Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, P-525-23-14

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-03-19
Bylos Nr.: P-525-23-14
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01809-2012-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Ričardas Piličiauskas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“
Pareiškėjas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto fondas“

Kategorijos

80.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. P525-23/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01809-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 80.11. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-1474/2013 pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VAATC“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto fondas“ dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) teismui padavė prašymą (I t., b. l. 1?7) panaikinti Inspekcijos Vilniaus skyriuje užregistruotos uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ (toliau – ir UAB „VAATC“) surašytos 2012 m. balandžio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. SUD-00-120419-00476 (toliau – ir Deklaracija) galiojimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad siekia panaikinti UAB „VAATC“ deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą, kadangi nustatyta, jog bendrovė neturėjo statybą leidžiančio dokumento ir negalėjo įgyvendinti statytojo teisės. Statytojas UAB „VAATC“ Inspekcijos Vilniaus skyriui 2012 m. balandžio 19 d. pateikė prašymą užregistruoti deklaraciją apie 3 naujai pastatytų II grupės nesudėtingų statinių – aikštelių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Aikštelės), statybos užbaigimą. Prie prašymo pridedami dokumentai nebuvo nurodyti. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso valstybei, jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, statytojas į šį sklypą neturi valdymo teisių. Pažymėjo, kad statybos techninis reglamentas „Statybą leidžiantys dokumentai“ numatė reikalavimą, kad II grupės nesudėtingo statinio statybai mieste būtų rengiamas supaprastintas statybos projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimas projektui. Nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojus šio statybos techninio reglamento pakeitimams, reikalavimas gauti rašytinį pritarimą projektui reikia statant visus nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje. Taigi UAB „VAATC“ kartu su prašymu užregistruoti statybos užbaigimą turėjo pateikti statybą leidžiančio dokumento kopiją. Be to, Deklaracijoje buvo užpildyta 1 lentelė „Pastatų rodikliai“, nors ši lentelė turėtų būti pildoma tik pateikiant deklaraciją apie pastatų, o ne aikštelių statybos užbaigimą. Pareiškėjo teigimu, Deklaracija užregistruota nepagrįstai, nes nebuvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, statytojas pateikė netinkamai užpildytą Deklaraciją. Atlikus patikrinimą vietoje, nustatyta, kad teritorija apaugusi žole, krūmais, medžiais, todėl darytina išvada, jog kadastrinių matavimų byloje nurodytų Aikštelių čia nėra.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „VAATC“ atsiliepimu į pareiškėjo prašymą (I t., b. l. 116-121) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad įmonė ir akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ 2011 m. gruodžio 6 d. sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įmonė įsigijo 5/70 dalis statinių – kiemo statinių aikšteles. Atsakovas po sutarties sudarymo įgijo nuosavybės teises į registruotą ir įteisintą kitą nekilnojamąjį turtą, esantį valstybinėje žemėje, kurio teisinė registracija nebuvo užbaigta. Atlikus kadastrinius matavimus, kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą; ji informavo, kad kadastriniai matavimai netikslūs ir atsisakė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB „VAATC“, reikalaudama įteisinti sklype esančius statinius. Atlikus pakartotinius kadastrinius matavimus, Nacionalinė žemės tarnyba dokumentams pritarė ir jų pagrindu sudarė nuomos sutartį. Inspekcijai buvo pateikta kadastrinių matavimų byla ir deklaracija apie statybos užbaigimą, jokių trūkumų nebuvo nustatyta, Deklaracija buvo užregistruota. Pažymėjo, kad dėl statybos projekto kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją turėjo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, perleidę statinius atsakovui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybė įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras atsiliepimu į pareiškėjo prašymą (I t., b. l. 89-91) prašė spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į kadastrą ar jų pakeitimo turi būti pateikiamas prašymas ir kadastro duomenų byla. Duomenų įrašymas laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu registre. Statybos techninio reglamento „Statybos užbaigimas“ 34 punkte nustatyta, kad statytojas, užbaigęs statybos darbus ar pakeitęs statinio paskirtį, surašo ir Inspekcijai pateikia tvirtinti ar registruoti (kai tai privaloma) deklaraciją; 36.3 punkte nurodyta, kad deklaracija apie naujo nesudėtingo statinio statybos užbaigimą gali būti registruojama statytojo pageidavimu. Statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie tai yra pagrindas įregistruoti statinį registre. VĮ Registrų centro teigimu, UAB „VAATC“ nuosavybės teisių į statinius registravimas atliktas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Įmonė pateikė registratoriui prašymą bei kadastrinių matavimų bylą ir deklaraciją apie statybos užbaigimą. Teritorinis registratorius, nenustatęs aplinkybių, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje, prašymą patenkino. Pažymėjo, kad yra pagrindo manyti, jog duomenys, pateikti deklaracijoje apie statybos užbaigimą, suklastoti, kadangi Inspekcijos žiniomis kreiptasi dėl 3 aikštelių, o teritoriniam registratoriui pateikti dokumentai dėl 4 aikštelių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimu į pareiškėjo prašymą (I t., b. l. 149-151) prašė jį patenkinti.

Tarnyba nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis UAB „VAATC“ valdo 4 aikšteles, kurių įregistravimo pagrindas – Deklaracija apie statybos užbaigimą. Deklaracijos pateikimo metu įmonė valdymo teisės į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį nebuvo registruotos. Tarnyba 2012 m. gegužės 11 d. su UAB „VAATC“ sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį. Atlikus patikrinimą, paaiškėjo, kad registre įregistruotų aikštelių faktiškai nėra, o sudarant nuomos sutartį pažeistos imperatyvios Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių normos, numatančios, kad valstybinė žemės išnuomojama be aukciono, jei ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba 2012 m. liepos 30 d. raštu pasiūlė įmonei šalių susitarimu nutraukti nuomos sutartį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto fondas“ (toliau – ir UAB „Nekilnojamojo turto fondas“) atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė jį patenkinti (II t., b. l. 3).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu (II t., b. l. 34-38) pareiškėjo prašymą patenkino. Panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus skyriuje užregistruotos UAB „VAATC“ surašytos 2012 m. balandžio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. SUD-00-120419-00476 galiojimą.

Teismas konstatavo, kad 2012 m. balandžio 19 d. UAB „VAATC“ pateikė prašymą Inspekcijos Vilniaus skyriui užregistruoti deklaraciją apie 3 naujai pastatytų II grupės nesudėtingų statinių – aikštelių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos užbaigimą. Prašymas 2012 m. balandžio 19 d. užregistruotas Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DVIS, registracijos Nr. RSU-733. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodyta, kad užbaigta 3 II grupės nesudėtingų statinių – aikštelių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyba. Nurodyta, kad statinio projektas – aikštelės projektas 2011/3, 2011 m. Statybą leidžiantis dokumentas – nenurodytas. Kartu pateiktas statinių išdėstymo planas ir UAB „Kagema“ 2012 m. balandžio 1 d. suformuota nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodomi duomenys apie (duomenys neskelbtini) įrengtas tris aikšteles. Statybą leidžiantis dokumentas, projektas nepateikti. Remiantis Inspekcijos vyr. specialisto D. Č. paaiškinimu, kartu su minėtais dokumentais nebuvo pateikti UAB „VAATC“ nuosavybės teisę į aikšteles patvirtinantys dokumentai. 2012 m. balandžio 19 d. UAB „VAATC“ prašymas patenkintas, informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo užregistruota deklaracija apie 3 nesudėtingų statinių – aikštelių statybos užbaigimą. 2012 m. balandžio 20 d. UAB „VAATC“ kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl nekilnojamųjų daiktų įregistravimo, pateikė kadastro duomenų bylą bei Deklaraciją apie statybos užbaigimą. Nustatyta, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateiktoje Deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodytos 4 aikštelės, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, Nekilnojamojo turto registre 2012 m. balandžio 24 d. buvo įregistruoti 4 statiniai – aikštelės, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2012 m. balandžio 19 d. deklaracija apie statybos užbaigimą. Žemės sklypas, kuriame yra minėti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise jį valdo Tarnyba. Nuo 2012 m. gegužės 11 d. sudaryta žemės sklypo dalies terminuota nuomos sutartis su UAB „VAATC“. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Tarnyba siekia nutraukti su UAB „VAATC“ sudarytą 2012 m. gegužės 11 d. valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-141). Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2599-937/2013 dėl uždraudimo vienašališkai nutraukti nuomos sutartį šiuo metu sustabdyta, iki bus išnagrinėta ši administracinė byla. Inspekcija 2012 m. birželio 6 d. raštu Nr. (7.9)-2D-8376 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama pateikti 2012 m. balandžio 19 d. Deklaracijoje nurodytų statinių statybą leidžiančius ir kitus, su minėtų statinių statyba susijusius, dokumentus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012 m. birželio 29 d. raštu Nr. A51-41552(2.5.1.15-MP8) informavo Inspekciją, kad duomenų apie aikštelių įrengimą neturi, statybos leidimas išduotas gamybinio pastato atžvilgiu. 2012 m. birželio 21 d. Inspekcija atliko Deklaracijoje nurodytų duomenų patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1972. Patikrinimo metu nustatyta, kad teritorija apaugusi žole, krūmais, medžiais, joje laikomos atliekos. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumo. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi 1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymo Nr. I-1240 (toliau – Įstatymas, redakcija iki 2012 m. birželio 4 d.) 27 straipsnio 1 dalimi, 24 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Teismas nurodė, kad remiantis Įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, iki statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą gali panaikinti statytojas arba teismas, po statinio įregistravimo – teismas. Deklaracijos apie statybos užbaigimą registracijos tvarkos teisinius santykius reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (toliau – ir Reglamentas, redakcija iki 2012 m. gegužės 11 d.). Reglamento 34 punkte nustatyta, kad statytojas, Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais užbaigęs statybos darbus ar pakeitęs statinio (patalpos) paskirtį, surašo ir Padaliniui, esančiam toje apskrities teritorijoje, kurioje yra statinys, pateikia tvirtinti arba registruoti (kai tai privaloma) deklaraciją. Deklaracijos forma pateikta Reglamento 5 priede. Reglamento 36.3 punkte nustatyta, kad, pastačius ar rekonstravus nesudėtingą statinį, statytojo pageidavimu, Inspekcijos padalinys tik registruoja deklaraciją. Remiantis Reglamento 41 punktu, statytojas, norėdamas, kad deklaracija būtų tik užregistruota, nuotoliniu būdu, pasinaudodamas IS „Infostatyba“, arba tiesiogiai Padaliniui pateikia prašymą užregistruoti deklaraciją (Reglamento 6 priedas). 6 priede nurodyta, ką reikia pateikti kartu su prašymu užregistruoti deklaraciją: deklaraciją, statybą leidžiančio dokumento kopiją, žemės sklypo bendraturčių rašytinių sutikimų kopijas, rašytinių pritarimų kopijas, kitų žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytinių sutikimų kopijas, statytojo įgaliojimo pateikti prašymą kopiją. Pateikiant prašymą tiesiogiai, pateikiama kompiuterinė laikmena su nuskenuotais dokumentais; kompiuterinėje laikmenoje atskira rinkmena nurodytas pridedamų dokumentų sąrašas ir kiekvieno jų rinkmenos pavadinimas. Remiantis Reglamento 44 punktu, deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Bylos medžiaga patvirtina, kad prašymas užregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą buvo pateiktas tiesiogiai Inspekcijos padaliniui, kartu pridėti skenuoti dokumentai: deklaracija apie statybos užbaigimą dėl 3 nesudėtingų statinių – aikštelių ir kadastrinių matavimų byla su minėtų 3 statinių duomenimis. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad aikštelės, nurodytos deklaracijoje, priskiriamos II grupės nesudėtingiems statiniams. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad statytojo teisės įgyvendinamos, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Remiantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, kai jis privalomas, yra statybą leidžiantis dokumentas (išskyrus, kai būtinas leidimas statyti, rekonstruoti ar atnaujinti pastatą). Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. Nr. D1-826 (redakcija iki 2012 m. birželio 29 d.), 6 priede nustatyta, kada supaprastintam statybos projektui privalomi rašytiniai pritarimai: statant II grupės nesudėtingą statinį – mieste <...>, be to, rašytiniai pritarimai privalomi visais atvejais statant valstybinėje žemėje. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 23 dalį, statybą leidžiančio dokumento, išskyrus nurodytąjį šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (kai privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus), išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu: 1) yra gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas tik statybą leidžiantis dokumentas statybos darbams, susijusiems su savavališkos statybos padarinių šalinimu, atlikti; 2) prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus. Remiantis Įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Nagrinėjamoje byloje ginčo statiniai – aikštelės – yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valstybinėje žemėje, todėl kartu su prašymu užregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą turėjo būti pateiktas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. Tačiau IS „Infostatyba“ sistemoje registruojant ginčo deklaraciją nurodytas statybą leidžiantis dokumentas – 2011 m. kovo 24 d. rašytinis aikštelės projekto pritarimas Reg. Nr. 2011/3. Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „VAATC“ Inspekcijos padaliniui nepateikė statybą leidžiančio dokumento, įrašo apie tokį dokumentą nėra ir pačioje deklaracijoje. Per teismo posėdį Inspekcijos atstovė pabrėžė, kad statybą leidžiančio dokumento nebuvo. Faktą, kad duomenų apie ginčo aikšteles nėra, patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybė, nurodžiusi, kad leidimas statybai (duomenys neskelbtini) buvo išduotas tik dėl gamybinio pastato. UAB „VAATC“ atsiliepime paaiškino, kad visi reikalingi dokumentai buvo pateikti savivaldybei, jų pateikti negalinti, nes juos paėmė Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl vykdomo tyrimo. Specialioji tyrimų tarnyba teismui pateikė turimus dokumentus, kurie buvo paimti iš Inspekcijos poėmio metu, tačiau statybą leidžiančio dokumento tarp jų taip pat nėra. Be to, nustatyta, kad UAB „VAATC“ žemės sklypo, kuriame yra ginčo statiniai, nuomininke tapo tik nuo 2012 m. gegužės 11 d., todėl įmonė, 2012 m. balandžio 19 d. pateikdama prašymą užregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, neturėjo pagrindo įgyvendinti statytojo teisių. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, priėjo išvadą, kad UAB „VAATC“ deklaracija apie statybos užbaigimą įregistruota nepagrįstai, nes nebuvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, dėl to pareiškėjo prašymas tenkintinas.

III.

Atsakovas UAB „VAATC“ pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 51-54), kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ? atmesti pareiškėjo prašymą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1474/2013 UAB „VAATC“ apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą paliko galioti.

Teismas nurodė, kad Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi ginčijamos Deklaracijos registracijos metu) įstatymų leidėjas numatė teismui pareigą spręsti deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo klausimą, kai statinys jau įregistruotas viešajame registre. Tokia situacija ir buvo susiklosčiusi, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas teisėtai svarstė šį klausimą ir, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Pažymėjo, kad administracinėje byloje aptariamus santykius reguliuoja Statybos įstatymas, statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (redakcija galiojusi 2012 m. balandžio19 d.).

Šalies argumentai

Reglamento 6 priede buvo aiškiai nurodyta, kokius dokumentus reikia pateikti kartu su prašymu užregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurią prašyta panaikinti. Vienas iš numatytų pateikti dokumentų – statybą leidžiantis dokumentas (šiuo atveju toks dokumentas pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą turėjo būti rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas), dėl kurio nebuvimo ir buvo prašyta panaikinti užregistruotą deklaraciją apie statybos užbaigimą, o toks prašymas ir buvo patenkintas. Taigi, administracinės bylos nagrinėjimo ribas galima apibrėžti pakankamai tiksliai: ar iš tikro nebuvo pateiktas statybą leidžiantis dokumentas (juridinę reikšmę turinčios aplinkybės nustatymas) bei, ar tokio dokumento nepateikimas besąlygiškai turėjo nulemti deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimą (teisinis įvertinimas).

Teisėjų kolegija akcentavo, kad iš administracinėje byloje surinktų įrodymų pagrįstai padaryta vienareikšmiška išvada, jog statybą leidžiančio dokumento kartu su prašymu užregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą pateikta nebuvo. Tai nepadaryta ir vėliau. Sprendė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visas bylos faktines aplinkybes ir turėjo pakankamą pagrindą tokiam teiginiui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.). Atsakovas (apeliantas) nepateikė duomenų, suponuojančių priešingą išvadą arba leidžiančių suabejoti Vilniaus apygardos administracinio teismo konstatacija dėl aptariamo dokumento neegzistavimo privalomų dokumentų teikimo metu. UAB „VAATC“ tvirtinimas, kad dėl statybos projekto į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją turėjo kreiptis AB „Vilniaus šilumos tinklai“ perleidę statinius, laikytas niekuo neparemtu. Juk dėl Deklaracijos apie statybos užbaigimą registracijos kreipėsi ne AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir ne pastarosios bendrovės vardu buvo atlikta statinių registracija. O tai reiškia, kad visuomeniniuose santykiuose su viešojo administravimo sistemos subjektais dalyvavo UAB „VAATC“ įgyvendindama savo teises, todėl bendrovė turėjo ir atitinkamas pareigas. Ši įmonė įsigydama daiktus galėjo ir turėjo žinoti teisinius aspektus ir iš čia kilsiančias pareigas atliekant su įsigytais daiktais susijusiais tolimesnes teisines procedūras.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, jog Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė įgyvendinama, kai:

1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);

2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas);

3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

Taigi teisėkūros subjektas Statybos įstatymo 3 straipsnio 1-2 dalyse įvardijo esmines sąlygas lemiančias teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje. Tai teisiniai, o kartu ir faktiniai pagrindai nuo kurių buvimo prasideda statybos procesas. Vienos iš šių aplinkybių nebuvimas arba daugiau nei vienos iš jų nebuvimas eliminuoja teisę būti statytoju ir užkerta kelią statybos procesui. O jeigu yra surašyti paskesni dokumentai, bylojantys net ir apie statybos užbaigimą, tai paaiškėjus tokioms aplinkybėms (nėra pagrindinių sąlygų arba bent vienos iš jų), surašyti dokumentai paprastai turi būti paneigti. Negalima tokia situacija, kai nesant pradinių pagrindinių aplinkybių, leidžiančių būti statytoju, būtų sukurti dokumentai pateisinantys bei įteisinantys statybą. Neteisėti veiksmai negali suponuoti teisėtumo, todėl nustačius tokią aplinkybę, kai buvo užregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą nesant statybą leidžiančio dokumento – deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimas turi būti panaikintas. Taip išvengtinos galimos neigiamos pasekmės ne tik paties asmens pateikusio deklaraciją apie statybos užbaigimą atžvilgiu, bet ir kitų teisinių vienetų atžvilgiu. Vadinasi, darytina išvada apie egzistavusį teisinį būtinumą naikinti užregistruotą deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Remdamasi nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisingą sprendimą.

IV.

Atsakovas UAB „VAATC“ pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-1474/2013 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Nurodo, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdami ginčą ir siekdami nustatyti, ar 1986 m. atliekant Aikštelių statybą buvo reikalingas, koks nors statybą leidžiantis dokumentas ir kokios buvo kitos statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos, nepagrįstai vadovavosi teisės aktais, galiojusiais Deklaracijos registravimo metu, o ne Aikštelių statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimais, tokiu būdu pažeisdami principą lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Atsakovas taip pat pažymi, kad teismai nepagrįstai netaikė tiesiogiai ginčo teisinius santykius reguliavusių teisės normų, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“, kuriame numatyta, kad iki1991 m. liepos 25 d. pastatyti statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami registratoriui pateikus statinio kadastrinių matavimų bylą bei statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą, kuriuo gali būti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Tvirtina, jog vadovaujantis šia nuostata Deklaracija pati savaime yra Aikštelių statybos teisėtumą patvirtinantis dokumentas, ir kartu su Aikštelių kadastrinių matavimų byla gali būti jų registravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis atsakovas mano, kad teismai padarė akivaizdų ir esminį materialinės teisės normų, t. y. bendrojo teisės principo lex retro non agit, įtvirtinto CK 1.7 straipsnio 2 dalyje, ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje, pažeidimą, kas sudaro pagrindą atnaujinti procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 156 straipsnis reglamentuoja prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminus. Baigtinis sąrašas pagrindų, dėl kurių galimas proceso atnaujinimas, įtvirtintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą.

Sutinkamai su aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas ? užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (pvz., 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010; 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261-20/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-17/2012).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui 2013 m. vasario 4 d. sprendimu patenkinus pareiškėjo prašymą, o Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. liepos 11 d. nutartimi atmetus atsakovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, akivaizdu, jog byla užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl, atsižvelgiant taip pat ir į tai, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje tokiam veiksmui nustatyto termino, toliau tikrintina, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja atsakovo nuodytas proceso atnaujinimo pagrindas, įtvirtintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte, t. y. ? pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, minėtu, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu, proceso atnaujinimo pagrindu, procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas jas taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (pvz., 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502– 165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-119/2011). Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602–71/2012).

Nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas atnaujinti procesą grindžiamas iš esmės dviem argumentais – pirma, teismams Statybos įstatymo nuostatas pritaikius atgal, taip pažeidžiant bendrąjį teisės principą lex retro non agit, antra, teismams netaikius teisės normų, kurios tiesiogiai reglamentuoja ginčo teisinius santykius, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“.

Atsakydama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo. Tuo tarpu atsakovo nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ skirtas reguliuoti statinių registraciją, t.y. kitą teisinį santykį. Todėl minėtu teisės aktu nagrinėjant šią bylą neturėjo būti vadovaujamasi. Antra, deklaracijos apie statybos užbaigimą teikiamos ir tvirtinamos pagal tokių veiksmų atlikimo/sprendimų priėmimo metu galiojantį teisinį reguliavimą. Todėl spręsdami šį ginčą teismai pagrįstai rėmėsi Statybos įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2012 m. balandžio 19 d., taikė tinkamas kitų byloje taikytinų teisės aktų redakcijas. Tai, kad, kaip akcentuoja atsakovas, aikštelės pastatytos apie 1983 metus, nėra pagrindas nagrinėjamu atveju vadovautis tomis teisės aktų redakcijomis, kurios galiojo Aikštelių statybos metu (1983 m.).

Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju negalima prieiti prie išvados, jog bylą nagrinėję teismai klaidingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Atitinkamai nagrinėjamu atveju neegzistuoja ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, todėl atsakovo prašymas atmestinas, procesą atnaujinti atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. A556-1474/2013 pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VAATC“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto fondas“ dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas