Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovei R. R., atsakovo atstovui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos už šiluminę energiją,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

CK 6.383 straipsnio 1 dalyje, 6.388 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis sumokėti, laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Energijos pirkimo – pardavimo sutartis su fiziniu asmeniu – vartotoju, naudojančiu energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 6.384 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, su ieškovas tiekė šiluminę energiją butui (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuo 1994-09-15 nuosavybės teise priklausė V. M. (NTR duomenys, 152 b.l.), su ja 1995-01-20 sudaryta atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį atsiskaitymo sutartis Nr. 522420-6 (158-159 b.l.). Buto savininkė V. M. mirė 2003-02-11 (GRT duomenys, 10 b.l.). Buto numeris „6“ nuo 2011-05-11 pakeistas „10“ (157 b.l., VĮ Registrų centro informacija). Praėjus devyneriems metams po V. M. mirties buto savininku tapo palikimą priėmusi valstybė: 2012-06-19 palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 1-2127 pagrindu nuosavybės teisė į minėtą butą įregistruota Lietuvos Respublikos vardu (NTR CDB išrašas, 8-9 b.l.). Po V. M. mirties Kauno m. 1-ajame notarų biure paveldėjimo byla iki 2011-08-16 neužvesta (17 b.l.). Ieškovas 2011-09-14 pranešė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo po palikėjos V. M. mirties ir dėl 11 006,74 Lt skolos už suteiktas šiluminės energijos tiekimo paslaugas butui (duomenys neskelbtini), Kaune (18 b.l.).

Iš 2012-11-21 aukciono protokolo ir 2012-12-17 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantis vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, už 32 900 Lt sumą parduotas R. P., pasiūliusiam didžiausią kainą aukcione (162, 166-171 b.l.), visa pinigų suma sumokėta (164, 165 b.l.).

Ieškovas prašo iš palikimą priėmusios valstybės priteisti įsiskolinimą už šiluminę energiją, tiektą po ankstesnės savininkės V. M. mirties, per laikotarpį nuo 2003-02-11 iki 2012-09-01: 10 148,37 Lt už šilumos energiją patalpų šildymui ir 2365,79 Lt už šilumos energiją kraštam vandeniui ruošti. Įsiskolinimo dydis pagrįstas buto apyvartos žiniaraščiais dėl buto šildymo ir dėl energijos karštam vandeniui ruošti (11, 12-13, 14-15 b.l.). Atsakovas neginčijo apyvartos žiniaraščiuose nurodytų priskaičiuotų sumų už šildymo paslaugas pagrįstumo. Atsakovas sutinka sumokėti tik dalį skolos, kuri paskaičiuota už tiektą šiluminę nuo 2011-09-14, kai gavo iš ieškovo pranešimą apie buto savininkės mirtį.

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Iš ieškovo pateiktų buto apyvartos žiniaraščių (11-15 b.l.) matyti, kad įsiskolinimas paskaičiuotas už paslaugas, suteiktas po ankstesnės buto savininkės V. M. mirties. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Remiantis nurodytais argumentais, ir suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. .balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014), atmestini kaip nepagrįsti atsakovo atstovo teiginiai, kad prievolė mokėti ieškovui už patiektą šilumos energiją atsirado tik nuo 2011 metų, t. y. gavus pranešimą apie buto savininkės mirtį. Teismas konstatuoja, kad palikimą priėmusi valstybė yra atsakinga už prievoles, atsiradusias po palikėjos mirties.

Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – kai palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Veiksmai, kuriuos įpėdinis privalo atlikti, kad būtų pripažintas priėmusiu palikimą, nurodyti CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Tuo atveju, kai palikimas pereina valstybei dėl to, kad neatsirado įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, valstybė priima palikimą už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto verte (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m..balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Taigi valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Teismas pažymi, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Kasacinis teismas išaiškino, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo argumentai dėl ieškovo nerūpestingumo, tik po 8 metų pranešus apie buto savininkės mirtį ir nesikreipus anksčiau, kol skola buvo mažesnė, nesudaro pagrindo ieškinį atmesti, atleidžiant palikimą priėmusią valstybę nuo pareigos atsakyti už prievoles šiluminės energijos tiekėjui nuo palikimo atsiradimo dienos. Bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, susiję su skolos susidarymu ir įsiskolinimo dengimu. Duomenys buto apyvartos žiniaraščiuose (12-16 b.l.) patvirtina ieškovo atstovės teiginius, kad už suteiktas paslaugas nereguliariai, bet buvo mokama, todėl ieškovui nekilo įtarimų dėl buto savininkės mirties. Už buto šildymą 2006-11-01 sumokėta 275,57 Lt (12 b.l.). Už energiją vandens pašildymui sumokėta keletas įmokų 2005 m., 2006 m. ir 2008 m.: 2005-04-01 - 197,91 Lt; 2005-12-01 – 41,32 Lt; 2006-11-01 - 446,24 Lt; 2008-02-01 – 238,94 Lt (14 b.l.). Be to, ieškovas pagal sutartis su skolas išieškančiomis įmonėmis buvo perdavęs skolos administravimą 2005 m. įmonei UAB „Skolų išieškojimo biuras“, 2009 – įmonei UAB „Creditum“ (146-151 b.l.). Ieškovo atstovės teigimu, dėl nutrūkusių sutarčių informacija apie atliktus skolos išieškojimo veiksmus nėra išlikusi.

Atsakovas, nesutikdamas su reikalavimu priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodo, kad faktiškai valstybė gali pretenduoti į palikėjo turtą tik praėjus aštuoniolikai mėnesių nuo palikėjo mirties (CK 5.11 str. 1 d., 5.50 str. 3, 4 d.). Teismas su šiuo atsakovo argumentu iš dalies nesutinka. Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Kai įpėdinių nėra, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nelaukdama, kol sueis aštuoniolika mėnesių nuo palikėjo mirties. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl penktos ir šeštos eilės įpėdinių teisės priimti palikimą, kai nėra pirmesnės eilės įpėdinių, įgyvendinimo termino, kur buvo paneigtas teisės aiškinimas, jog nors kai kurių eilių įpėdinių visai nėra, penktos eilės įpėdiniui teisė priimti palikimą atsiranda tik po dvylikos mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str.), o šeštos eilės įpėdiniui ši teisė atsiranda po penkiolikos mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos. Toks šios normos aiškinimas nesuderinamas su paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimo paskirtimi, nes be pagrindo varžoma atitinkamos eilės įpėdinio teisė į palikimą tais atvejais, kai nėra aukštesnės eilės įpėdinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).

Teismas, apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus, remdamasis kasacinio teismo suformuota praktika, daro išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti skola, susidariusi po ankstesnės buto savininkės mirties, yra ne palikėjos prievolė, bet palikimą priėmusios valstybės prievolė, atsiradusi dėl jos, kaip turto savininkės, ir šiluminės energijos tiekėjo prievolinių teisinių santykių. Palikimą priėmusi valstybė už prievoles yra atsakinga nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl ieškinys tenkinamas visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteisiant 12 514,16 Lt skolą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis, 5.3 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 12 514,16 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-12-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 375 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, 375 Lt žyminio mokesčio už sumokėtą apeliacinį skundą (7, 74 b.l.), 5,90 Lt už duomenų gavimą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830) iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188729019) 12 514,16 Lt (dvylika tūkstančių penkis šimtus keturiolika Lt 16 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-02-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt Lt) žyminio mokesčio, 5,90 Lt (penkis Lt 90 ct) už duomenų gavimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.