Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2024-01-25 · Civilinė byla Nr. e2-121-804/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-01-25
Bylos Nr.
e2-121-804/2024
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00561-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Ieškovas
G. L.
Atsakovas
L. G.
Advokatai
Asta Kaminskaitė, Igoris Manzurovas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-121-804/2024Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00561-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7.; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2024 m. sausio 25 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas,sekretoriaujant Alinai Žilionieneidalyvaujant ieškovės G. L. atstovui advokatui Igoriui Manzurovui,atsakovei L. G., jos atstovei advokato padėjėjai Astai Kaminskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. patikslintą ieškinį atsakovei L. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo atidalinti butą, esantį . (duomenys neskelbtini), butą priteisiant natūra L. G., o G. L. priteisiant už jos buto dalį iš L. G. 45 000 Eur piniginę kompensaciją.

Ieškovės atstovas teismo posėdyje patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklauso po ½ buto, esančio . (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai ir pasiteiravus internetinėje erdvėje apie vyraujančias panašių butų, esančių Ežero gatvėje, Lentvaryje, rinkos pardavimo kainas buvo nustatyta, bei vadovaujantis eksperto 2023-11-10 Konsultacija dėl nekilnojamojo turto vertės Nr. DGK231110, kad ginčo buto vertė yra 92 300 Eur.

Tokiu būdu tikslinant ieškinio dalyką ir atsižvelgiant į šalių paskutinio teismo posėdžio metu išsakytą valią ieškovė sutinka butą atidalinti tokia tvarka, kad butas visas natūroje būtų priteistas atsakovei priteisiant išjos kompensaciją ieškovei už jos ½ dalį buto 45 000 Eur ir tai būtų sąžininga.

LAT savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad optimaliausias atidalinimo būdas yra natūra, jeigu tam pritaria visi bendraturčiai, kad liktų kuo mažiau savininkų atidalijamo turto (LAT 2006-10-30 nutartis Nr.3K-3-559/2006; 2007-10-31 nutartis Nr.3k-3-459/20072008-l 1-11 nutartis Nr.3k-7-466/2008).

Atsakovė ir jos atstovė prašė patikslintą ieškinį tenkini iš dalies ir nurodo, kad bendras naudojimasis butu būtų nelogiškas, nepatogus bei programuojantis naujus konfliktus tarp šalių. Dėl to atsakovė sutinka, kad atsakovei būtų priskirta ieškovei priklausanti buto nuosavybės dalis, o atsakovė išmokėtų ieškovei piniginę kompensaciją. Tačiau atsakovė nesutinka su ieškovės nurodoma buto verte bei prašomos priteisti piniginės kompensacijos dydžiu.

Ieškovė buto vertę grindžia skelbimais iš portalo aruodas.lt, tačiau jame atsispindi ne nekilnojamojo turo rinkos vertė, o pardavėjų lūkestis/noras dėl gautinos pinigų sumos.

Be to, ieškovė pateikia skelbimus butų, kuriuose atliktas šiuolaikiškas kapitalinis įrengimo remontas, kas ženkliai didina turto kainą. Tuo tarpu buto įrengimas visiškai neprilygsta ieškovės pateiktuose skelbimuose nurodytiems butams, ką patvirtina pridedamos buto nuotraukos.

Priteisiant kompensaciją ieškovei turėtų būti vadovaujamasi atsakovės pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo išvada Nr. 1K-25/2023, kurioje nurodyta, jog ginčo buto vertė 2023-12-02 dienai yra 85 000 Eur.

Atsakovė sutinka ieškovei sumokėti ne didesnę nei 27 500 Eur kompensaciją, nes ieškovė ginčo buto dalį įgijo apgaulės būdu. Taip pat atsakovė prašo teismo (nepriklausomai nuo to, kokio dydžio piniginę kompensaciją priteistų teismas) išdėstyti teismo sprendimo įvykdymo (piniginės kompensacijos sumokėjimo) numatant, kad kas mėnesį atsakovė ieškovei sumoka ne didesnę nei 460 Eur sumą.

Tokį prašymą atsakovė grindžia tuo, jog jos pajamos yra nedidelės, ką patvirtina pridedama pažyma apie atsakovės darbo užmokestį. Todėl įpareigojus atsakovę iš karto sumokėti visą piniginę kompensaciją atsakovė neturėtų tam objektyvių galimybių, kas lemtų, jog ieškovė įgytų teisę kreiptis į antstolį, o Butas būtų parduodamas iš varžytynių. Taigi susidarytų tokia situacija, kad atsakovė turėtų sumokėti piniginę kompensaciją ir netektų savo vienintelio turimo būsto.

Pažymėtina, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeistų ir ieškovės interesų, kadangi būtų sudarytos sąlygos gauti visą kompensaciją išvengiant priverstinio vykdymo veiksmų.

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog ieškovei G. L. ir atsakovei L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį, priklauso butas, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esantis . (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas)

Ginčo dėl Buto atidalijimo būdo byloje nėra. Šalys sutaria, jog Butas asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovei, ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją, tačiau šalys nesutaria dėl priteistinos piniginės kompensacijos dydžio.

Pagal kasacinio teismo praktiką, atidalijant daiktą, priteistina piniginė kompensacija turi atitikti tikrąją atidalijamos dalies vertę, kuri nustatytina pagal daikto rinkos vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-466/2008; Nr. 3K-3-213/2011). Esminis reikalavimas, nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 2 dalyje, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus. Teisinga kompensacija yra vertinamojo pobūdžio dalykas, dėl kurio pagal bylos duomenis ir vidinį įsitikinimą turi spręsti bylą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio negali riboti ir ieškovo reikalavime nurodyta suma, nes tik teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Net ir didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

Ieškovė reikalavimą dėl 45 000 Eur kompensacijos priteisimo grindžia panašių butų rinkos kaina bei pateikia eksperto 2023-11-10 Konsultacija dėl nekilnojamojo turto vertės Nr. DGK231110 (toliau – Konsultacija).

Atsakovė nesutikimą su ieškovės prašoma nustatyti Buto verte, motyvuoja tuo, kad iš ieškovės pateiktų skelbimų matyti, jog parduodami butai yra labai geros būklės, pilnai suremontuoti, o ieškovės pateiktoje Konsultacijoje nėra vertinama paties ginčo buto būklė ir tiriama tik turto lokalizacija bei pateikiama aplinkos charakteristika. Atsakovės gi, pateiktoje Nekilnojamojo turto vertinimo išvadoje Nr. 1K-25/2023 (toliau – Išvada), be kita ko yra vertinama ginčo Buto būklė.

Teismas nustatydamas ginčo Buto vertę vadovaujasi atsakovės pateikta Išvada, nes ji parengta teismo ekspertės, yra detalesnė nei ieškovės pateikta Konsultacija. Konsultacijoje vertinama tik būsto lokalizacija nevertinant Buto būklės, o rengiant Išvadą buvo apžiūrėtas Butas, atliekant ekspertinį tyrimą buvo naudojami įvairūs vertės nustatymo metodai ir jų deriniai, atliktas detalus tiriamojo objekto aprašymas, vertinama būklė ir individualūs požymiai. Todėl teismas daro išvadą jog ginčo Buto vertė – 85 000 Eur.

Nustačius ginčo Buto vertę, ieškovei iš atsakovės priteistina 42 500 Eur kompensacija už atsakovei atitenkančią turto dalį.

Atsakovė mokėtinos kompensacijos dydį prašo mažinti iki 27 500 Eur, argumentuojant tuo, kad ieškovė Buto dalį įgijo apgaulės būtu, be to dėl sunkios materialinės padėties atsakovė didesnės piniginės kompensacijos sumokėti nebus pajėgi.

Teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo mažinti ieškovei iš atsakovės priteistinos kompensacijos dydį, nes atsakovės nurodytos aplinkybės jokiais leistinais rašytiniai įrodymais nėra pagrįstos (2016-04-24 dovanojimo sutartis nelaikytina pakankamu įrodymu iš kurio teismas galėtų spręsti apie buvusį šalių susitarimą dėl palikėjos turto pasidalijimo), o šalių konfliktiški tarpusavio santykiai nesudaro pagrindo mažinti priteistinos kompensacijos dydžio.

Atsakovė taip pat prašė priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstyti, nustatant, kad atsakovė ieškovei per mėnesį mokės ne didesnę nei 460 Eur sumą. Prašymą grindė sunkia materialine padėtimi bei pateikė įrodymą apie gaunamas pajamas – pažymą apie darbo užmokestį.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių.

Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė.

Nors iš atsakovės pateikto įrodymo apie jos gaunamą darbo užmokestį matyti, jog vidutiniškai per mėnesį ji gauna apie 302 Eur atlyginimą, tačiau byloje jokių kitų duomenų apie atsakovės gaunamas/negaunamas pajamas bei turimą turtą nėra. Atsakovė tik nurodė, kad išmokėti kompensaciją jai padėtų sugyventinis. Iš turimų duomenų teismas daro išvadą, jog atsakovė savo tikrosios turtinės padėties neatskleidė. Visų pirma, lieka neaišku, kodėl gaudama tik 300 Eur dydžio atlyginimą per mėnesį atsakovė sutiko su reikalavimu turtą padalinti priteisiant piniginę kompensaciją ieškovei iš atsakovės. Antra, pačios atsakovės pasiūlyta mokėti 460 Eur suma per mėnesį jau ženklai viršina atsakovės gaunamo atlyginimo dydį. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl jos galimybės gauti kreditą Buto dalies išpirkimui. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė už suteiktas teisines paslaugas byloje sumokėjo 2 250 Eur.

Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog sprendimo išdėstymas atsakovės prašomam laikotarpiui suteiks nepagrįstą pranašumą jai, dėl ko ieškovė patirs dar daugiau nuostolių, nes visą laiką negalės naudotis priteistomis piniginėmis lėšomis, todėl bus pažeisti jos teisėti lūkesčiai, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką. Atsakovės prašymas akivaizdžiai neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo bei įstatymo reikalavimo teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.) Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79, 88, 98 str. str.).

Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y., priteisus ieškovei 42 500 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkančią Buto dalį, laikytina, kad buvo patenkinta 94,44 proc. patikslinto ieškinio. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį, 350 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 180 Eur už Konsultaciją nekilnojamojo turto vertei nustatyti – viso patyrė 637 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 601,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 2 250 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios yra pagrįstos, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, proporcinga atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 125,10 Eur .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį (patikslintą) tenkinti iš dalies.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto ieškovei G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esančio . (duomenys neskelbtini), atsakovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiant natūra butą, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esantį . (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42 500 Eur (keturiasdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esančio . (duomenys neskelbtini), bei 601,85 Eur (šešių šimtų vieno euro 85 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį (patikslintą) atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 125,10 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas