- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-16
- Bylos Nr.
- I-1420-621/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00743-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Atsakovas
- Radviliškio rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jarūnės Sedalienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. skundą dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 15 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) įteikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą prašydamas panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 15; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo tinkamai pranešta. Gautas prašymas administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 66).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–5) nurodė, kad Radviliškio rajono savivaldybės tarybos etikos komisija (toliau – ir Etikos komisija), išnagrinėjusi M. A. 2017 m. kovo 2 d. prašymą (toliau – ir prašymas), 2017 m. balandžio 13 d. posėdyje priėmė sprendimą: „konstatuoti, kad meras A. Č. 2017 m. vasario 13 d. vykusiame darbo grupės posėdyje neapibrėžtų asmenų atžvilgiu panaudojęs neetišką frazę, pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 5 ir 6 dalies punktuose įtvirtintus padorumo ir pavyzdingumo principus“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuris internetinėje svetainėje www.radviliskis.lt buvo paskelbtas 2017 m. balandžio 18 d., o pareiškėjui asmeniškai įteiktas 2017 m. balandžio 19 d. Valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas bei Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T-62 patvirtinti Radviliškio rajono savivaldybės etikos komisijos veiklos nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalį (Nuostatų 8 punktas), valstybės politiko elgesio tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo atsiradimo. Komisija tiria galimus pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo praėjo ne daugiau kaip 1 metai. Anoniminiai skundai nenagrinėjami. Komisijos atliekamas pažeidimo tyrimas turi būti baigtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tyrimo pradžios. Į šį terminą neįskaičiuojamas politiko laikinojo nedarbingumo, atostogų laikas ir laikas, kai politikas yra išvykęs į tarnybinę komandiruotę. Prireikus komisija gali, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams, pratęsti šioje straipsnio dalyje nustatytą tyrimo terminą. M. A. prašymas užregistruotas 2017 m. kovo 2 d., registracijos Nr. GP-113-(8.26), tačiau pareiškėjo, kaip valstybės politiko, atžvilgiu elgesio tyrimas buvo pradėtas tik 2017 m. kovo 23 d. (Etikos komisijos 2017 m. kovo 23 d. protokolas Nr. 14), taip pažeidžiant Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalį (Nuostatų 8 punktas), pagal kurią tyrimas turėjo būti pradėtas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo M. A. prašymo gavimo dienos. Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 10 dalį (Nuostatų 16 punktas), komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą. Komisija šį pranešimą valstybės politikui įteikia asmeniškai arba išsiunčia paštu. Laisvos formos pranešimas apie pareiškėjo atžvilgiu pradėtą tyrimą surašytas 2017 m. kovo 27 d., t. y. per 4 dienas nuo tyrimo pradžios, o ne per 3 dienas, kaip numato įstatymas ir kaip matyti iš pranešimo turinio, jame nėra nurodytos pareiškėjo teisės bei kokiu konkrečiu Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimu yra kaltinamas, taip pažeidžiant Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 10 dalį (Nuostatų 16 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1942-756/2015 yra pažymėjęs, jog „Nenurodant asmeniui, kurio veiklos tyrimas atliekamas, kokiu konkrečiu Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimu jis yra kaltinamas ir nepasiūlant jam pateikti paaiškinimo, akivaizdžiai suvaržomos jo procesinės teisės (pvz., asmens teisė į gynybą), todėl toks procedūrinis pažeidimas negali būti laikomas nežymiu, neįtakojančiu ginčo sprendimo“. Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 4 dalį (Nuostatų 10.4 punktas), atlikdami tyrimą, komisijos nariai privalo: kol komisija nebaigia tyrimo, niekam neteikti jokios informacijos apie vykdomo tyrimo aplinkybes, su tyrimu susijusius asmenis, turimą medžiagą, duomenis. Nuostatų 28 punkte nustatyta, kad Etikos komisijos posėdžius šaukia, jų vietą, laiką, darbotvarkę tvirtina ir jiems pirmininkauja komisijos pirmininkas. Komisijos posėdžio laikas ir svarstytinų klausimų sąrašas suderinami su komisijos nariais ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki komisijos posėdžio. Iš Etikos komisijos 2017 m. balandžio 13 d. posėdžio protokolo Nr. 15 matyti, jog Etikos komisijos posėdyje pageidavo dalyvauti M. A. bei žiniasklaidos atstovai. Komisijos pirmininkas supažindino komisijos narius su Lietuvos Respublikos politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 4 punkto reikalavimais. Komisijos pirmininkas pasiūlė balsuoti komisijos nariams, ar komisija laikysis aukščiau nurodytų įstatymų ir prašys nedalyvauti asmenų, nesusijusių su nagrinėjamu klausimu. Balsavo už – 6, nebalsavo – 1. Po balsavimo buvo paprašyta palikti salę ne komisijos nariams, tačiau jie kategoriškai atsisakė tai daryti ir prašė iškviesti policiją, kad išvesdintų, bei tęsė garso ir vaizdo įrašymą. Tuomet komisijos pirmininkas išklausęs komisijos narių pasisakymus pasiūlė balsuoti, ar svarstyti šios dienos klausimus dalyvaujant posėdyje su nagrinėjamais klausimais nesusijusiems asmenimis: balsavo už – 4, susilaikė – 3 (nuspręsta svarstyti ir tęsti posėdį). Tuo pačiu paprašyta nedaryti garso ir vaizdo įrašų, tačiau M. A. nepaisė ir reikalavo paaiškinti, koks norminis aktas draudžia tai daryti, nors jau buvo paaiškinta. Tokiu būdu svarstant pareiškėjo klausimą, dalyvaujant Etikos komisijos posėdyje pašaliniams asmenims, jiems darant vaizdo ir garso įrašus ir, kaip vėliau paaiškėjo, juos iš karto keliant į socialinį tinklapį „Facebook“, buvo šiurkščiai pažeistos Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 4 dalies (Nuostatų 10.4 punktas) nuostatos. Buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių Etikos komisijos skundžiamas sprendimas privalo būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Etikos komisija 2017 m. balandžio 13 d. posėdyje priėmė sprendimą: „konstatuoti, kad meras A. Č. 2017 m. vasario 13 d. vykusiame darbo grupės posėdyje neapibrėžtų asmenų atžvilgiu panaudojęs neetišką frazę, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 5 ir 6 dalies punktuose įtvirtintus padorumo ir pavyzdingumo principus“. Yra įsitikinęs, jog 2017 m. vasario 13 d. vykusiame posėdyje dėl dvinario mokesčio už atliekas įvedimo pavartotas žodis „apsišikėliai“ buvo skirtas apibūdinti savo valdose nesitvarkančius ar negebančius susitvarkyti asmenis. Padorumo ir pavyzdingumo principai, išdėstyti Valstybės politikų elgesio kodekse, yra tokie pat svarbūs kaip ir viešųjų interesų ir atsakomybės principai. Pažymėjo, kad nepažeidė niekieno teisių, pavadindamas negebančius ar nenorinčius tvarkytis asmenis „apsišikėliais“ ir „apsileidėliais“, kadangi jie tokiu savo elgesiu pažeidžia visų Radviliškio rajono gyventojų teises į saugią ir tvarkingą aplinką. Tikrai neturėjo omenyje tų, kuriems, pasak pareiškėjo M. A., 2017 m. kovo 2 d. parašiusio prašymą Etikos komisijai, „nepasisekė, nepasiseka ar nepasiseks versle“. Nemano, kad jo pavartotas žodis nesitvarkančiųjų asmenų atžvilgiu buvo netinkamas, nes šnekamojoje kalboje šis žodis yra dažnai vartojamas perkeltine reikšme, norint neigiamai apibūdinti nesitvarkančius, šiukšlinančius asmenis. Tarp žodžio „šikti“ perkeltinių reikšmių yra ir reikšmės: prišiukšlinti, suteršti, priteršti, primėtyti ko. Kalbėdamas norėjo sustiprinti įspūdį, ekspresyviai išreiškė savo mintis, bet jokiu būdu neketino nieko įžeisti. Pažymėjo ir tai, jog lyginant Etikos komisijos 2017 m. balandžio 13 d. posėdžio protokolo Nr. 15 ir skundžiamo sprendimo turinį, protokole nurodyti motyvai skiriasi nuo skundžiamame sprendime nurodytų motyvų, kurių pagrindu Etikos komisija konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 5 ir 6 dalies punktuose įtvirtintus padorumo ir pavyzdingumo principus, pvz., skundžiamame sprendime nurodyta: „Komisija kritiškai vertina, kad A. Č. dalyvaudamas savivaldybėje darbo grupės posėdyje panaudojo neetišką žodį, o ne jo pakaitalą. Tai galėjo įžeisti pavyzdingai besitvarkančius asmenis. Be to, tai antrasis asmenų prašymas nagrinėti mero A. Č. neetišką elgesį, kuris buvo pateiktas komisijai 2016 m. gegužės 6 d.“, tačiau 2017 m. balandžio 13 d. posėdžio protokole Nr.15 apie tai nėra užsimenama. Iš to daro išvadą, kad protokole ir skundžiamame sprendime nurodyti skirtingi pažeidimo konstatavimo motyvai, apie kuriuos galimai nėra žinoma Etikos komisijos nariams, išskyrus Etikos komisijos pirmininką, kuris jau žymiai vėliau pasirašė skundžiamą sprendimą. Mano, kad iš protokolo į skundžiamą sprendimą turėjo būti pažodžiui perkelti visi pažeidimo padarymo motyvai, o ne, kaip buvo padaryta, nurodyti iš esmės kiti. Taip pat sutinka su kai kurių Etikos komisijos narių pasiūlymu, kad dėl žodžio „apsišikėliai“ vartojimo viešai ir reikšmės išaiškinimo Etikos komisija turėjo kreiptis į Lietuvių kalbos komisiją, nes tarp Etikos komisijos narių, pareiškėjo žiniomis, nėra lietuvių kalbos ekspertų (lituanistų), tačiau nesikreipė. Pažymėjo, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, skundžiamas sprendimas visiškai nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir nemotyvuotas, skundžiamame sprendime tik formaliai nurodytos Valstybės politikų elgesio kodekso kelių straipsnių nuostatos, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi priimant administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta. Gautas prašymas administracinę bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant (b. l. 67).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (b. l. 20–22) nurodė, kad 2015 m. birželio 23 d. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-62 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės etikos komisijos sudarymo ir komisijos veiklos nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Etikos komisijos nuostatai ir sudėtis. Etikos komisiją sudaro savivaldybės tarybos nariai: J. B., A. J., E. M. ir seniūnaitijų seniūnaičiai (-ė): E. V., B. M., P. S. (pirmininko pavaduotojas). 2015 m. rugpjūčio 20 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T-90 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės etikos komisijos pirmininko skyrimo“ etikos komisijos pirmininku paskirtas tarybos narys J. P.. Sprendimas įsigaliojo nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. Nuo 2017 m. kovo 3 d. anksčiau paskirtas Radviliškio rajono savivaldybės etikos komisijos sekretorius G. F. nebedirba Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje (Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. PA-31-(10.1). Kitą Radviliškio rajono savivaldybės etikos komisijos atsakingą sekretorių R. B. administracijos juridinio skyriaus sekretorę administracijos direktorius paskyrė 2017 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A-268-(8.2). Pagal Nuostatų 40 punktą, už komisijos posėdžių protokolų surašymą, komisijos sprendimų pateikimą suinteresuotiems asmenims ir informacijos, nurodytos šių nuostatų 38 punkte, paskelbimą Radviliškio rajono savivaldybės interneto svetainėje atsakingas komisijos sekretorius. Nuostatų 41 punkte nurodyta, kad už medžiagos Etikos komisijos posėdžiuose svarstytinais klausimais pateikimą atsakinga Radviliškio rajono savivaldybės administracija, kuri rūpinasi komisijos posėdžių techniniu ir organizaciniu aptarnavimu. Pareiškėjo skunde nurodyta, kad pareiškimas registruotas 2017 m. kovo 2 d., t. y. dieną prieš, nuo kurios nedirba atsakingas sekretorius G. F.. Kitas atsakingas sekretorius paskirtas 2017 m. kovo 21 d. Tą pačią dieną buvo numatyta Etikos komisijos posėdžio data ir išsiuntinėti pranešimai, kad 2017 m. kovo 23 d. vyks posėdis, kuriame ir buvo svarstoma, ar pradėti tyrimą. Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos pavėluoto atsakingo sekretoriaus paskyrimo sutriko Etikos komisijos veikla ir dėl šios priežasties pažeista Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalis (Etikos komisijos veiklos nuostatų 8 punktas), pagal kurią tyrimas turėjo būti pradėtas ne vėliau kaip per 10 dienų. Etikos komisijos posėdis įvyko 2017 m. kovo 23 d., laisvos formos pranešimas surašytas 2017 m. kovo 27 d. (kovo 25 ir 26 nedarbo dienos). Buvo skaičiuojamos trys darbo dienos, o tai nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 10 dalies (Etikos komisijos veiklos nuostatų 16 punktas) nuostatų. Laisvos formos pranešime nurodoma: „informuojame, kad 2017 m. kovo 23 d Etikos komisijoje buvo nagrinėjamas gautas 2017 m. kovo 2 d. piliečio M. A. skundas dėl galimo Radviliškio rajono savivaldybės mero A. Č. Politikų elgesio kodekso pažeidimo. Komisija susipažinusi su skundu nusprendė pradėti tyrimą dėl galimo Radviliškio rajono savivaldybės mero A. Č. Politikų elgesio kodekso pažeidimo. Prašome per 10 k. d. nuo laiško gavimo dienos Etikos komisijai pateikti Jūsų paaiškinimą dėl galimo Politikų elgesio kodekso pažeidimo“. Kartu su pranešimu buvo išsiųstas piliečio M. A. skundas Nr.GP-113-(8.2). Iš minėtų dokumentų matosi, kokiu konkrečiu Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimu jis yra kaltinamas ir dėl ko atliekamas tyrimas „Dėl galimo Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimo“, ir nesuvaržoma asmens teisė į gynybą. Etikos komisija vadovaudamasi Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 4 dalies (Etikos komisijos veiklos nuostatų 10.4 punktas) nuostatomis, paprašė nedalyvauti asmenų, nesusijusių su nagrinėjamu klausimu. Tolimesnė Etikos komisijos posėdžio eiga aprašyta protokole. Neteisingai teigiama, kad posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad tai antrasis asmenų prašymas nagrinėti Radviliškio rajono savivaldybės mero A. Č. neetišką elgesį. Posėdžio metu kalbėta: „mes šitą klausimą svarstome antrą kartą, visi puikiai pamenate, buvo perspėti visi tarybos nariai nenaudoti tokių žodžių“, protokole yra parašyta: „Kaip teigė Komisijos pirmininkas, panašaus pobūdžio klausimas svarstomas antrą kartą“. Kad antrą kartą nagrinėjamas A. Č. elgesys, įrodo Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. el-2518-362/2016 nutartis, šioje byloje buvo sudaryta taikos sutartis, kurią Radviliškio rajono savivaldybės etikos komisija svarstė 2016 m. rugpjūčio 31 d. posėdyje. Tai įrodo, kad komisijos nariai apie tai žinojo. Mano, kad galimi procedūriniai pažeidimai nėra esminiai ir padaryti ne Etikos komisijos. Todėl Etikos komisija nesutinka su pareiškėjo skundu ir nemano, kad reikia naikinti Radviliškio rajono savivaldybės etikos komisijos 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 15, nes jis priimtas komisijos (dirbančios visuomeniniais pagrindais), vadovaujantis Politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 5 ir 6 dalių punktuose įtvirtintomis padorumo ir pavyzdingumo nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. Č. skundas tenkintinas.
Nagrinėjamo ginčo dalykas – Radviliškio rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 15, kuriuo konstatuota, kad meras A. Č. 2017 m. vasario 13 d. vykusiame darbo grupės posėdyje neapibrėžtų asmenų atžvilgiu panaudojęs neetišką frazę, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 5 ir 6 dalies punktuose įtvirtintus padorumo ir pavyzdingumo principus, teisėtumas ir pagrįstumas.
Etikos komisija 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 15 nustatė, kad 2017 m. kovo 2 d. gavo M. A. prašymą Nr. GP-113-(8.26) „Dėl galimo Radviliškio rajono savivaldybės mero A. Č. Politikų elgesio kodekso pažeidimo“. Jame nurodoma, kad A. Č. vykusiame darbo grupės posėdyje, kuriame buvo svarstyta dvinaris komunalinių atliekų apmokestinimas, neapibrėžtų asmenų atžvilgiu naudojo nekorektišką frazę: „tiems visiems apsišikėliams ir visiems apsileidėliams, kur nevykdo nieko“. Nagrinėjimu atveju vertino, ar meras A. Č. nepažeidė valstybės politikų elgesio principų. Ginčijamame sprendime nurodė, kad pagal Valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) 2 straipsnio 1 punktą, valstybės politikai yra asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti į savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės mero pareigas, todėl Radviliškio rajono savivaldybės meras A. Č. yra laikomas komisijos kontrolės subjektu, o Kodekso nuostatos jam taikomos. Kodekso 1 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad šis kodeksas reglamentuoja valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio kodekso nuostatų pažeidimus. Kodekso 4 straipsnis apibrėžia valstybės politikų elgesio principus: padorumas – elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jos (5 punktas), pavyzdingumas – deramai elgiasi visuomenėje, laikosi visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų (6 punktas). Komisija kritiškai vertino, kad A. Č. dalyvaudamas savivaldybėje darbo grupės posėdyje pasakė neetišką žodį, o ne jo pakaitalą. Tai galėjo įžeisti pavyzdingai besitvarkančius asmenis.
Pareiškėjas A. Č. nurodė, jog priimant skundžiamą sprendimą buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, be to, skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl jis yra neteisėtas bei nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
Valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio kodekso nuostatų pažeidimus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas bei Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T-62 patvirtinti Radviliškio rajono savivaldybės etikos komisijos veiklos nuostatai (toliau – ir Nuostatai).
Dėl pažeistų procedūrų
Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad „Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra <...> neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.“
Vertinant, ar viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas yra teisėtas bei pagrįstas, būtina atsižvelgti į teisės normas, reglamentuojančias atitinkamus teisinius santykius, kurių srityje buvo priimtas viešojo administravimo subjekto administracinis aktas, tačiau skirtinguose teisiniuose santykiuose reikalavimai dėl priimamų individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti skirtingi (pagal minimaliai būtinų prielaidų ir sąlygų sprendimui priimti apimtį, pobūdį ir pan.), nes gali būti sąlygoti tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant, ar ginčijamas administracinis aktas atitinka minėtus reikalavimus, turi būti nustatoma, kokius specifinius reikalavimus administracinio akto teisėtumui bei pagrįstumui kelia teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus teisinius santykius, t. y., turi būti nustatoma, kokios faktinės aplinkybės ir kokia apimtimi sudaro minimaliai būtinas prielaidas bei sąlygas priimti administracinį aktą, kad juo asmeniui būtų galima sukurti, panaikinti ar pakeisti subjektines teises ir pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-04-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-493-438/2016).
Pareiškėjas kaip vieną iš procedūrų pažeidimų nurodė tai, jog buvo pažeistas teisės aktais nurodytas reikalavimas, kad tyrimas turi būti pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo skundo gavimo.
Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje bei Nuostatų 7.1 punkte nurodyta, kad valstybės politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas (toliau – skundas) apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą (toliau – ir pažeidimas).
Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybės politiko elgesio tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo atsiradimo. Analogiškai nustatyta ir Nuostatų 8 punkte.
Byloje nustatyta, kad M. A. prašymas gautas 2017 m. kovo 2 d. (registruotas Nr. GP-113-(8.26) (b. l. 9–10), tačiau iš Komisijos posėdžio protokolo Nr. 14 matyti, jog dėl mero A. Č., kaip valstybės politiko, elgesio tyrimas buvo pradėtas tik 2017 m. kovo 23 d. (b. l. 12), t. y. praleidus terminą. Pažymėtina, kad su šia aplinkybe sutinka ir atsakovas. Konstatuotina, jog vadovaujantis Kodekso 7 straipsnio 2 dalimi ir Nuostatų 8 punktu, suėjus 10 dienų terminui tyrimas negalėjo būti pradėtas. Atsakovo argumentai, jog dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos pavėluoto atsakingo sekretoriaus paskyrimo sutriko Etikos komisijos veikla ir dėl šios priežasties pažeistas Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalies (Nuostatų 8 punktas), pagal kurį tyrimas turėjo būti pradėtas ne vėliau kaip per 10 dienų, teismo vertintini kaip neturintys reikšmės. Šis terminas yra naikinamasis, todėl negalėjo būti nei pratęstas, nei atnaujintas. Pasibaigus naikinamajam terminui, tolimesni veiksmai nebegalėjo būti atliekami. Teismas daro išvadą, jog atsakovas pažeidė Kodekso 7 straipsnio 2 dalį ir Nuostatų 8 punktą, ir konstatuoja, jog tai yra esminis procedūrinis pažeidimas.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad buvo pažeistas teisės aktais nurodytas reikalavimas, kad nuo tyrimo pradžios Komisija per 3 dienas turi surašyti laisvos formos pranešimą.
Pagal Kodekso 7 straipsnio 10 dalį ir Nuostatų 16 punktą, Komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą. Komisija šį pranešimą valstybės politikui įteikia asmeniškai arba išsiunčia paštu.
Kodeksas ir Nuostatai nereglamentuoja terminų skaičiavimo, todėl taikomos bendrosios terminų skaičiavimo taisyklės, kurios numatytos Civiliniame kodekse (toliau – ir CK). Pagal CK 1.121 straipsnio 2 dalį, jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Byloje nustatyta, kad Etikos komisijos posėdis įvyko 2017 m. kovo 23 d. (ketvirtadienis), jo metu nuspręsta pradėti tyrimą dėl galimo mero A. Č. Politikų elgesio kodekso pažeidimo. Nustatyta, kad laisvos formos pranešimas surašytas 2017 m. kovo 27 d. (pirmadienis), kovo 25 ir 26 – dienos nedarbo dienos, atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog atsakovas nepažeidė Kodekso 7 straipsnio 10 dalies ir Nuostatų 16 punkto nuostatų.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad buvo pažeistas Kodekso 7 straipsnio 4 dalies ir Nuostatų 10.4 punkto nuostatos.
Pagal Kodekso 7 straipsnio 4 dalį ir Nuostatų 10.4 punktą, atlikdami tyrimą, Komisijos nariai privalo, kol Komisija nebaigia tyrimo, niekam neteikti jokios informacijos apie vykdomo tyrimo aplinkybes, su tyrimu susijusius asmenis, turimą medžiagą, duomenis.
Iš Etikos komisijos 2017 m. balandžio 13 d. posėdžio protokolo Nr. 15 matyti, jog „<...> Etikos komisijos posėdyje pageidavo dalyvauti pareiškėjas M. A. bei žiniasklaidos atstovai. Komisijos pirmininkas supažindino komisijos narius su LR Politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 4 punkto reikalavimais. Komisijos pirmininkas pasiūlė balsuoti komisijos nariams ar komisija laikysis aukščiau nurodytų įstatymų ir prašysim nedalyvauti asmenis nesurištus su nagrinėjamu klausimu (balsavo: už – 6, 1 – nebalsavo). Po balsavimo buvo paprašyta palikti salę ne komisijos nariams, tačiau jie kategoriškai atsisakė tai daryti ir prašė iškviesti policiją, kad išvesdintų, bei tęsė garso ir vaizdo įrašymą. Tuomet komisijos pirmininkas išklausęs komisijos narių pasisakymus pasiūlė balsuoti ar svarstyti šios dienos klausimus dalyvaujant posėdyje su nagrinėjamais klausimais nesusijusiems asmenimis: balsavo už – 4, susilaikė – 3; (nuspręsta svarstyti ir tęsti posėdį). Tuo pačiu paprašyta nedaryti garso ir vaizdo įrašus, tačiau M. A. nepaisė ir reikalavo aiškinti koks norminis aktas draudžia tai daryti, nors jau buvo paaiškinta <...>“.
Teismas, įvertinęs Etikos komisijos posėdžio protokolą, daro išvadą, jog atsakovas pažeidė Kodekso 7 straipsnio 4 dalį ir Nuostatų 10.4 punktą, tačiau šis pažeidimas neturi įtakos sprendimo teisėtumui.
Apibendrinant nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog buvo pažeistos imperatyvios Kodekso ir Nuostatų normos dėl termino pradėti tyrimą, dėl to Komisijos veiksmai, kurie buvo atlikti, pažeidžiant šias normas, negali būti pripažinti teisėtais. Kodekso 7 straipsnio 11 dalis nustato, jog Komisija, atlikusi tyrimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima šio kodekso 9 straipsnyje numatytus sprendimus. Vadovaujantis bendruoju teisės principu, kad iš neteisės negali atsirasti teisė (ex iniuria non oritur ius) skundžiamas sprendimas, kuris priimtas Komisijos 2017 m. balandžio 13 d. posėdyje neteisėtai pradėto tyrimo metu, laikytinas neteisėtu ir, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, naikintinas kaip neteisėtas.
Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas sprendimas naikintinas dėl procedūrinių pažeidimų, teismas dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nebepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos tokio prašymo teismui nepateikė, todėl minėtas pareiškėjo reikalavimas paliekamas nenagrinėtu. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas minėtą prašymą turės teisę paduoti teismui ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Č. skundą tenkinti.
Panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 15, kuriuo konstatuota, kad meras A. Č. 2017 m. vasario 13 d. vykusiame darbo grupės posėdyje neapibrėžtų asmenų atžvilgiu panaudojęs neetišką frazę, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 5 ir 6 dalies punktuose įtvirtintus padorumo ir pavyzdingumo principus.
Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.