Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui R. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su atsakovu (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros T. K. Jie su atsakovu kurį laiką gyveno užsienyje, 2023 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno pas atsakovo mamą (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. rudens jų santykiai pašlijo, tačiau jie dar kurį laiką periodiškai gyveno kartu, atsakovas teikė dalinį išlaikymą dukrai. Gautinai jos ir atsakovo santykiai nutrūko 2025 m. vasario mėn., ji su dukra išsikraustė gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), o atsakovas liko (duomenys neskelbtini). Nuo tada atsakovas nei su ja, nei su dukra visiškai nebendrauja, dukra nesirūpina, išlaikymo neteikia. Ji gyvena tėvams priklausančiame name, nuosavų nekilnojamųjų daiktų transporto priemonių neturi. Gyveno iš turimų santaupų, prieš mėnesį pradėjo gauti 460 Eur, gauna išmoką vaikui. Yra įgijusi (duomenys neskelbtini) specialybę, tačiau kaime, kuriame gyvena, rasti darbo neįmanoma. Neturi teisės vairuoti transporto priemones, o viešuoju transportu yra sudėtinga kiekvieną darbo dieną pasiekti miestą, tai apsunkina darbo paieškas. Planuoja rasti darbą, nuomotis butą (duomenys neskelbtini), leisti dukrą į darželį. Jos žiniomis, atsakovas tebegyvena pas savo mamą. Nežino, ar jis turi kokio nors turto, ar gauna pajamas. Atsakovas yra sveikas, kitų išlaikytinių neturi. Vaiko poreikiams kas mėnesį, pradėjus vaikui eiti į darželį, tikrai bus reikalinga mažiausiai 600 Eur suma. Dukra yra sveika, specialiųjų poreikių neturi.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė ieškinį palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko T. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. l. 11, 12, 13-15). Ieškovė su dukra T. K. gyvena (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 16). Nekilnojamojo turto registro duomenimis šalys nekilnojamųjų daiktų neturi, transporto priemonių neturi (e. b. l. 8-9, 10, 54, 63). Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) yra registruota Užimtumo tarnyboje (e. b. l. 5). Ieškovės pajamas už 2025 m. liepos-rugpjūčio mėn. sudaro išmoka vaikui ir socialinė išmoka, iš viso apie 580 Eur kas mėnesį (e. b. l. 71). Atsakovas iki 2025 m. birželio mėn. dirbo (e. b. l. 49-53).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis). Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko T. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovo prieštaravimų dėl šio reikalavimo negauta.

Iš ieškovės paaiškinimų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados matyti, jog nepilnametė T. K. visą laiką gyvena su motina, tarp jų yra susiklostę artimi tarpusavio santykiai. Vaiko teisių apsaugos institucija, atlikusi šeimos aplinkos sąlygų tyrimą (e. b. l. 26-29) nurodė, kad ieškovė vaikui sudaro tinkamas, saugias gyvenimo sąlygas, ieškovei nėra teikiamos socialinės paslaugos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas R. K. nuo 2025 m. vasario mėn. visiškai nebendrauja su dukra, reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo nepateikė. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko T. K. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė, siekdama pagrįsti savo ieškinio reikalavimus, teismo posėdyje nurodė, kad kas mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga apie 600 Eur suma. Šalių dukra yra mažametė ((duomenys neskelbtini) amžiaus), reikalingos lėšos būsto išlaikymui (buto nuoma, komunalinės paslaugos), maistui, rūbams, higienos priemonėms, pramogoms, mokesčiui už darželį (numatomas lankymas), sveikatos priežiūrai. Ieškovė su dukra iki šiol gyveno pas savo mamą, nuosavo nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Pragyvena iš santaupų, gaunamų išmokų, kurių bendra suma šiuo metu sudaro apie 580 Eur kas mėnesį. Ieškovė turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, ieško darbo (duomenys neskelbtini), planuoja nuomotis butą ir leisti dukrą į darželį. Byloje esančiais duomenimis atsakovas bent iki 2025 m. birželio mėn. pradžios dirbo, nekilnojamųjų daiktų, transporto priemonių neturi. Nuo 2025 m. vasario mėn. atsakovas pinigų dukros T. K. išlaikymui neskiria. Toks atsakovo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į tėvo pareigą išlaikyti vaiką. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis nedidelėmis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Įvertinus visas aplinkybes, turimus duomenis apie šalių turtinę padėtį, finansines galimybes teikti išlaikymą, šiandieninę ekonominę Lietuvos Respublikos situaciją, orientaciniu kriterijumi bylose dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo taikomą minimalios mėnesinės algos dydį, prekių kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 1 punktas), konkrečius vaiko T. K. poreikius, taip pat tai, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus, kitus išlaikytinius nėra, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkintinas, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistina periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, kokia išlaikymo suma iš atsakovo yra atitinkanti tiek vaiko poreikius, tiek šalių galimybes teikti būtent tokio dydžio išlaikymą.

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys, gimus T. K. gyveno kartu, jų santykiai galutinai nutrūko 2025 m. vasario mėn. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalims gyvenant kartu, jos abi tvarkė bendrą ūkį, išlaikė vaiką. Atsakovė vertina, kad iki jų bendro gyvenimo pabaigos, išlaikymo įsiskolinimo nėra susidarę. Nuo 2025 m. vasario mėn. ieškovė M. Š. ir atsakovas R. K. nebegyvena kartu, atsakovas visiškai nebendrauja su vaiku, juo nesirūpina, neteikia išlaikymo. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog išlaikymo įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. Teismui duomenų apie nuo 2025 m. kovo mėn. buvusius vaiko T. K. poreikių pokyčius, šalių turtinės padėties esminius pokyčius nėra pateikta, todėl, teismas įvertinęs išlaikymo priteisimui reikšmingas aplinkybes sprendžia, jog tiek išlaikymui, tiek išlaikymo įsiskolinimui skaičiuotina 300 Eur kas mėnesį suma. Įvertinus tai, iš atsakovo R. K. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas dukrai T. K. 600 Eur (2 mėn. x 300 Eur) už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymui skirtų lėšų administratore uzufrukto teise skirtina ieškovė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad šioje byloje susidarė 237,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Įvertinus tai, kad ieškinio reikalavimai tenkinti visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos 287,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu ieškovei. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinas 215 Eur žyminis mokestis (111 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 81 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 23 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdytina (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Iš R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur (tris šimtus Eur) nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iš R. K. priteisti išlaikymo vaikui T. K., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 600 Eur (šešis šimtus Eur) už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d.

Vaiko T. K. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesti administruoti vaiko motinai M. Š.

Iš R. K. priteisti valstybei žyminį mokestį 215 Eur (du šimtus penkiolika Eur) (įmokos kodas 5660) ir 287,50 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur 50 ct) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.