir nuėjo prie J. Z., nes manė, kad jis kaltininkas; eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, transporto priemonių apžiūros protokolai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados ir kiti rašytiniai įrodymai. Įrodymai byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja faktą, kad T. P. kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2014-06-12 apie 16.40 val. būdamas blaivus, turintis tam teisę, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 133, 134, punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas T. gatve nuo A. gatvės link V. gatvės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, iškilus grėsmei eismo saugumui ir atsiradus kelyje kliūčiai – priekyje ta pačia kryptimi važiavusiam ir sustojusiam automobiliui OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. Z., laiku nelėtino greičio ir neapvažiavo kliūties taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, ir dėl to atsitrenkė į automobilio OPEL VECTRA galą, po susidūrimo automobilis OPEL VECTRA išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į priešpriešiais atvažiavusį automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. V., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio OPEL VECTRA vairuotojui J. Z. dėl galvos smegenų sukrėtimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio vairuotojai N. V. buvo sukeltas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo sužalotas nukentėjusysis J. Z., kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusioji N. V., kuriai buvo sukeltas fizinis skausmas.
Teisminio nagrinėjimo metu tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas kėlė klausimą dėl nukentėjusiajam J. Z. nustatyto sveikatos sutrikdymo masto, teigdami, kad vienintelis objektyvus požymis, leidžiantis spręsti apie galvos smegenų sukrėtimą, tai žaizda galvoje, o likusieji požymiai yra subjektyvūs.
Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog sveikatos sutrikdymų požymius apibrėžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5 punkte (dalyje) apibrėžtos sąvokos, tarp jų ir sveikatos sutrikdymo, kuris reiškia žmogaus sužalojimą arba susargdinimą; sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu, o susargdinimas – tai organizmo funkcijų sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu ar psichiniu poveikiu arba nesuteikiant būtinos medicinos pagalbos. Minėtose taisyklės nurodyti medicininiai sveikatos sutrikdymo masto (nežymaus, nesunkaus, sunkaus) nustatymo kriterijai. Taigi, nustatant, koks sveikatos sutrikdymas (arba kitaip tariant – sužalojimas, susargdinimas) buvo padarytas, reikalinga kompetencija – specialios (medicininės) žinios, o tai reiškia, kad, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89, 90 straipsniuose, šiais klausimais tyrimą atlieka ir išvadas teikia specialistas (taip pat tai gali būti ekspertas – BPK 84-88 straipsniai). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą specialisto išvada yra vienas iš įrodymų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-417/2014). Nagrinėtinu atveju matyti, kad 2014-06-16 specialisto išvadoje Nr. G 855/14(04), nurodyta, jog J. Z. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kaktoje; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; J. Z. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t. 126-127 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti ir tai, jog J. Z. be muštinės žaizdos kaktoje buvo nustatyti ir kiti objektyvūs požymiai – skausmingas stuburas kaklinėje dalyje, riboti galvos judesiai į šalis, vyraujantis pirštų tremoras ir tirpimas. Be to, iš specialisto išvados matyti, jog buvo nustatyta ir visa eilė subjektyvių požymių – galvos skausmas, galvos svaigimas, svaiguliai, jaučiamas nuovargis ir silpnumas.
Nors specialisto parodymai ar paaiškinimai nelaikytini savarankiška įrodymų rūšimi, jie gali būti gaunami, kilus neaiškumų dėl specialisto pateiktos išvados, arba kai specialisto pagalba yra reikalinga atliekant atskirus proceso veiksmus, tiriant surinktus įrodymus, specialisto paaiškinimai dėl pateiktos išvados padeda teismui apsispręsti dėl išvados vertinimo, dėl surinktų duomenų reikšmės, nustatant teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, padeda tinkamai rinkti bei įvertinti kitus įrodymus. Dėl šių priežasčių nagrinėtinu atveju teisme buvo apklaustas ekspertas Henrikas Daujotas, kuris, susipažinęs su papildomai pateiktais medicininiais dokumentais, tik dar kartą patvirtino savo duotą išvadą bei paaiškino, kad be nukentėjusiojo žodinio paaiškinimo, buvo nustatyta galvos trauma, žaizda galvoje - tai jau buvo objektyvūs galvos smegenų sukrėtimo požymiai; dėl smegenų sukrėtimo žmogus nedarbingas būna 2 savaites, kitais atvejais žmonės būna nedarbingi ir mėnesiais; J. Z. buvo nustatytas pirštų tremoras, t.y. pirštų virpėjimas, drebėjimas, kuris yra liekamasis požymis po galvos smegenų traumos. Be to, specialistas taip pat teismui patvirtino, jog galvos smegenų sukrėtimas gali sukelti skausmo, svaigimo pasekmes, gali būti padidėjęs jautrumas, pirštų tremoras. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog jau Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriaus medikų pateikta pati pirminė diagnozė buvo – muštinė galvos žaizda, galvos smegenų sukrėtimas; 2014-07-11 nukentėjusysis konsultuotas neurologo ir šio mediko pateikta diagnozė – būklė po smegenų sukrėtimo, astenovegetacinis sindromas, potrauminė kaklo radikulopatija, po to nedarbingumas esant tai pačiai diagnozei tęsiamas bei 2014-07-25 medicininiuose dokumentuose mediko papildyta, jog vyrauja pirštų tremoras ir tirpimas (1 t. 126 b. l.). Paminėtina ir tai, kad teisme apklaustas kaltinamasis T. P. taip pat patvirtino, jog po avarijos J. Z. sėdėjo, jam buvo praskelta kakta, kuri kraujavo. Nukentėjusioji N. V. taip pat patvirtino, jog J. Z. po avarijos buvo užsiėmęs už galvos, matė kraują. Tokios aplinkybės tik dar kartą patvirtina nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismui nelieka pagrindo abejoti specialisto išvada Nr. G 855/14 (04) ir nukentėjusiajam J. Z. nustatytu sveikatos sutrikdymo mastu.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytus padarinius, T. P. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kadangi T. P. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimo rezultatas buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – kitų žmonių – nukentėjusiojo J. Z. nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei fizinio skausmo sukėlimu nukentėjusiajai N. V..
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. P. pats savo noru visiškai atlygino nukentėjusiajai N. V. padarytą žalą, sumokėdamas jai 231,69 Eur (800 Lt) padarytos neturtinės žalos, o nukentėjusiajam J. Z. iš dalies atlygino padarytą žalą, t. y. sumokėjo 1882,53 Eur (6500 Lt) padarytos turtinės žalos (1 t. 56, 136 b. l.), todėl, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas pripažįsta kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino didelę dalį padarytos žalos. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).
Kaltinamasis T. P. padarė vieną nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą (LR BK 11 str. 2 d.), nusikaltimas baigtas. Nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, teistumui išnykus (1 t. 152-153 b. l.), praeityje baustas administracine tvarka (dauguma padarytų pažeidimų susiję su KET pažeidimais) (1 t. 155-160 b. l.), dirbantis, Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) administracine tvarka nėra baustas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus T. P., kaip dirbančiam asmeniui, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, šio straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę - baudą. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės numatytas vidurkis.
LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga).
Nagrinėtinu atveju įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo padarytus KET pažeidimus, kilusius padarinius, tai, kad įvykusios avarijos padariniai nėra itin skaudūs (nė vienas žmogus nežuvo, nebuvo itin sunkiai sužalotas), be to, iš asmens baustumų pažymos matyti, kad T. P. paskutinį kartą administracine tvarka buvo baustas tik 2009-06-25, kas rodo, kad gana ilgą laiko tarpą (5 m.) T. P. buvo drausmingas kelių eismo dalyvis, T. P. baudžiamojo poveikio priemonė neskiriama.
T. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. 48, 49 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. Z. buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš T. P. priteisti 1967 Lt turtinės žalos ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti jam iš T. P. advokato atstovavimo išlaidas (1 t. 67-69 b. l.). 2014-09-30 nutarimu J. Z. buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t. 97 b. l.).
Pažymėtina, kad paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusį žalos dydį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimus kaltinamasis T. P. padarė vairuodamas automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo draustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. To paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei: kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Šiaulių apygardos teismas vienoje iš savo baudžiamųjų bylų Nr. 1A-7-300/2012 pažymėjo, kad draudikų biuras yra savotiškas garantas, nes jis moka draudimo išmokas tais atvejais, kai, pavyzdžiui, kaltininkas vairuoja neapdraustą transporto priemonę, pabėga iš eismo įvykio vietos ir nenustatomas, bei kitais Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytais atvejais. Tokiu teisiniu reguliavimu ginami ne transporto priemonės valdytojo, bet nukentėjusiojo interesai, kartu suteikiant teisę išmokėjusiam išmoką draudikui ar draudikų biurui atgręžtiniu reikalavimu susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (pvz., kasacinės bylos Nr. 3K-3-198/2009, 3K-3-255/2010). O ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir laiku tiesiogiai nesikreipia į draudikų biurą, o baudžiamajame procese pareiškia civilinį ieškinį, nepanaikina draudikų biuro pareigos atlyginti žalą (LAT nutartis 2K-404/2011).
Esant aptartoms aplinkybėms, teismas mano, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam pareiga atlyginti arba pašalinti žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo atsiranda ir draudikų biurui, padaryta žala turėtų būti priteistina iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau - draudikų biuras), o ne iš kaltinamojo T. P., kaip prašė nukentėjusysis J. Z..
Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo. Iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų matyti, kad <...>, asmuo, nukentėjęs eismo įvykyje, dėl padarytos žalos atlyginimo gali kreiptis keliais būdais arba pateikdamas pretenziją draudikui arba pareikšdamas ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (13 straipsnis). Draudikas, būdamas apribotas draudimo sumų pagal įstatymą, veikdamas sutartinių įsipareigojimų pagrindu, esant eismo įvykiui, išmoką išmoka arba pretenzijos pagrindu arba teismo sprendimo pagrindu. Tačiau įstatymas jo neįpareigoja laukti kol baudžiamojoje byloje bus priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo, draudikas neturtinės žalos atlyginimą gali išmokėti ir anksčiau, o tuo atveju, kai pagal teismo sprendimą priteista suma yra didesnė negu išmokėta, draudikas, vykdydamas teismo sprendimą, privalo išmokėti sumos skirtumą pagal draudimo sutarties ribas“ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartis byloje Nr. 2K-548/2012).
Iš nukentėjusiojo J. Z. civilinio ieškinio matyti, kad jo reikalaujamą turtinę žalą sudaro: išlaidos už vaistų įsigijimą – 1 000 Lt; kelionės išlaidos pas medikus, pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, pas draudimo atstovus, t. y. 967 Lt, viso 1 967 Lt (1 t. 68 b. l.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad draudikų biuras nukentėjusiajam J. Z. nėra išmokėjęs nė vienos draudiminės išmokos, susijusios su įvykusiu eismo įvykiu. Bylos aplinkybės rodo ir tai, kad kaltinamasis gera valia nukentėjusiajam jau yra sumokėjęs 6500 Lt, tai patvirtina J. Z. ir T. P. pateiktas rašytinis susitarimas, kuriame pažymėta, kad atlyginta žala už automobilį, jo transportavimo išlaidas ir už patirtas kelionės išlaidas. Susitarime nukentėjusysis J. Z. pažymėjo, kad pretenzijų neturi (1 t. 136 b. l.).
Tačiau teisme nukentėjusysis J. Z. patikslino, kad vaistai, kelionės išlaidos pas gydytoją neįeina į 6 500 Lt sumą. Taip pat nurodė, kad po įvykio nusipirko tokį patį automobilį, tik 2001 metų, už automobilį mokėjo 4 700 Lt, du kartus varė techninei apžiūrai, be to, automobilį reikėjo remontuoti; seno automobilio transportavimas iš įvykio vietos kainavo 460 Lt, į 6 500 Lt sumą įeina kelionės išlaidos, susijusios su automobilio pirkimu. Tuo tarpu kaltinamasis teismui paaiškino, jog su J. Z. susitiko kitą dieną po įvykio, pasiūlė sumokėti už nuostolius ir J. Z. grąžino 6 500 Lt, žala, kurią atlygino J. Z., yra už automobilį, kelionės išlaidos pas gydytojus, tyrėjus, registravimo išlaidos. Kaltinamasis taip pat teigė, jog jis, sumokėdamas 6500 Lt nukentėjusiajam, atlygino jam visą turtinę žalą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis J. Z. teismui pateikė vaistų įsigijimą patvirtinančius kvitus tik 192,8 Lt sumai, kuro įsigijimą patvirtinančių kvitų 1332,93 Lt sumai. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis J. Z. pateikė papildomų kuro įsigijimą patvirtinančių kvitų. Viso kuro išlaidas sudaranti suma pasiekė 2382,19 Lt. Taip pat teismui pateikė sąskaitą faktūrą Nr. 342, iš kurios matyti, kad J. Z. už automobilio remontą 2014-07-15 sumokėjo 560,61 Lt. Tačiau pažymėtina, kad iš šios sąskaitos faktūros nėra aišku, kokį automobilį J. Z. remontavo.
Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo J. Z. pateiktus vaistų pirkimo kvitus, gydytojų išrašytus vaistų receptus, kvitus už patirtas kuro sąnaudas, atsižvelgdamas į tai, kad J. Z. apsilankymai pas gydytojus dėl širdies ritmo sutrikimo neturi tiesioginio ryšio su eismo įvykio metu padarytais sužalojimais, įvertindamas kaltinamojo pateiktus dokumentus, įrodančius automobilio OPEL VECTRA (kurį įsigijo nukentėjusysis) preliminarią rinkos kainą, atsižvelgdamas į tai, kad J. Z. nusipirko vieneriais metais naujesnį automobilį, o sugadintas nukentėjusiojo automobilis dar yra neparduotas (pasak nukentėjusiojo seno automobilio nepardavė, o už jį siūlo 400 Lt, t. y. numatomos papildomos pajamos pardavus minėtą automobilį), mano, kad nukentėjusiajam J. Z. sumokėta 6500 Lt suma yra pakankama suma turtinei žalai atlyginti, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, netenkinamas.
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas.
Sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo J. Z. sveikata, nes galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, dėl įvykio jam buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kaktoje, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo gydomas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, vėliau gydomas ambulatoriškai. Pateiktame civiliniame ieškinyje nurodyta, jog J. Z. dėl padarytų nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė tuo, jog eismo įvykio metu patirtas sveikatos problemas tebesigydo ir dabar, negali dirbti ir dėl to jaučiasi labai blogai, jaučia skausmus ir dėl to patyrė itin didelius nepatogumus; dėl sveikatos problemų jį apėmė depresija.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2 000 iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-548/2012, 2K-350/2012, 2K-280/2010, 2K-215/2010).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, padarytos žalos dydį (J. Z. padarytas galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kaktoje); žalos padarymo aplinkybes (sužalojimai patirti dėl netyčinių kaltininko veiksmų, netikėtai, kaltinamajam esant blaiviam); į tai, kad nukentėjusysis J. Z. patyrė nepatogumų (buvo apžiūrėtas VšĮ R. Š. ligoninėje, tačiau greitai buvo paleistas gydytis ambulatoriškai); į sužalojimų pasekmes, dėl T. P. padaryto nusikaltimo nukentėjusiajam nebuvo sunkiai ar negrįžtamai sutrikdyta sveikata (nukentėjusysis J. Z. šiuo metu gali dirbti), tačiau, kaip nurodė nukentėjusysis, jam po įvykio dar kartais svaigsta galva, sinusitas, sloga – avarijos pasekmė, nes išsijudinti sinusai, į tai, kad kaltinamasis yra gana jauno amžiaus, dirbantis, žala padaryta neatsargiais T. P. veiksmais, sąmoningai nesiekiant sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nukentėjusiajam, į kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė bei siekdamas jo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajam J. Z. padarytą neturtinę žalą įvertina 3 000 Eur, todėl iš draudikų biuro nukentėjusiajam J. Z. priteistina 3 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis J. Z., pareiškęs civilinį ieškinį, taip pat prašė priteisti ir 3000 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Byloje yra šias išlaidas patvirtinantys dokumentai –AB DnB banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2014-09-23 J. Z. pagal teisinių paslaugų sutartį Danutei Činčiuvienei sumokėjo 3000 Lt (1 t. 75 b. l.). Teismas pripažįsta, kad šias išlaidas nukentėjusysis patyrė dėl T. P. sukelto eismo įvykio, dėl to jos pagrįstai pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo T. P..
Daiktinis įrodymas – automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis I. T., grąžintas saugoti kaltinamajam T. P., paliktinas neribotai savininko nuosavybei (1 t. 23 b. l.).
Daiktinis įrodymas – automobilis OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis J. Z., grąžintas saugoti A. Z., paliktinas neribotai savininko nuosavybei (1 t. 27 b. l.).
Daiktinis įrodymas – automobilis AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis J. V., grąžintas saugoti N. V., paliktinas neribotai savininko nuosavybei (1 t. 31 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
T. P. pripažinti kaltu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir paskirti 25 MGL (941,5 Eur) dydžio baudą. Paskirtai baudai sumokėti nustatant 6 (šešių) mėnesių laikotarpį.
T. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nukentėjusiojo J. Z. pareikšto civilinio ieškinio dėl 569,68 Eur (1967 Lt) turtinės žalos atlyginimo netenkinti.
Nukentėjusiojo J. Z. pareikštą civilinį ieškinį dėl 8688,60 Eur (30000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam J. Z. 3000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo iš LR Transporto priemonių draudikų biuro.
Pripažinti nukentėjusiojo J. Z. patirtas 868,86 Eur (3000 Lt) atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo T. P. J. Z. naudai.
Daiktinį įrodymą – automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį I. T., grąžintą saugoti kaltinamajam T. P., palikti neribotai savininko nuosavybei (1 t. 23 b. l.).
Daiktinį įrodymą – automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį J. Z., grąžintą saugoti A. Z., palikti neribotai savininko nuosavybei (1 t. 27 b. l.).
Daiktinį įrodymą – automobilį AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį J. V., grąžintą saugoti N. V., palikti neribotai savininko nuosavybei (1 t. 31 b. l.).
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.