- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- ATP-247-167/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-35-3-00215-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Kategorijos
- 2.10.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. pagal ATPK 181 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis piktnaudžiavo savo kaip tėvo valdžia bei nevykdė savo pareigų savo nepilnamečio vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t.y. nevykdė 2015-12-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarties bei 2016-02-26 15.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), neperdavė vaiko E. M. jo motinai V. M. bendrauti su atskirai gyvenančiu vaiku iki 2016-02-28 15.00 val. Šiais savo veiksmais A. M. pažeidė nepilnamečio vaiko E. M. teisę bendrauti su atskirai gyvenančia motina. Tuo pačiu A. M. veikė priešingai vaiko interesams ir nevykdė savo teisių ir pareigų LR CK 3.155 ir 3.159 str., 3.170 str., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str. 1 d., 21 str. 1 d., taip pat neužtikrino E. M. teisių įgyvendinimo LR CK 3.161 str. ir 3.163 str., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 str., 14 str., 15 str.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-08 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nurodo, kad į 2016 m. kovo 14 d. teismo posėdį atvykti negalėjo, kadangi dirba nuo 7.00 val. iki 19.00 val. ir nuo jo padaryto darbo priklauso visos brigados rodikliai. Taip pat nurodo, kad 2016-02-25 vakarop, Skype pagalba buvo susisiekęs su V. M. ir ją informavo, jog 2016-02-26 sūnų E. M. jai galės perduoti tik vakare po darbo, t.y. tik 19 val., sutiko, jog vaiką ji galės jam perduoti 2016-02-28 taip pat po 19 val., gavo V. M. žodinį sutikimą dėl vaiko perdavimo laiko pakeitimo, o nuo ryto 7.00 val. užsiėmė tiesioginių darbinių pareigų vykdymu, o dėl ceche darbo metu sklindančio didelio triukšmo negirdėjo telefonų skambučių. Pažymi, kad popietinės pertraukos metu, apie 16 val. radęs telefone praleistą skambutį, bandė skambinti, tačiau į jo skambutį niekas neatsiliepė. Taip pat nurodo, kad po 19 val. grįžęs iš darbo tuoj pat bandė paskambinti V. M., tačiau tik po daugkartinių skambučių atsiliepusi V. M. pasakė, kad ji jau negali paimti vaiko, kadangi jis laiku neįvykdė teismo sprendimo, o apie tai, jog buvo išankstinis susitarimas paimti vaiką po 19 val. V. M. nenorėjo kalbėti, taip pat aiškiai nurodė, kad vaikas jai nereikalingas nei šeštadienį, nei sekmadienį. Tvirtina, kad jis viską nurodė ir administracinio teisės pažeidimo protokole, nurodė ir tai, jog V. M. tyčia ignoruoja išankstinius susitarimus, o atvykdama vaiko pasiimti jam būnant darbe, kenkia, siekia sukelti konfliktą, piktnaudžiauja teise, imituoja teismo sprendimo nevykdymo. Tai, kad V. M. tyčia elgiasi piktybiškai, siekia tik išprovokuoti konfliktą o ne paimti mažametį sūnų E. M. bendravimui (pasimatymui), apelianto teigimu, patvirtina faktai, jog ji neturėdama gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturėdama pas ką su mažamečiu sūnumi E. M. apsistoti Lietuvoje, negalėdama Lietuvoje mažamečiui sūnui suteikti bent minimalių kasdieninių poreikių (poilsio, miego, maisto, žaidimų, bendravimo ir t.t.), tyčia inscenizuoja vaiko „neperdavimą“, tyčiniais veiksmais siekia sukurti įvaizdį jog V. M. nori paimti vaiką bendravimui, o vaiko tėvas, jo neperduodu. Taip pat nurodo, kad V. M. siekia neteisėtai, be jo sutikimo ir leidimo prievarta išvežti mažametį iš Lietuvos, siekia prievarta atskirti mažametį nuo brolio, tėvo, senelių, artimiausių klasės draugų, kiemo draugų, siekia padaryti mažametį vaiką E. M. emigrantu Anglijoje. Teigia, kad Radviliškio r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pritaria mažamečio vaiko E. M. prievartinei, be vaiko tėvo sutikimo ar leidimo, deportacijai į Angliją, kategoriškai atsisako patikrinti, kur vaiko motina V. M. su mažamečiu vaiku praleis laiką, kur mažametis vaikas miegos, atliks būtiniausius asmens higienos poreikius, ką valgys, kur ilsėsis ir t.t.
Pareiškėjas nurodo, kad jis, remdamasis 2016-01-29 faktais, kai mažametis E. M. motinos V. M. buvo paimtas tiesiai iš mokyklos, o 2016-01-31 buvo grąžintas jam visas purvinas, tas dienas net nepraustas, sočiai nemaitintas, turi pagrindą daryti išvadą, kad Radviliškio r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kategoriškai atsisako vykdyti savo tarnybines pareigas, kategoriškai atsisako vadovautis įstatymais, o pritardamas V. M. vykdomai prievartinei mažamečio vaiko deportacijai į Angliją, atvirai fabrikuoja administracinės teisės pažeidimus, siekia baudimais ir nepagrįstais kaltinimais išgauti jo sutikimą leisti deportuoti mažametį iš gimtos šalies, atskirti jį nuo brolio, tėvo, senelių, artimiausių klasės draugų, gatvės draugų.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 181 str. numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant šį klausimą svarbu nustatyti sąvokos „tėvų valdžia” turinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str., apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 d. nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
A. M. nubaustas už tai, kad nevykdė 2015-12-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarties ir iš nustatytos vietos bei nustatytu laiku neperdavė vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko motinai bendravimui.
Ir nors E. M. apeliaciniame skunde tvirtina, kad su vaiko motina dėl sūnaus perdavimo kitu, nei teismo nutartyje numatytas laikas, buvo susitaręs, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad V. M. kreipėsi 2016-02-26 į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių su pranešimu dėl trukdymo matytis ir bendrauti su vaiku, nurodė, jog nagrinėjamu laiku ji nuvyko į sūnaus gyvenamąją vietą, kartu buvo antstolė R. Adomaitienė, durų niekas neatidarė, bandė su A. M. susisiekti telefonu, tačiau jis neatsiliepė, nors prieš tai ji buvo informavusi A. M., kad 2016-02-26 15.00 val. atvyks pasiimti sūnaus (7 b. l.). Tai, kad V. M. sūnus E. M. nebuvo perduotas 2016-02-16 15.00 val. nurodyta ir antstolės R. Adomaitienės surašytame 2016-02-29 akte (9 b. l.). Tuo tarpu A. M. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl sūnaus E. M. perdavimo su jo motina V. M. buvo susitaręs ir V. M. sutiko, kad jai sūnus būtų perduotas vėliau.
Esant tokioms aplinkybėms teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. M. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d. Šios išvados nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Vaiko teisių apsaugos įstatymas, Civilinis kodeksas įtvirtina prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principą. 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvams arba teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams.
Pažymėtina, kad vaikai dėl savo ypatingos padėties – priklausomybės nuo suaugusių žmonių – yra itin pažeidžiami. Konstitucijoje įtvirtintos principinės nuostatos dėl valstybės pareigos saugoti ir globoti vaikystę, ginti nepilnamečius vaikus (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šias Konvencijos esmines nuostatas atkartoja ir 1996 m. kovo 14 d. priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio 24 str. 2 d. numatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui.
Apeliacinis teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pritaria apylinkės teismo išvadai, jog mažametis E. M. patyrė netinkamą elgesį jo atžvilgiu. Toks A. M. elgesys vaiko atžvilgiu netoleruotinas, todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino kaltu padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Apeliacinis teismas pažymi, kad administracinė atsakomybė visų pirma yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas, taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ATPK302¹⁰ straipsnio 2 ir 3 dalimis, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,
nutaria:
palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.