- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-223-513/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19996-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- UAB „Senamiesčio svečių namai“
- Atsakovas
- Danske Bank A
- Trečiasis asmuo
- S. M., O. N., Ž. U., N. J., O. O., G. P., S. R., V. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės ir Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Senamiesčio svečių namai“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Senamiesčio svečių namai“ ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, tretiesiems asmenims S. M., O. N., Ž. U., N. J., O. O., G. P., S. R., V. M. dėl įpareigojimo panaikinti hipoteką,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą panaikinti hipoteką nekilnojamajam turtui: patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2011-07-21 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atskirais raštais dėl hipotekos nekilnojamajam turtui, kurį atsakovui sutikus pardavė ieškovas, tiek Refinansavimo sutarties 40 punktu, buvo sulygtos konkrečios sąlygos, kuriomis atsakovas įsipareigojo atsisakyti hipotekos ieškovo parduotam nekilnojamam turtui, (duomenys neskelbtini)– nustatyto dydžio lėšos už parduotus butus turėjo būti pervedamos į atsakovo nurodytą Tranzitinę sąskaitą. Ieškovui šios sąlygos buvo žinomas, jis ir pats nurodo, jog šio įsipareigojimo nesilaikė, į Tranzitinę sąskaitą už dalį parduotų butų buvo pervedamos mažesnės nei Refinansavimo sutartyje ar atskiruose atsakovo raštuose nurodytos pinigų sumos, už kai kuriuos ieškovas pervedė daugiau (tačiau šiuo atveju – atsakovas hipotekos turtui atsisakė – S. R. turto atžvilgiu). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovas vengė tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, su kuriais atsakovas siejo hipotekos atsisakymą konkrečiam turtui. Ieškovas turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įkeitė savo skolinio įsipareigojimo, kurio iki šiol nėra įvykdęs, užtikrinimui. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas įsiskolinimą pagal minėtas sutartis atsakovui padengė, be to, aplinkybės, kad ieškovas skolingas atsakovui neneigė ir ieškovo atstovė. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo, kaip skolininko, reikalavimą, kad hipoteka būtų baigta CK 4.197 str. 2 d. 1 p. pagrindu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Senamiesčio svečių namai“ prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011-07-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovą panaikinti hipoteką patikslintame ieškinyje nurodytam nekilnojamam turtui. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas neištyrus visų byloje esančių įrodymų, netinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Teismo sprendimas grindžiamas atsakovo pateiktais į bylą įrodymais. Teismas neatsižvelgė ir nevertino ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų. Hipotekos pabaigos pagrindas buvo skolininko ir hipotekos kreditoriaus susitarimas, kaip tai įtvirtinta CK 4.97 str. 2 d. 1 p. Nepagrįstas teismo teiginys, kad daugiau jokių kitų hipotekos pabaigos pagrindų nėra. Ginčo esmė buvo ne skolininko sutartinių skolinių įsipareigojimų pagal Refinansavimo sutartį įvykdymas ir atitinkamai hipotekos atsisakymas, bet atskiras skolininko ir kreditoriaus susitarimas, esant tam tikros sąlygos įvykdymui, hipotekos atsisakymas. Nepagrįstos teismo išvados, kad bankas atsisakė nekilnojamojo turto, kuris buvo parduotas trečiajam asmeniui S. R., hipotekos, kadangi šiam nekilnojamam turtui hipoteka nėra panaikinta iki šiol. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal atitinkamas pardavimo sutartis susidarė 134 400 Lt permoka, kad už kai kuriuos apartamentus ieškovas į Tranzitinę sąskaitą įnešė 100 proc. pardavimo kainos, vietoje reikalaujamų 80 proc. Ieškovas nurodo, kad nepagrįstas ir teismo teiginys, jog CK 6.221 str. 3 d. nuostatos negali būti taikomos. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sutarties galiojimo metu į tranzitinę sąskaitą pervestas pinigų sumas, turėjo pripažinti, kad bankas įsipareigojimo atsisakyti nurodyto parduodamo turto hipotekos privalėjo laikytis ir po sutarties nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas turėjo visas sąlygas nustatyti, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiaudamas savo kaip finansų įstaigos padėtimi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2011-07-21 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas vengė tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad net ir po kredito sutarties vienašališko nutraukimo, t.y. esant ieškovo sutartiniams pažeidimams, atsakovui išliko pareiga atsisakyti įkeisto turto hipotekos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad šalys 2006-05-10 sudarė Kredito sutartį, kurios paskirtis – nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Ieškovas, pagal Kredito sutarties 24.1 punktą įsipareigojo įkeisti jam nuosavybės teise priklausantį poilsio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, jog šalys 2008-08-18 sudarė Refinansavimo sutartį. Šios sutarties paskirtis – UAB „Senamiesčio svečių namai“, UAB „Senamiesčio vystymo grupė“, UAB „Palangos nekilnojamo turto investicijos“ esamiems įsipareigojimams banke refinansuoti. Prievolių, kylančių iš šios sutarties, užtikrinimui, ieškovas pagal Refinansavimo sutarties 25.2 punktą įsipareigojo įkeisti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bendra įkeičiamo turto vertė turi būti ne mažesnė kaip 2 539 967 eurų. Refinansavimo sutarties 39 punkte nurodyta, jog bankas sutinka, kad klientas parduotų nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad minėto turto pardavimo kaina būtų ne mažesnė kaip 1000 eurų už 1 kv. m. ir 80 procentų pajamų, gautų iš turto pardavimo, bus nukreipta kredito dengimui. Lėšos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), turi būti pervestos į Tranzitinę sąskaitą banke. Šios sutarties 40-uoju punktu atsakovas įsipareigojo nereikalauti, kad būtų įkeistas sutarties 3 punkte nurodytas turtas arba atsisakyti šio turto hipotekos per 15 darbo dienų po to, kai į atsakovo Tranzitinę sąskaitą bus pervesta ne mažesnė kaip 80 procentų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos kainos.
Apeliantas šioje byloje, nesutikdamas su teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas ieškinys, kelia įrodinėjimo problemą, nurodytą CPK 176 straipsnyje, ir klausimą dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais, tačiau, kai iš esmės pažeidžiama įstatyme nustatyta įrodymų rinkimo, pateikimo ar tyrimo tvarka, tokiu būdu gautais duomenimis remtis negalima. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš ieškovo paskolos aptarnavimo sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-07-14 matyti, jog jokie pinigai į Tranzitinę sąskaitą trečiųjų asmenų – S. M., Ž. U. vardu pervesti nebuvo, o trečiojo asmens O. N. vardu į minėtą sąskaitą ieškovo pervestų pinigų nepakanka atsakovo nustatytai hipotekos atsisakymo sąlygai, nes sudaro 78,49 procentus pirkimo – pardavimo sutartyje numatytos sumos (įmokėta 178 960 Lt, pardavimo sutartyje nurodyta, kad turtas parduotas už 228 000 Lt), už N. J. įsigytą butą pervestų pinigų suma sudaro tik 71,79 procentus visos pirkimo pardavimo sutartyje nurodytos turto pirkimo sumos (įmokėta 56 000 Lt, pardavimo sutartyje nurodyta, kad turtas parduotas už 78 000 Lt), pervesta į šią sąskaitą suma už O. O. ir G. P. įsigytą butą pervestų pinigų suma sudaro tik 73,99 procentus visos pirkimo pardavimo sutartyje nurodytos turto pirkimo sumos (įmokėta 70 296 Lt, pardavimo sutartyje nurodyta, kad turtas parduotas už 95 000 Lt). Iš ieškovo paskolos aptarnavimo sąskaitos išrašo matyti, kad V. M. vardu 2008-07-22 ir 2008-07-23 dienomis buvo pervesta 109 853 Lt suma, nors į Tranzitinę sąskaitą reikėjo įnešti 118 400 Lt. Konstatuotina, kad tokios aplinkybės nesukėlė atsakovui pareigos panaikinti hipoteką nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai (CK 6.38 straipsnis). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnis). Atsakovas įsipareigojo atsisakyti nekilnojamojo turto hipotekos per 15 dienų po to, kai į Banko Tranzitinę sąskaitą bus pervesta ne mažiau kaip 80 procentų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos kainos. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvada, jog iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovas į atsakovo sąskaitą pervedė mažesnę nei Refinansavimo sutarties 40 punkte numatytą sumą. CK 6.59 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad įkeisto daikto savininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvada, jog ieškovas iki nekilnojamojo turto perleidimo ar/ir po to įvykdė įsipareigojimą hipotekos kreditoriui toje dalyje, kuri susijusi su konkrečiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo pripažinti hipoteka šioje dalyje pasibaigusia. Be to, butai, kuriems prašoma panaikinti hipoteka, nėra ieškovo nuosavybė, šalis sieja kredito sutarties santykiai, o hipoteka galioja ne ieškovų, o trečiųjų asmenų nekilnojamajam turtui, todėl atsisakymas panaikinti hipoteką galbūt pažeidžia ne ieškovo, o trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, tačiau jie nesikreipia dėl savo teisių gynimo (CPK 5 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2011-07-21 sprendimą palikti nepakeistą.