Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolės Brigitos Palavinskienės atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo V. J. (V. J.) skundas dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų (suinteresuotas asmuo ERGO Insurance SE),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, prašydamas: 1) panaikinti antstolės patvarkymą, kiek juo yra ribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis įkalinimo įstaigos parduotuvėje; 2) jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti lėšų areštą, kiek juo yra ribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Skundui pagrįsti nurodoma Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis (bylos numeris 3K-3-154-313/2016). Antstolė 2016 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė šį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pasak antstolės, ji netaiko ribojimų pareiškėjo sąskaitai, esančiai laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Piniginės lėšos, esančios šioje sąskaitoje, nebuvo nurašytos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patenkino pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų ir panaikino antstolės 2016 m. sausio 13 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. vykdomąjį raštą dėl 1 951,14 Eur išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojos ERGO Insurance SE naudai. Antstolė 2016 m. sausio 13 d. paragino skolininką (pareiškėją) per 10 (dešimt) dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą. Antstolė tą pačią dieną priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolė šiuo patvarkymu areštavo 2 010,05 Eur ir nurodė pervesti areštuotas lėšas į depozitinę sąskaitą. Antstolė 2016 m. sausio 29 d. patvarkymu išieškojo 48 Eur. Tiek raginimas įvykdyti sprendimą, tiek patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priimti tą pačią dieną (2016 m. sausio 13 d.). Tai yra priverstinio vykdymo priemonės skolininko atžvilgiu pritaikytos, nesuėjus raginimu nustatytam terminui įvykdyti sprendimą. Nors šios priemonės gali būti taikomos, jeigu skolininkas raginimu nustatytu terminu neįvykdo sprendimo (Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas nedirba ir negauna darbo užmokesčio, tačiau jo periodiškai (iš artimųjų) gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip kitos pajamos. Todėl antstolės veiksmai vertintini pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (733-743 straipsniai). Antstolė skundžiamu patvarkymu areštavo 2 010,05 Eur ir nurodė pervesti šias lėšas į depozitinę sąskaitą. Antstolė, priimdama šį patvarkymą, nesilaikė normų, reglamentuojančių išieškojimą iš pajamų (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnis). Pareiškėjas, antstolei areštavus ir nurodžius pervesti visas lėšas, neturi teisės naudotis net ir lėšų dalimi savo reikmėms tenkinti. Vadinasi, skundžiamas antstolės patvarkymas yra neteisėtas, todėl naikintinas. Antstolė įpareigota išieškoti iš pareiškėjui priklausančių lėšų, pervedamų į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą, besilaikant įstatymo nustatytos vykdymo tvarkos.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Antstolė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo skundą. Antstolės atskirasis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjas praleido naikinamąjį terminą skundui dėl 2016 m. sausio 13 d. patvarkymo paduoti. Vadinasi, skundas apskritai negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas teisme. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiamas patvarkymas negalėjo būti priimtas tą pačią dieną, kurią skolininkas paragintas įvykdyti sprendimą, yra nepagrįsta. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas (specialioji norma) numato, kad, priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, o nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Civilinio proceso kodekso 733-743 straipsnių normos taikomos, išieškant iš darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų. Civilinio proceso kodekso 737 straipsnis numato baigtinį pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašą. Pajamos, kurios gaunamos kaip parama, nepatenka į šį sąrašą. Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu, jog išieškojimas iš pareiškėjo lėšų turi būti vykdomas pagal Civilinio proceso kodekso 733-743 straipsnių nuostatas. Pareiškėjas prašo atmesti antstolės atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (Civilinio proceso kodekso 512 straipsnis). Antstolė pagrįstai nurodo, jog šis devyniasdešimties dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo dienos, yra naikinamasis terminas. Pasibaigus šiam procesiniam terminui, išnyksta teisė apskųsti antstolio veiksmus (Civilinio proceso kodekso 75 straipsnio 1 dalis). Antstolės patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priimtas 2016 m. sausio 13 d. Pareiškėjas skundą dėl šio antstolės patvarkymo pateikė 2016 m. liepos 22 d. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog skundas paduotas galimai suėjus naikinamajam terminui, per kurį galėjo būti apskųstas antstolės procesinis veiksmas. Teismas turi pareigą ex officio, be atskiro suinteresuoto asmens pareiškimo, patikrinti, ar nėra kliūčių procesui pagal atitinkamo suinteresuoto asmens pareiškimą pradėti. Naikinamojo termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti pabaiga yra kliūtis procesui pagal tokį skundą pradėti. Kitaip tariant, skundas, paduotas suėjus naikinamajam terminui, negali būti priimtas ir nagrinėjamas teisme (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jeigu bylos procesas pagal tokį skundą yra pradėtas ir skundas yra nagrinėjamas, procesas turi būti nutrauktas (Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo skundą ir išnagrinėjo šį skundą iš esmės, nepatikrinęs, ar nėra suėjęs naikinamasis terminas skundui paduoti, nors nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą preliminariai manyti, kad naikinamasis terminas yra suėjęs. Todėl apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoda šiam teismui spręsti klausimą dėl bylos proceso teisėtumo, tai yra išsiaiškinti, ar nėra suėjęs naikinamasis terminas skundui dėl antstolės veiksmų paduoti (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 dalis). Pirmiausia turi būti išspręstas pradėto civilinio proceso teisėtumo (vadinasi, ir jo galimumo) klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako atskirojo skundo argumentais dėl skundžiamos nutarties esmės.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir perduoti šiam teismui spręsti bylos proceso teisėtumo klausimą.