- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-03
- Bylos Nr.
- 2A-167-538/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19996-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Albina Pupeikienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- Danske bank A
- Ieškovas
- UAB „Senamiesčio svečių namai“
- Trečiasis asmuo
- S. M., O. N., Ž. U., N. J., O. O., G. P., S. R., V. M.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-167-538/2013
2013 m. balandžio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant atsakovo Danske bank A/S Lietuvos filialo atstovui A. B., žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Senamiesčio svečių namai“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Senamiesčio svečių namai“ ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, tretiesiems asmenims S. M., O. N., Ž. U., N. J., O. O., G. P., S. R., V. M. dėl įpareigojimo panaikinti hipoteką,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą panaikinti hipoteką nekilnojamajam turtui: patalpoms, esančioms adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šalys sudarė 2006 m. gegužės 10 d. kredito sutartį, skirtą nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini), įsigyti. Ieškovas suteikto kredito grąžinimui užtikrinti įkeitė pirmiau nurodytu adresu esantį nekilnojamąjį turtą. Šios sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovas 2008 m. liepos 17 d. raštais leido ieškovui parduoti įkeistą turtą ir įsipareigojo per 15 dienų po to, kai į atsakovo sąskaitą bus pervestos už pardavimus gautos lėšos, išregistruoti nekilnojamojo turto hipoteką. 2008 m. rugpjūčio 18 d. ieškovo ir atsakovo pasirašyta kredito sutartis (toliau -refinansavimo sutartis), skirta 2006 m. gegužės 10 d. kredito sutarčiai refinansuoti. Refinansavimo sutarties 39 punktu šalys sutarė, kad bankas neprieštarauja įkeisto turto pardavimui su sąlyga, jog nurodyto turto pardavimo kaina būtų ne mažesnė kaip 1000 eurų už 1 kv. m ir 80 proc. pajamų, gautų iš turto pardavimo, bus nukreipta kreditui padengti į banko specialiai tam atidarytą tranzitinę sąskaitą. Šios sutarties 40 punktu atsakovas įsipareigojo atsisakyti parduoto nekilnojamojo turto hipotekos per 15 dienų po to, kai į banko sąskaitą bus pervesta ne mažiau kaip 80 proc. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos kainos. Pardavus hipoteka įkeistas patalpas tretiesiems asmenims, pinigai turėjo būti pervedami į banko atidarytą tranzitinę paskolos aptarnavimo sąskaitą. Ieškovė pirkimo–pardavimo sutartis sudarė su trečiaisiais asmenimis: 2008 m. liepos 23 d. patalpos parduotos S. M. už 102 927 Lt, bankui pinigai nesumokėti; 2008 m. liepos 18 d. patalpos parduotos O. N. už 228 000 Lt, iš jų bankui sumokėta 178 960 Lt; 2008 m. gruodžio 30 d. patalpos parduotos Ž. U. už 90 000 Lt, bankui pinigai nesumokėti; 2009 m. liepos 31 d. patalpos parduotos N. J. už 78 000 Lt, iš jų bankui sumokėta 56 000 Lt; 2009 m. rugpjūčio 6 d. patalpos parduotos O. O. ir G. P. už 95 000 Lt, iš jų sumokėta bankui 70 296 Lt; 2008 m. spalio 24 d. patalpos parduotos S. R. už 97 000 Lt, iš jų bankui sumokėta 80 000 Lt; 2008 m. liepos 23 d. patalpos parduotos V. M. už 148 000 Lt, bankui sumokėta 109 853 Lt. Bankas panaikino tik keleto parduotų patalpų (apartamentų) hipotekas, nors, ieškovės teigimu, jis įnešė reikiamą sumą į tranzitinę sąskaitą. Atsakovas refinansavimo sutartį vienašališkai nutraukė 2009 m. rugsėjo 4 d., tačiau, ieškovės teigimu, tą padaryti turėjo teisę tik tinkamai įvykdęs šios sutarties įsipareigojimus išregistruoti hipoteką.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė tretiesiems asmenims pardavė negyvenamąsias patalpas, esančias pastate (duomenys neskelbtini). Sutartyse pažymėta, kad parduodami pagal sutartis nekilnojamieji daiktai yra įkeisti. Dėl šių pardavimo sandorių atsakovo raštuose nurodyta, kad jis neprieštarauja, jog ieškovė parduotų negyvenamąsias patalpas–apartamentus su sąlyga, kad iš turto pardavimų gautos lėšos būtų nukreiptos į paskolos aptarnavimo (tranzitinę) sąskaitą, iš kurios, esant banko reikalavimui, lėšos būtų nukreipiamos kreditams pagal kredito sutartis grąžinti, o turto hipotekos atsisakymo sąlygas bankas nustatys atskiru raštu. Raštuose bankas taip pat patvirtino, kad atsisakys parduodamo turto įkeitimo per 15 kalendorinių dienų, jeigu į tranzitinę sąskaitą bus pervesta ne mažiau kaip 80 proc. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos parduodamų patalpų kainos. Iš ieškovės paskolos aptarnavimo (tranzitinės) sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 14 d. matyti, kad jokie pinigai į tranzitinę sąskaitą trečiųjų asmenų S. M., Ž. U. vardu pervesti nebuvo, o trečiojo asmens O. N. vardu į minėtą sąskaitą ieškovės pervestų pinigų nepakanka atsakovo nustatytai hipotekos atsisakymo sąlygai, nes sudaro 78,49 proc. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos sumos (įmokėta 178 960 Lt, pardavimo sutartyje nurodyta, kad turtas parduotas už 228 000 Lt); pervesta į šią sąskaitą suma už N. J. įsigytą butą sudaro 71,79 proc. visos pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos turto pirkimo sumos (įmokėta 56 000 Lt, pardavimo sutartyje nurodyta, kad turtas parduotas už 78 000 Lt); pervesta į šią sąskaitą suma už O. O. ir G. P. įsigytą butą sudaro 73,99 proc. visos pirkimo pardavimo sutartyje nurodytos turto pirkimo sumos (įmokėta 70 296 Lt, pardavimo sutartyje nurodyta, kad turtas parduotas už 95 000 Lt); taip pat nepakankama suma įnešta už V. M. parduotas patalpas (pervesta 109 853 Lt, o parduoto turto kaina buvo 148 000 Lt). Už S. R. įnešta 80 000 Lt, jo pirktų patalpų kaina buvo 97 000 Lt, t. y. įnešta suma viršijo 80 proc. patalpų kainos, dėl to atsakovas hipoteką šio asmens turtui išregistravo. Teismas pažymėjo, kad tiek atskirais raštais dėl hipotekos nekilnojamajam turtui, kurį atsakovui sutikus pardavė ieškovė, tiek refinansavimo sutarties 40 punktu buvo sulygtos konkrečios sąlygos, kuriomis atsakovas įsipareigojo atsisakyti hipotekos ieškovo parduotam nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini), šių sąlygų esmė – nustatyto dydžio lėšos už parduotus butus turėjo būti pervestos į atsakovo nurodytą tranzitinę sąskaitą. Ieškovei šios sąlygos buvo žinomos, ji pati patvirtino, kad jų tinkamai neįvykdė. Ieškovė vengė tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, su kuriais atsakovas siejo hipotekos atsisakymą konkrečiam turtui. Dėl atsakovo 2009 m. rugsėjo 4 d. rašte nurodytų sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo atsakovas, remdamasis sutarties 51 punktu, vienašališkai nutraukė šią sutartį. Teismas pripažino nepagrįstu (dėl jau po refinansavimo sutarties nutraukimo, t. y. 2010 m. liepos 21 d. į tranzitinę sąskaitą įneštų 38 147 Lt už trečiojo asmens V. M. įsigytą turtą) ieškovės reikalavimą atsakovui atsisakyti hipotekos šio trečiojo asmens turtui. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė skolinių įsipareigojimų atsakovui nėra įvykdžiusi, dėl to ji neįgijo teisės reikalauti, kad hipoteka būtų baigta pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Senamiesčio svečių namai“ prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011-07-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovą panaikinti hipoteką patikslintame ieškinyje nurodytam nekilnojamam turtui. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas neištyrus visų byloje esančių įrodymų, netinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Teismo sprendimas grindžiamas atsakovo pateiktais į bylą įrodymais. Teismas neatsižvelgė ir nevertino ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų. Hipotekos pabaigos pagrindas buvo skolininko ir hipotekos kreditoriaus susitarimas, kaip tai įtvirtinta CK 4.197 str. 2 d. 1 p. Nepagrįstas teismo teiginys, kad daugiau jokių kitų hipotekos pabaigos pagrindų nėra. Ginčo esmė buvo ne skolininko sutartinių skolinių įsipareigojimų pagal Refinansavimo sutartį įvykdymas ir atitinkamai hipotekos atsisakymas, bet atskiras skolininko ir kreditoriaus susitarimas, esant tam tikros sąlygos įvykdymui, hipotekos atsisakymas. Nepagrįstos teismo išvados, kad bankas atsisakė nekilnojamojo turto, kuris buvo parduotas trečiajam asmeniui S. R., hipotekos, kadangi šiam nekilnojamam turtui hipoteka nėra panaikinta iki šiol. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal atitinkamas pardavimo sutartis susidarė 134 400 Lt permoka, kad už kai kuriuos apartamentus ieškovė į Tranzitinę sąskaitą įnešė 100 proc. pardavimo kainos, vietoje reikalaujamų 80 proc. Ieškovė nurodo, kad nepagrįstas ir teismo teiginys, jog CK 6.221 str. 3 d. nuostatos negali būti taikomos. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sutarties galiojimo metu į tranzitinę sąskaitą pervestas pinigų sumas, turėjo pripažinti, kad bankas įsipareigojimo atsisakyti nurodyto parduodamo turto hipotekos privalėjo laikytis ir po sutarties nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas turėjo visas sąlygas nustatyti, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiaudamas savo kaip finansų įstaigos padėtimi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2011-07-21 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė vengė tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad net ir po kredito sutarties vienašališko nutraukimo, t.y. esant ieškovės sutartiniams pažeidimams, atsakovui išliko pareiga atsisakyti įkeisto turto hipotekos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl skolininko reikalavimo hipotekos kreditoriui panaikinti hipoteką po to, kai hipotekos kreditoriaus leidimu hipoteka įkeistas skolininko turtas parduotas, tačiau hipoteka užtikrintas skolinis įsipareigojimas pagal kredito sutartį nepadengtas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2012, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas nenagrinėjo skolininko ir kreditoriaus susitarimo dėl hipotekos pabaigos teisinio pagrindo pagal CK 4.197 str. 3 dalį, neištyrė ir nepatvirtino bei nepaneigė aplinkybių, kurios reikštų hipotekos pabaigą pagal kreditoriaus ir skolininko susitarimo sąlygą, buvimo, t.y. neišnagrinėjo klausimo, ar buvo įvykdyta susitarimo sąlyga, reiškianti hipotekos pabaigos teisinius padarinius. Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad svarbu nustatyti, kokia buvo įprasta šalių dalykinė komercinė praktika dėl sumokėtų sumų už parduotus nekilnojamuosius daiktus įskaitymo ir jų pakankamumo hipotekai panaikinti pagal šią sutarties sąlygą. Kad šis klausimas būtų išaiškintas, reikšminga nustatyti aplinkybes, ar atsakovas (bankas) buvo nuoseklus vykdydamas sutartinius įsipareigojimus dėl kiekvieno parduoto nekilnojamojo daikto, ar diferencijavo ir dėl kokių priežasčių tam tikrų pirkėjų įgytus nekilnojamuosius daiktus, vienais atvejais imdamasis veiksmų hipotekai pabaigti, kitais atvejais to neatlikdamas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB “Senamiesčio svečių namai“ ir atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (buvęs AB SAMPO bankas), 2006-05-10 sudarė Kredito sutartį Nr. K200605-0996 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kurios paskirtis – nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui (T. 1, b.l. 161-177). Ieškovė, pagal Kredito sutarties 24.1 punktą įsipareigojo įkeisti jai nuosavybės teise priklausantį poilsio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas 2008-08-18 sudarė Refinansavimo sutartį Nr. K200808-0402, šios sutarties paskirtis - UAB „Senamiesčio svečių namai“, UAB „Senamiesčio vystymo grupė“, UAB „Palangos nekilnojamo turto investicijos“ esamiems įsipareigojimams Banke refinansuoti (T. 2, b.l. 122-129). Prievolių, kylančių iš šios sutarties, užtikrinimui, ieškovė pagal Refinansavimo sutarties 25.2 punktą įsipareigojo įkeisti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bendra įkeičiamo turto vertė turi būti ne mažesnė kaip 2 539 967 eurų. Refinansavimo sutarties 39 punkte nurodyta, jog Bankas sutinka, kad Klientas parduotų nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad minėto turto pardavimo kaina būtų ne mažesnė kaip 1000 eurų už 1 kv. m. ir 80 procentų pajamų, gautų iš turto pardavimo, bus nukreipta kredito dengimui. Lėšos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), turi būti pervestos į sąskaitą Banke Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Tranzitinė sąskaita). Šios sutarties 40-uoju punktu atsakovas įsipareigojo nereikalauti, kad būtų įkeistas sutarties 3 punkte nurodytas turtas arba atsisakyti šio turto hipotekos per 15 darbo dienų po to, kai į atsakovo Tranzitinę sąskaitą bus pervesta ne mažesnė kaip 80 procentų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos kainos. 2009-04-22 raštu atsakovas ieškovę informavo, jog Tranzitinė sąskaita buvo atidaryta kaip paskolos aptarnavimo sąskaita, per kurią buvo vykdomi kredito grąžinimai, o nuo Refinansavimo sutarties pasirašymo papildoma Tranzitinės sąskaitos paskirtis yra lėšų, gautų už turto, esančio (duomenys neskelbtini)pardavimą, surinkimas ir panaudojimas pagal Refinansavimo sutartyje nurodytą paskirtį (t. 1, b. l. 66). Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė su trečiaisiais asmenimis sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis: 2008-07-23 S. M. (unikalus patalpos Nr. (duomenys neskelbtini)), 2008-07-18 O. N. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2008-12-30 Ž. U. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2009-07-31 N. J. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2009-08-06 O. O. ir G. P. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2008-07-23 V. M. (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), S. R. 2008-10-24 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavė negyvenamąsias patalpas, esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sutartyse pažymėta, jog parduodamas pagal sutartis nekilnojamasis daiktas yra įkeistas (T. 1, b.l. 33-62, 183-195), šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys išrašai iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (T.1, b.l. 80-90, 196-199). Atsakovo 2008-07-17 bei 2008-07-29, 2008-07-30 raštuose nurodyta, jog jis neprieštarauja, jog ieškovas parduotų negyvenamąsias patalpas – apartamentus, su sąlyga, kad iš turto pardavimų gautos lėšos būtų nukreiptos į Tranzitinę sąskaitą, iš kurios esant Banko reikalavimui, lėšos nukreipiamos kreditų pagal kredito sutartis grąžinimui, o turto hipotekos atsisakymo sąlygas Bankas nustatys atskiru raštu (T. 1, b. l. 155-157). Ieškovė savo teiginiams pagrįsti nurodė ir 2008-12-24 atsakovo raštą, tačiau iš šio rašto matyti, jog atsakovas neprieštarauja, kad ieškovas parduotų žemės sklypo nuomos teisę arba jos dalį, kuri įkeista atsakovui pagal atskirus hipotekos lakštus (t. 1, b.l. 63). Iki Refinansavimo sutarties sudarymo atsakovas atskirais raštais, t.y. 2008-08-04 raštais Nr. 873372, 873373, 873374, informavo ieškovą, kad atsisakys hipotekos: 1) V. M. įsigytai patalpai per 15 d., kai į Tranzitinę sąskaitą bus pervesta ne mažiau kaip 148 000 Lt, 2) S. M. įsigytai patalpai - ne mažiau kaip 102 972 Lt, 3) O. N. – ne mažiau kaip 228 000 Lt (T. 1, b.l. 158-160). 2009-05-04 atsakovo rašte Nr. Dnk0906567, t.y. po Refinansavimo sutarties sudarymo, buvo įvardyti konkretūs butai, t.y. butai, kurių pardavimui atsakovas neprieštaravo, šiuos butus įsigijo tretieji asmenys O. O. ir G. P. bei N. J.. Šiame rašte atsakovas patvirtino, jog atsisakys atitinkamo parduodamo buto įkeitimo per 15 kalendorinių dienų po to, kai bankui bus pateikta notarinės buto pirkimo – pardavimo sutarties kopija, kurioje nurodyta buto pardavimo kaina, ne mažesnė kaip 2800 Lt už 1 kv.m. ir klientas ar pirkėjas perves ne mažesnę kaip 80 procentų sutartyje nurodytos sumos į Tranzitinę sąskaitą su nuoroda, kad lėšos pervedamos atsiskaitant už butą (t. 1, b. l. 67). Ieškovė šioje byloje ginčija jai priklausiusių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurias, sutikus atsakovui (ieškovo kreditoriui), perleido tretiesiems asmenims nuosavybės teise, hipotekos taikymo teisėtumą.
Prievolių, kylančių iš šios sutarties, užtikrinimui, ieškovas pagal Refinansavimo sutarties 25.2 punktą įsipareigojo įkeisti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bendra įkeičiamo turto vertė turi būti ne mažesnė kaip 2 539 967 eurų. Refinansavimo sutarties 39 punkte nurodyta, jog bankas sutinka, kad klientas parduotų nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad minėto turto pardavimo kaina būtų ne mažesnė kaip 1000 eurų už 1 kv. m. ir 80 procentų pajamų, gautų iš turto pardavimo, bus nukreipta kredito dengimui. Lėšos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), turi būti pervestos į Tranzitinę sąskaitą banke. Šios sutarties 40-uoju punktu atsakovas įsipareigojo nereikalauti, kad būtų įkeistas sutarties 3 punkte nurodytas turtas arba atsisakyti šio turto hipotekos per 15 darbo dienų po to, kai į atsakovo Tranzitinę sąskaitą bus pervesta ne mažesnė kaip 80 procentų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos kainos.
Byloje ieškovė buvo pateikusi įrodymus, kad iš viso atitinkamai pagal pirkimo - pardavimo sutartis į tranzitinę sąskaitą tiesiogiai buvo įnešta 1 369 405 Lt. Pagal atitinkamas pardavimo sutartis už kai kuriuos apartamentus ieškovas į tranzitinę sąskaitą įnešė 100 proc. pardavimo kainos, vietoje sutartų 80 proc. (t.y. už patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pirkėjas R. V.) buvo įnešta 100 proc. – 140 000 Lt, už patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pirkėjas S. R.), kurių pardavimo kaina buvo 97 000 Lt, reikėjo įnešti 77 600 Lt, buvo įnešta 80 000 Lt, už patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pirkėjas V. D.), kurių pardavimo kaina buvo 162 000 Lt, reikėjo įnešti 129 600 Lt, buvo įnešta 162 000 Lt; už patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (pirkėjas D. L. N.), kurio pardavimo kaina buvo 103 000 Lt, į sąskaitą reikėjo įnešti 82 400 Lt, buvo įnešta 101 000 Lt; už patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pirkėjas L. K.), kurių pardavimo kaina 120 000 Lt, reikėjo pervesti 96 000 Lt, buvo įnešta 120 000 Lt; už patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pirkėjas D. N.), kurių pardavimo kaina - 170 000 Lt, reikėjo įnešti 136 000 Lt sumą, buvo įnešta 165 000 Lt). Be to, į šią tranzitinę sąskaitą fizinis asmuo V. B. įnešė 70 000 Lt sumą trūkstamų lėšų užskaitymui. Nuo šios sumos Bankas užskaitė 43 203 Lt už buto, kurį įsigijo L. K., pardavimo sumą. Ieškovas mano, kad dėl mažesnių įskaitytų sumų, bankas turėjo tas sumas įskaityti kitiems asmenims bei panaikinti hipoteką bei mano, kad bankas nesilaikė savo suformuotos praktikos įskaitant pardavimo sumas, ir tokiu būdu pažeidė tiek sutartinius įsipareigojimus, tiek ieškovės teisėtus lūkesčius bei pirkėjų teises ir teisėtus interesus.
Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Vadovaujantis galiojusio CPK 565 straipsnio 1 dalimi, skolininkas gali raštu reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu yra CK nustatyti hipotekos pabaigos pagrindai. Pagal galiojusio CPK 562 straipsnį hipotekos teisėjas priima nutartį baigti hipoteką gavęs turto pardavimo aktą arba administratoriaus veiklos ataskaitą, patvirtinančią, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai patenkinti iš įkeisto turto gautų pajamų. Pagal galiojusio CPK 565 straipsnio 1 dalies nuostatas hipotekos teisėjas išregistruoja hipoteką iš hipotekos registro gavęs hipotekos lakštą, kuriame pažymėta, kad visi hipotekos reikalavimai yra įvykdyti arba yra kiti hipotekos pabaigos pagrindai. Hipotekos pabaigos pagrindai yra įtvirtinti CK 4.197 straipsnyje. Pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu įvykdytas skolinis įsipareigojimas. įkeitimo teisė tarnauja pagrindinei prievolei užtikrinti, todėl įkeitimo teisė (hipoteką) ir kitos papildomos (šalutinės] teisės, atsirandančios iš pradines prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje numatytais prievolių pabaigos pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2002 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje T. Ž. v. R. U., bylos Nr. 3K-3-865/2002, 2007 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Balgva“ v. BAB „Metalų komercija“, bylos Nr. 3K-3-3/2007).
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įkeitė savo skolinio įsipareigojimo, kurio iki šiol nėra įvykdžiusi, užtikrinimui. Duomenų, kad ieškovė pagal minėtas sutartis atsakovui padengė skolą, byloje nėra, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo sutartys buvo vienašališkai nutrauktos, be to, aplinkybės, kad ieškovė skolinga atsakovui neneigė ir ieškovės atstovė, taigi ieškovės, kaip skolininkės, reikalavimas, kad hipoteką būtų baigta CK 4.197 str. 2 d. 1 p. pagrindu yra nepagrįstas. Taip pat, kaip minėta, jog tiek atskirais raštais dėl hipotekos nekilnojamajam turtui, kurį atsakovui davus sutikimą pardavė ieškovė, tiek Refinansavimo sutarties 40 punktu, buvo susitartos sąlygos, kurioms esant įvykdytoms atsakovas atsisakys hipotekos ieškovo parduotam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). CK 6.38 str. 1 d. įtvirtinta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutartį. CK 6.59 str. nustatyta, jog draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Šiuo atveju atsakovas ieškovei nurodė, jog atsisakys hipotekos tik tuo atveju, jeigu bus įvykdytos visos dėl hipotekos atsisakymo nurodytos sąlygos. Taigi CK 4.197 str. 3 d. įtvirtinta hipotekos pabaiga šiuo atveju buvo sąlyginė. Todėl atsakovui pareiga įvykdyti raštais dėl hipotekos atsisakymo, bei Refinansavimo sutarties 40 punktu prisiimtus įsipareigojimus, kyla tik tuo atveju, jeigu ieškovė išpildo visas numatytas sąlygas (CK 4.197 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu aiškinantis šalių sutartinę valią, nustatyta, kad pagal praktiką ir šalių susitarimą, tik sumokėjus 80 proc. nuo kiekvieno buto, o ne bendrai, bankas panaikins hipoteką atskirai kiekvienam butui, t. y. konstatuotina, kad ieškovės parduodamo turto, esančio (duomenys neskelbtini)pirkėjai neįnešė visos privalomos sumokėti sumos į atsakovo sąskaitą už perkamus turtus, dėl to atsakovas neprivalėjo panaikinti hipoteką minėtam turtui. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad, tik pirkėjams tretiesiems asmenims, įnešusiems 80 ir daugiau procentų butų kainos, hipoteka buvo panaikinta (CPK 178 str., 185 str., CK 4.197 str. 3 d.).
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.