- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-02
- Bylos Nr.
- e2-754-901/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06745-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Spalvienė
- Ieškovas
- N. T.
- Atsakovas
- A. Z.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. T. ieškinį atsakovui A. Z. dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VTAT).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2023 m. lapkričio 7 d. teismas priėmė ieškovės N. T. ieškinį atsakovui A. Z., kuriuo ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis, kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo pradžią skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos, uzufrukto teise šias lėšas pavedant administruoti vaiko mamai N. T.; nustatyti sūnaus A. Z. gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Teismo posėdžio metu reikalavimus palaikė.
2. Atsakovas A. Z. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nustatytu laiku nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti ieškinyje nurodytu (jo tėvų) adresu, papildomai įteikta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka.
3. Išvadą teikiant institucijos VTAT atstovė byloje pateikė išvadą, kurioje sutinka su vaiko gyvenamos vietos nustatymu su jo motina. Nurodė, kad vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, Skyriaus vertinimu, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, 350 Eur suma per mėnesį, galėtų patenkinti bent minimalius, kasdieninius vaiko poreikius, todėl pritaria.
4. Ieškovei, jos atstovui ir išvadą teikiančios institucijos specialistei neprieštaraujant byla išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant atsakovui, kuriam apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Iš 2013 m. balandžio 2 d. gimimo įrašo Nr. 74 matyti, kad A. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė N. B. ir atsakovas A. Z.. Santuokos N. T. (ikisantuokinė pavardė – B.) ir A. Z. sudarę nebuvo.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
6. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko A. Z. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove N. T., kadangi juo iki šiol rūpinosi ir tai atitiks vaiko poreikius.
7. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).
8. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). CK 3.156, 3.159 ir 3.170 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
9. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad atsakovei būtų apribota motinos valdžia, kad ji netinkamai prižiūrėtų ar rūpintus vaiku, todėl atsižvelgiant į tai, bei atsižvelgiant į tai, kad vaiko tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, auklėjimo, dar nuo 2018-11-20 deklaravęs išvykimą į Airiją, jokio intereso vaiko priežiūrai nereiškia, teismas A. Z. gyvenamąją vietą nusprendžia nustatyti su jo motina N. T. (CK 3.169 straipsnis).
10. Kadangi ginčo ne tik dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau ir dėl bendravimo su juo tvarkos nėra, ieškovei nereiškiant atitinkamo reikalavimo, teismas vertina, kad bendravimo su vaiku teisė yra asmeninė tėvų teisė ir turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Visus klausimus, susijusius su vaiku, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).
12. Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
13. Ieškovė, teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui A. Z. 350 Eur, kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis, kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo pradžią skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos pačios pajamos yra minimalios. Gauna vaiko pinigus - 85 Eur. Šių išmokų nepakanka išlaikyti nepilnamečiam sūnui.
14. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo nei dėmesiu nei pinigais, jo mama G. K. domėjosi ir prisideda. Atėjo metas, kai vaikui augant pradėjo didėti išlaidos. Gyvena pas giminaičius, vyro tetą. Dirba pagal individualią veiklą, pajamos kintančios apie 500 – 600 Eur. Dabartinis vyras dirba Belgijoje, prie vaiko išlaikymo prisideda. Šildymo sezono metu mokesčiai už būstą apie 220 Eur, vasaros metu apie 100 – 120 Eur, mokesčius apmoka vyras. Vaikas turi problemų su dantimis ir akimis, per paskutinius 3 metus yra išleidusi apie 1 000 Eur gydymui, plečiamas žandikaulis, laukia dar tiesinimas dantų. Silpnėja vaiko regėjimas, pirko akinius už 200 Eur, kas pusę metų patikra. Mokykloje išlaidų būna. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka formuojamą teismų praktiką ir nėra per didelė.
15. Iš teismui pateiktos ieškovės pažymos apie negautas išmokas, nustatyta, kad ji nuo 2022 m. spalio 13 d. iki 2023 m. spalio 12 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių išmokų negavo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2023 m. spalio 20 d. duomenimis ieškovė, nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturėjo ir neturi. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu įregistruota transporto priemonė BMW, 5ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
16. Atsakovas A. Z. gyventojų registro duomenimis nuo 2018 m. lapkričio 20 d. gyvenamąją vietą deklaravęs Airijoje. Teismas neturi duomenų apie atsakovo turimą nekilnojamą ar kilnojamą turtą, taip pat apie jo gaunamas pajamas.
17. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad ieškovė ar atsakovas turėtų kažkokių ypatingų sveikatos problemų, kad būtų jų darbingumas apribotas.
18. Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas atsižvelgia į atsakovo galimybę gauti pajamas (jis yra darbingas) bei į tai, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, neteikė vaikui jokio išlaikymo ir iki ieškinio padavimo, ką patvirtino teismo posėdžio metu ieškovė, o nepilnamečio vaiko A. Z. auklėjimo, rūpinimosi jo sveikata, ugdymo našta tenka tik ieškovei.
19. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, ieškovei gaunant tik minimalias pajamas, teismas pripažįsta būtinu A. Z. 350 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį iš vaiko tėvo A. Z. ir nusprendžia priteisti nurodyto dydžio išlaikymą vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
20. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis).
21. Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-09378 ieškovė atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Nors ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau nuo jo mokėjimo nėra atleistas atsakovas.
24. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
25. Ieškovė, paduodama elektroniniu būdu ieškinį, turėjo sumokėti valstybei už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą 70 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), už reikalavimą, susijusį su išlaikymo vaikui priteisimu, turėjo sumokėti 94,50 Eur žyminį mokestį (12 mėn x 350 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), iš viso 169,50 Eur.
26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2023 m. gruodžio 20 d. pažymoje Nr. APD-2023-17209 nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant teisinę pagalbą ieškovei sudaro 166,67 Eur.
27. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės N. T. ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 169,50 Eur žyminio mokesčio bei 166,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
28. Ieškinį patenkinus iš atsakovo priteistina valstybei 24,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), 350 Eur, dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2023 m. lapkričio 7 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 169,50 Eur žyminio mokesčio ir 24,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5660 (už žyminį mokestį) ir įmokos kodą 5662 (už procesinių dokumentų siuntimo išlaidas)).
Priteisti iš atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 166,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.