Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. P. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjos V. K. 2016-03-24 nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-25 Šiaulių apskrities VPK gautas J. P. pareiškimas, kuriame jis prašė I. Š. patraukti atsakomybėn ir jos atžvilgiu iškelti bylą, nes ji veikia priešingai vaiko interesams ir nuteikinėja sūnų prieš tėvą - pareiškėją J. P..

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėja V. K. 2016-03-24 priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl veikos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 181 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

2016-04-18 Šiaulių apylinkės teisme gautas J. P. skundas, kuriame nurodyta, kad su nutarimu nesutinka, prašo jį panaikinti, priimti naują nutarimą bei pradėti administracinio teisės pažeidimo tyrimą. Skunde nurodoma, kad nutarimas yra nepagrįstas, priimtas neįvertinus visų su pareiškimu susijusių dokumentų, kurie įrodo, kad I. Š. nesudaro galimybės bendrauti su sūnumi. I. Š. elgesys pasireiškia trukdymu bendrauti su sūnumi, sūnaus nuteikinėjimu prieš tėvą, tėvo šmeižimu sūnaus akivaizdoje, melagingų pareiškimų dėl smurto sūnaus atžvilgiu panaudojimo teikimu, teismo sprendimo nevykdymu, sūnui formuojant tėvo atstūmimo sindromą. Taip pat skunde nurodoma, jog tyrėja nenurodė, kokia tyrimo medžiaga vadovaudamasi nustatė, kad sūnus su juo nesimato ir nenori bendrauti dėl jo kaltės, nes nėra objektyvių, šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų. Nei prieš I. Š., nei prieš sūnų fizinio smurto niekada nėra naudojęs. Pasak pareiškėjo, ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad vaiko nenoras bendrauti yra suformuotas dirbtinai. Siekiant sūnų auklėti harmoningai, bei nepakenkti jo psichologiniam vystymuisi, yra svarbu užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu. I. Š. tokio bendravimo neužtikrina, todėl veikia priešingai vaiko interesams. Tyrėja į tai neatsižvelgė. Be to, skunde nurodoma, kad tyrėja nepagrįstai konstatavo, jog objektyvių duomenų, kad I. Š. nesudaro galimybės pareiškėjui bendrauti su jo mažamečiu sūnumi ir tokiu elgesiu veikia priešingai vaiko interesams negauta. Su tokiu argumentu pareiškėjas nesutinka, nes dar 2015-04-01 jis kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos su sūnumi pakeitimo, tačiau byla dar nėra išnagrinėta, nes jis patikslino ieškinį ir prašo pakeisti sūnaus gyvenamąja vietą, ją nustatant su pareiškėju. Taip pat teigia, jog antstolės V. Šimkienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodyta, jog I. Š. niekaip nebendradarbiauja siekiant, kad vaikas bendrautų su tėvu. I. Š. neužtikrina sūnaus teisės į visapusišką ir harmoningą vystymąsi, nes sūnui neleidžia bendrauti su tėvu.

Liudytoja I. Š. teisme parodė, kad yra priimta nutartis, ji su vaiku buvo apklausta policijoje. Skundas surašytas dėl to, kad netenkino J. P. prašymo patraukti ją administracinėn atsakomybėn. Pagrindinė byla yra dėl siekimo apriboti jos, kaip motinos, teises. Prieš vaiką buvo naudojamas smurtas, vyko ikiteisminis tyrimas, vaikui atlikta ekspertizė, kurioje nurodyta, kad tarp vaiko ir tėvo nėra tarpusavio ryšio, tėvas turi dėti pastangas, kad tą ryšį atkurti. Tėvas vaiko akivaizdoje elgiasi netinkamai. Po įvykio sode buvo dar įvykių, kurie atgrasė vaiką nuo tėvo. J. P. atvyksta su antstoliu, komentuoja, kad vaikas negerai elgiasi, yra nemandagus ir panašiai. Dėjo pastangas, kad tą ryšį atkurti, lankė tėvų mokymus, kreipėsi pagalbos į vaiko teisių apsaugos tarnybą, tačiau vaikas vis tiek atsisako susitikti su tėvu. Tėvas vaiko akyse ją žemina. Rugsėjo 1 d. kvietė tėtį į šventę, nors jam buvo paskirta kardomoji priemonė. Tėtis norėjo nusifotografuoti su sūnumi, o P. norėjo, kad jie nusifotografuotų visi trise. Tėtis buvo nepatenkintas, pasakė jai „eik tu šikt, išgama“. Su vaiku nuolat kalbasi apie bendravimą su tėvu, sako, kad reikia bendrauti, gal tuomet ir tėtis elgsis kitaip. Prievartauti vaiko negali. Bendravo su psichoterapeute, ji pasakė, kad jos darbas yra atvesti vaiką iki tėvo. Buvo šventė, tėvas atvyko, pafilmavo, tačiau kontakto nebuvo. Muštru negalima versti vaiko bendrauti. Povilas yra principingas, turintis savo nuomonę. Iki įvykio sode, vaikas vykdavo su tėvu susitikti ir papildomai, ne tik pagal grafiką. Yra žinutės, J. P. grafiko nesilaikydavo. Paprašius pasikeisti su juo bendravimo laiku, kad galėtų su vaiku nuvykti į krikšto mamos jubiliejų, J. P. nesutiko. Netrukdo tėvui bendrauti su vaiku, nežada to imtis. Kai tėvas atvykdavo su antstoliu, anksčiau dalyvaudavo kartu, dabar tik pasirodo, kad yra namie, ir vaikas ne vienas. Vis tiek negerai. Tėčio iniciatyvos nėra. Pagarbą, meilę reikia užsitarnauti. Kvietėme ir su dviračiais važiuoti, ir į spektaklį, tačiau tėvui vis netiko. Kvietimai buvo ir prieš ekspertizę, ir po ekspertizės. Apie šventes ji sužinodavo prieš 2-3 dienas, informuodavo tėvą. Tėtis nesureaguodavo. Jis parašė raštą vaiko teisių apsaugos tarnyboje, kad nesutinka pirkti vaikui telefono, buvo davęs savo seną. Grįžus iš Palangos, netyčia įdėjo telefoną į skalbimo mašiną. Telefoną pataisė. Po kurio laiko telefonas nebeveikė. Prieš metus parašė J. P. žinutę, kad įskilo telefono ekranas, telefonas nebeveikia, tačiau reakcijos nebuvo. Sureagavo tik po ekspertizės. Buvo laiko tarpas, kuomet P. turėjo laikiną telefoną. Pasiūlė tėvui pirkti telefoną per pusę, bet atsisakė. Vasarą greičiausiai nupirks naują telefoną. Tėtis žino jos telefono numerį, gali skambinti per ją, visada perduoda vaikui kalbėti. P. nėra izoliuotas, lanko mokyklą, būrelius. Reikia tėčio smulkių žingsnelių, kad įeiti į kontaktą. Po šventės su Povilu ėjo į prekybos centrą „Saulės miestas“, nebūtų įvykusi katastrofa, jei ir tėtis būtų pabuvęs bent 15 minučių. Kaip jai tėvą kviesti, jei jis ignoruoja. Ilgainiui kviesti nustojo. Psichologų kursuose buvo dėl bendravimo tarp vaiko ir tėvo atstatymo. Mokymai niekada nepablogina, įdomu išsiaiškinti, ką vaikas jaučia. Nepasitikėjimas tėčiu yra iš visų veiksmų, vaikas jaučiasi įskaudintas, kad J. P. jį patempė taip, kad net striukė suplyšo. Šis įvykis ir buvo pagrindinis, po kurio pasikeitė jų santykiai. Apklausiant vaiką policijoje, ji nedalyvavo. Buvo psichologė ir tyrėja. Atėjo su vaiku, bet jos kabinete nebuvo. Sakė P., kad eis į policiją, kad teta turės klausimų, bet konkrečiai nieko nesakė. Čia ne pirma apklausa, ketvirta ar penkta, todėl žinojo, kaip vyksta. Labai skiriasi J. P. elgesys, kuomet jis atvyksta vienas ir su antstoliu. Su antstoliu jis būna linksmesnis, drąsesnis, kai atvyksta vienas – piktas, tačiau nežino kodėl. J. P. niekada neužeina į vidų, atsistoja viduryje laiptinės, kontakto su vaiku nebūna. Rašo jam, kad niekas nedaužo durų atvykęs pas vaiką, tokiu atveju P.slepiasi ir sako jai, kad tėtis piktas. Neturi nuolat teisinti tėčio elgesio. Ji bendravo su psichologu Slušniu. J. P. psichologė išvadas irgi davė per atstumą. Ji kreipėsi į PPT, kuri išdavė pažymas. Po šventės J. P. nematė, negirdėjo, ką sakė. Ne vieną žinutę siuntė dėl telefono vaikui, jis tik sukruto po ekspertizės. Papildomai su J. P. vaikas buvo išleistas. Atstumą laiptinėje tarp vaiko ir J. P. galima pamatuoti. Su sūnumi apie tėvą bendrauja, dažniausiai prieš šventes, koncertus, kad reikia pakviesti tėtį. Nuolat užsimena apie tėtį. Dabar J. P. nebeatvažiuoja. Kodėl nenori vykti su tėčiu, vaikas kalbėti vengia. Pokalbis apie tėvą pradedamas iš jos pusės. Abu su vaiku buvo PPT, jie davė rekomendacijas, kaip elgtis. Povilas nuolat klausia „o jei taip nebus“, „o gal nepramogausime, o vėl vyksime į sodą“ ir panašiai, nuolat argumentuoja prieš. Vaikas žino, kaip tėtis elgiasi. Nuo to įvykio Velykų dienomis vaikas su tėčiu susitikti nebenori. Jis suprato, kas įvyko, jaučiasi įskaudintas, jaučia nepasitikėjimą tėvu, baimę. Ji neskatina vaiko baimių. Prieš ekspertizę kvietė tėtį į kavinę. Bendravimo nebuvo, buvo daugiau tylos nei kalbų. Stengėsi palaikyti pokalbį. Kvietė į teatrą, į Atvelykio šventę. Kvietimai buvo šiais metais. Tėtis pakvietė į kiną, paskatino vaiką sėstis prie tėčio. Žiūrėjo kiną, tačiau bendravimo nebuvo. Į teatrą tėtis eiti atsisakė, nes dirbo. Tėtis pats konstatuoja, kad jo ryšys su vaiku yra puikus ir nėra ko atstatinėti.

Liudytoja V. K. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiama, jos sprendimas buvo apskųstas. Asmenį yra mačiusi, atnešė papildomus dokumentus prie pareiškimo. P. P. paaiškinimą rašė teismo psichologė Vaida, pavardės neprisimena, ji dalyvavo apklausoje, taip pat buvo ir vaiko mamos advokatė. Apklausos metu su vaiku bendravo psichologė, gal ir ji kokį klausimą uždavė, bet iš esmės bendravimas vyko su psichologe. Mamos kabinete nebuvo. Buvo psichologė, vaikas, mamos advokatė ir ji. Psichologė uždavė klausimus, vaikas į juos atsakinėjo. Apklausai prasidėjus, vaikas jaudinosi, psichologė paklausė, kaip sekasi, ar gyvena su mama, kaip sutaria. Vaikas pasakojo. Vienu metu visai nebenorėjo bendrauti, atsakinėti į klausimus, tik nepamena, kokį klausimą uždavus tai atsitiko, bet klausimas buvo susijęs su tėčiu. Berods apklausoje paminėtas tas klausimas ir momentas, kad vaikas nebenorėjo atsakinėti. Nelabai noriai pasakojo aplinkybes, jam buvo sunku kalbėti. Kas liečia tėtį, atsakymai buvo vienu žodžiu. Vaikas pasakojo, kad nenori bendrauti su tėčiu, kad tėtis jį negražiai vadina, konfliktuoja su mama. Buvo keli įvykiai su fiziniu smurtu, kuomet pradėti ikiteisminiai tyrimai, po tų įvykių vaikas nebenori bendrauti. Buvo du ikiteisminiai tyrimai, po to kažkas įvyko rugsėjo 1 d., lyg tėtis įžeidinėjo mamą. Vaikas gal ir norėtų bendrauti su tėčiu, bet nenori, nes mato, kaip tėtis elgiasi su mama. Jei jis normaliai bendrautų su vaiko mama, gal viskas būtų gerai. Vaikas lyg jaučia baimę. Vaikas sakė, kad su mama apie tėtį nekalba, nes vaikas nenori. Nepamena, ar vaikas sakė, kad mama bando apie tėtį kalbėti. Klausė, ar mama trukdo bendrauti su tėčiu, sakė, kad mama neturi įtakos bendravimui, vaikas pats kategoriškai pasakė, kad su tėčiu bendrauti nenori. Nepamena, ką sakė apie bendravimą telefonu, lyg minėjo, kad vaikas bendrauti nenori. Paaiškinime nurodytus žodžius pasakė pats vaikas. Tie žodžiai nebuvo išsakyti advokatės ar psichologės klausimų forma. Vaiko atsakymai buvo trumpi, aiškūs, kategoriški, vaikas kalbėjo nelabai noriai. Jai pasirodė, kad vaiko ir mamos santykiai geri, nieko blogo apie mamą nepasakė. Paaiškinimą spausdino psichologė, būtent tokiais žodžiais vaiko ir buvo kalbėta, sakiniai neperdaryti. Psichologų išvadas skaitė. Ten konkrečiai nebuvo parašyta, kad vaiko nuomonė suformuota motinos. Tėvas pastoviai konfliktuoja su vaiko motina. Susidarė nuomonę, kad gal vaikas ir norėtų su tėvu bendrauti, jei šis nekonfliktuotų su motina. Taip pasakojo pats vaikas. Ji nutarčių nevykdo. Gavo skundą, jį išnagrinėjo, apklausė vaiką. Vaikas nė karto nepasakė, kad mama blogai elgiasi, sakė, kad blogai elgiasi tik tėtis. Jos nuomonė tokia, kad yra suaugę žmonės ir turi aiškintis tarpusavyje, netraumuodami vaiko. Jai įstrigo tai, kad rugsėjo 1 d. visi trys ėjo į šventę, buvo prie bažnyčios, vaikui buvo skaudu, kai tėtis nenorėjo fotografuotis su mama šalia. Įvyko konfliktas. Vaikui buvo sugadinta pirmoji šventė, tėtis negražiai pasielgė su mama. Taip pasakojo vaikas. I. Š. apklausą vykdė ji, viską papasakojo nuo pradžių, tada uždavinėjo klausimus. I. Š. netrukdė vaikui bendrauti su tėvu, minėjo, kad skatino vaiką, sakė, kad reikia bendrauti, bet vaikas pats nenorėdavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. CK 3.155 str., apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai jie piktybiškai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str., sudarančias tėvų valdžios turinį. Sprendžiant asmens atsakomybės pagal ATPK 181 str. 1 d. klausimą, būtina nustatyti šio straipsnio dispozicijoje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Tai reiškia, kad pagal ATPK 181 str. 1 d. traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje turi būti nustatyta tiek neteisėta veika, tiek ir priežastinis ryšys tarp asmens veikos bei pasekmių. Siekdamas šių tikslų teismas turi nustatyti ir įvertinti visas bylai spręsti svarbias aplinkybes.

J. P. skunde nurodo, jog I. Š. neužtikrina vaiko teisės į visapusišką ir harmoningą vystymąsi, nes vaikas reguliariai nebendrauja su tėvu. Taip pat teigė, jog I. Š. deda maksimalias pastangas tam, kad jo ir sūnaus ryšys būtų visiškai nutrauktas. Tačiau teismas tokį J. P. argumentą vertina kritiškai, nes jį paneigia bylos medžiaga. Teisme duodama parodymus I. Š. nurodė, kad tarp vaiko ir tėvo nėra tarpusavio ryšio, ji dėjo pastangas, kad tą ryšį atkurti, lankė kursus, kreipėsi pagalbos į vaiko teisių apsaugos tarnybą. Tokias I. Š. nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esanti medžiaga. 2016-02-10 savo paaiškinime I. Š. nurodė, kad įsipareigoja vaiką atvesti pas psichologą arba psichoterapeutą į PPT. Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos rašte nurodyta, kad 2016-02-11 P. P. mama kreipėsi dėl sūnaus ir tėvo bendravimo sustiprinimo. Taip pat byloje yra pridėtas Šiaulių m. pedagoginės psichologinės tarnybos išduotas pažymėjimas, kuris patvirtina, jog I. Š. 2015 m. spalio-gruodžio mėn. išklausė 22 val. bendravimo su vaikais tobulinimo kursus. Dar daugiau, iš byloje esančio telefoninio skambučio įrašo girdėti, jog I. Š. siūlė J. P. susitikti ir kartu su vaiku dažyti kiaušinius, tačiau J. P. tai daryti atsisakė. Taip pat I. Š. norėjo per pusę su tėvu nupirkti sūnui mobiliojo ryšio telefoną, tačiau J. P. tai daryti atsisakė. Bylos medžiaga liudija ir tai, kad I. Š. turi mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris J. P. yra žinomas, o ji perduoda telefoną vaikui pakalbėti su tėvu. Tokios aplinkybės užfiksuotos ir 2016-01-19 antstolės Vaivos Šimkienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. P. lanko „M.“ akademiją, muzikos mokyklą, dalyvauja šachmatų turnyruose ir visur yra charakterizuojamas teigiamai, kaip gabus mokinys, kuris visuomet tvarkingas, pasiruošęs, visur ateina lydimas mamos. Tokios aplinkybės rodo, kad I. Š. deda pastangas užtikrinti visapusišką vaiko vystymąsi ir tobulėjimą. Tuo tarpu iš visų šių įstaigų, kuriuose vyksta vaiko mokymai, gauti raštai liudija, kad P. P. tėvas J. P. nėra atvykęs nei į vieną šių mokymo įstaigų vietų ir nei karto nesidomėjo sūnaus veikla.

J. P. tiek savo skunde, tiek duodamas paaiškinimus teismui teigė, kad vaikas su juo nebendrauja, nes I. Š. nesudaro galimybių jiems bendrauti. Tačiau su tokiu argumentu nesutiktina. Teismo posėdžio metu I. Š. nurodė, jog vaikas turėjo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau šiam sugedus, tėvas atsisakė pirkti naują telefoną. Taip pat teigė, jog J. P. gali paskambinti sūnui ir ji visuomet perduoda vaikui ragelį kalbėti, tačiau pats vaikas atsisako. Be to, iš byloje esančio 2015-11-12 antstolės Vaivos Šimkienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 2015-11-10 J. P. pasiimti vaiką galėjo, atvykę palaukė, kol vaikas pavalgė, pavalgęs kartu su mama išėjo į lauką, J. P. pasisveikinus su sūnumi ir pasiteiravus, ar nori kartu su juo važiuoti, sūnus vykti kartu atsisakė, piktai atsakydamas „ne ne“. Iš 2016-01-19 antstolės Vaivos Šimkienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atvykus susitikti sūnus P. P. išėjo iš namo kartu su mama, J. P. išlipo iš transporto priemonės ir priėjo pasisveikinti su sūnumi ištiesdamas jam ranką, sūnus atstūmė ranką sakydamas tėvui, kad jis dingtų iš čia, sūnus kalbėjo verksmingu tonu, pasiūlius vaikui vykti žaisti boulingą, jis atsisakė, vaiko mama į tėvo ir sūnaus pokalbį nesikišo; antstolei išlipus iš automobilio, vaikas kelis kartus klausė, kas ta ponia, paaiškinus, kad tai antstolė, sūnus dar kartą atsisakė vykti, po kiek laiko tėvui telefonu paskambinus sūnui, vaikas atsisakė, pasakydamas, kad su tėvu jam nesaugu ir padėjo ragelį. Iš 2016-02-19 antstolės Vaivos Šimkienės akto ir patikslinto akto matyti, jog 2016-02-18 vaikas atsisakė vykti kartu su tėvu sakydamas „tu man atsibodai“, „tu mane vadini blogais žodžiais“, „nemeluok ir viso gero“ ir kartu su tėvu nevyko. 2016-03-02 ir 2016-03-04 aktuose nurodyta, jog 2016-03-01 ir 2016-03-03 atvykęs tėvas užlipo iki buto, kuriame gyvena sūnus, duris atidaręs sūnus pakeltu tonu pasakė „tu man atsibodai“, „tu mane vadini blogais žodžiais“, tuo metu namie buvusi I. Š. 2016-03-03 pasiūlė vaikui vykti kartu su tėvu, bet vaikas pakeltu tonu atsisakė. Tokios antstolio užfiksuotos aplinkybės parodo, kad P. P. I. Š. yra išleidžiamas susitikti su tėvu, tačiau pats vaikas to nenori, todėl I. Š. veiksmuose neužfiksuota, jog I. Š. nesudaro galimybių tėvui bendrauti su sūnumi.

Dar daugiau, J. P. tvirtino, kad jis negali bendrauti su sūnumi, kai šalia yra jo motina. Tačiau kaip teisme teigė pats pareiškėjas, jis buvo nuėjęs pas sūnų į mokyklą, ten vaikas jį stūmė, šaukė, spjovė. Šiaulių Tėvo B. A. pradinės mokyklos mokytoja 2015-09-17 pareiškime yra nurodžiusi, jog lauke vyko kūno kultūros pamoka, kurios metu atėjo P. tėtis ir pakvietė jį pasikalbėti, tačiau P. atsisakė, po pamokos tėvas nubėgo į mokyklą paskui berniuką, po ko mokytoja, įėjusi į mokyklą, išgirdo P. garsiai šaukiant ant tėvo ir verkiant. Tokios aplinkybės parodo, jog net šalia ir nesant I. Š., vaikas pats atsisako bendrauti su tėvu.

Aiškinantis P. P. nenoro bendrauti su tėvu priežastis, svarbu atkreipti dėmesį ir į paties J. P. bendravimo su vaiku ypatumus. Pats J. P., duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl smurtavimo prieš sūnų, nes jam su vaiku būnant sode, atėjus laikui vykti namo, berniukas pasislėpė nuo J. P., todėl pastarasis, suradęs sūnų, jį timptelėjo ir pabarė. Be to, nurodė, kad kai jis atvysta, vaikas su juo ne visuomet pasisveikina, todėl vaikui pasako, kad jis yra nemandagus. Liudytoja apklausta I. Š. nurodė, kad prieš vaiką J. P. naudojo fizinį smurtą, J. P. patempė vaiką taip, kad buvo suplėšyta striukė. Po šio įvykio pasikeitė vaiko ir tėvo santykiai. Be to, liudytoja teigė, kad J. P. vaiko akivaizdoje elgiasi netinkamai, komentuoja vaikui, kad vaikas negerai elgiasi, kad yra nemandagus ir panašiai, o tai labai neigiamai veikia tėvo ir sūnaus santykius. Kaip rodo bylos medžiaga, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl fizinio skausmo sukėlimo, kuris 2015-06-08 nutarimu nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 3 d., požymių. Tačiau pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas nepaneigia fakto, jog įvykis, kuris įtakoja sūnaus nenorą bendrauti su tėvu, tarp P. P. ir J. P. buvo. Dar daugiau, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, jog vienok P. P., kalbėdamas apie savo tėvą, jį kategoriškai atstumia, tačiau atstūmimas susiformavęs nenatūraliai, ekspertizės metu stebimas netiesioginis I. Š., taip pat ir P. P. sesers poveikis P. P. nuomonei, tačiau kita vertus, vaiko nuomonę pastiprina ir paties J. P. elgesys (vaiko akivaizdoje jis grubiai bendrauja su vaiko mama, išsako jai priekaištus), kas pastiprina P. P. nusistatymą prieš J. P.. Taip pat nurodyta, kad vaiką trikdo tėvo koncentravimasis į bylos klausimus. Tokia bylos medžiaga taip pat parodo, jog ir pats J. P. įtakoja sūnaus P. P. elgesį.

Tyrimo metu šioje byloje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., padarymo buvo apklaustas ir pats P. P.. Vaiko paaiškinimas duotas dalyvaujant advokatei Ritai Roščenkovienei, Šiaulių apygardos teismo vyr. specialistei (psichologei) V. Š. ir tyrėjai V. K.. Paaiškinime vaikas teigia, kad nenori susitikti su tėčiu, nenori, kad jis atvažiuotų į renginius, nes vieną kartą prie bažnyčios tėtis susipyko su mama ir ją pavadino negražiais žodžiais. Taip pat nurodė, kad kai tėtis atvyksta vienas, būna piktas, sako kad jis nemandagus, negražus berniukas. Apie vaiko minėtą įvykį per rugsėjo pirmosios šventę teisme pasakojo ir I. Š., nurodydama, jog tėtis norėjo nusifotografuoti su sūnumi, o P. norėjo, kad jie nusifotografuotų visi trise, todėl J. P. buvo nepatenkintas, pasakė jai „eik tu šikt, išgama“. Analogiškai nurodyta ir I. Š. paaiškinime. Teismo posėdžio metu liudytoja buvo apklausta V. K., kuri dalyvavo P. P. apklausoje. Liudytoja teismui tvirtino, kad paaiškinime nurodytus žodžius pasakė pats vaikas, tie žodžiai nebuvo išsakyti advokatės ar psichologės, būtent tokiais žodžiais vaiko ir buvo kalbėta, sakiniai neperdaryti. Tokios aplinkybės leidžia teismui remtis ir paties P. P. duotais paaiškinimais apie jo ir tėvo santykius bei galimybes bendrauti tarpusavyje.

Pažymėtina, kad vaikai dėl savo ypatingos padėties – priklausomybės nuo suaugusių žmonių – yra itin pažeidžiami. Konstitucijoje įtvirtintos principinės nuostatos dėl valstybės pareigos saugoti ir globoti vaikystę, ginti nepilnamečius vaikus (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šias Konvencijos esmines nuostatas atkartoja ir 1996 m. kovo 14 d. priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio 24 str. 2 d. numatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-247-167/2016).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, priimdamas spendimus, turi ne tik formaliai įvertinti įvykio aplinkybes, bet vadovautis teisingumo, protingumo principais, šioje byloje būtina atsižvelgti ir į vaiko interesus. Nagrinėtinu atveju teismas, išanalizavęs visas faktines įvykio aplinkybes, nenustatė I. Š. veikoje neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų pagrindas ją patraukti administracinėn atsakomybėn. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltumo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad įvertinus prieš tai aptartas aplinkybes, nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad I. Š. veiksmuose yra ATPK 181 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis, todėl J. P. skundas atmetamas, o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjos V. K. 2016-03-24 nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teisėja

nutarė:

J. P. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjos V. K. 2016-03-24 nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos medžiagoje Nr. 0116000123941 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.