- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- N-62-2368-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00481-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Nukentėjusysis
- J. B., S. B.
- Kategorijos
- 48.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties D. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. birželio 1 d. nutarimu D. T. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio („Viešosios rimties trikdymas“) 1 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 150 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda D. T. skirta už tai, jog šis 2010 m. balandžio 17 d., apie 23.50 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), garsiai leido muziką ir taip trukdė viešąją rimtį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs D. T. skundą, 2010 m. spalio 18 d. nutartimi paliko nutarimą nepakeistą konstatavęs, jog pareiškėjo kaltę įrodo nukentėjusiųjų J. B. ir S. B. pareiškimai, liudytojų R. V. ir Ž. D. parodymai. Teismas pažymėjo, jog atmeta skunde nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusieji davė nepagrįstus pareiškimus, taip siekdami sukelti pareiškėjui neigiamus padarinius, nes tai patvirtinančių įrodymų nepateikta, o D. T. paaiškinimais apie tai, jog minėtą dieną ji su tėvais bei Sinkevičių šeima buvo išvykęs į sodybą, nesivadovauja, nes tokios aplinkybės rašytiniame paaiškinime jis nebuvo nurodęs, o liudytojų apklaustas R. S. – D. T. tėvų šeimos draugas, kuris nesugebėjo nurodyti visų vykimo į sodybą aplinkybių. Teismas nurodė, jog nutarimo turinys iš esmės atitinka ATPK 286 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti jį D. T. nurodytais motyvais nėra pagrindo.
II.
Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi, D. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį ir Institucijos nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, patys nukentėjusieji yra konfliktiškos asmenybės, o bylos įrodymai tik patvirtina, kad jokio pažeidimo nebuvo. Pažymi, jog teismas nevertino jo pateikto kario savanorio pažymėjimo nuorašo, charakteristikos ir pažymos apie studijos, dėl ko jis sprendžia, kad šis procesinis pažeidimas lėmė nepagrįstos nutarties priėmimą. Teigia, jog teismas nepagrįstai nesirėmė jo liudytojo parodymais, neatsižvelgė ir į tai, kad Institucijos nutarimas neatitinka jam keliamų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti palaikydama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. T. kaltė, padarius ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.Dėl apelianto teiginių, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo jo liudytojo parodymais vien dėl to, kad šis dėl įvykio senumo negalėjo atsiminti visų detalių, pasakytina, kad R. S. parodymais apygardos administracinis teismas nesirėmė dar ir dėl to, jog jis susijęs apelianto šeima draugystės ryšiais, be to, pastarasis teisme pasirinktinai atsiminė kai kurias įvykio detales, t. y. po keturių mėnesių sugebėjo nurodyti tikslią važiavimo į sodybą datą, nors tokios kelionės išskirtinumas nenurodytas, tačiau kas tiksliai buvo mašinoje – ne. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. S. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė, jų atmetimo argumentus teisėjų kolegija palaiko.D. T. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jo pateiktų dokumentų, o Institucijos nutarimo turinys neatitinka įstatymo reikalavimų. Pabrėžtina, jog asmens pateikti dokumentai jo objektyviai necharakterizuoja, o byloje esanti medžiaga tik patvirtina, kad būtent pats D. T. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje privalomų elgesio taisyklių (b. l. 26 – 27, 39). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Institucijos nutarimo turinys iš esmės atitinka jam keliamus įstatymo reikalavimus, todėl jokio pagrindo naikinti nutarimo nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. T. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.