Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-12-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1703-265/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-04
Bylos Nr.
2A-1703-265/2012
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00696-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Irma Čuchraj
Ieškovas
UAB „Kapitalo valda“
Atsakovas
T. S.
Kategorijos
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-1703-265/2012Teisėja A. Volskytė (Proceso Nr. 2-33-3-00696-2012-7)
Procesinio sprendimo kategorija 36.1.;121.14; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Irmos Čuchraj, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui T. S. dėl prievolės įvykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 968,56 Lt pagrindinės skolos, 9 345,03 Lt delspinigių, 296,86 Lt baudos, iš viso 12 610,45 Lt, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Plungės rajono apylinkės teismas 2012-06-04 priėmė sprendimą už akių ir tenkino ieškovės ieškinį iš dalies. Priteisė iš T. S. 2 968,56 Lt pagrindinės skolos, 934,50 Lt delspinigių, 296,86 Lt baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-05-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 126 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Kapitalo valda“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sprendžiant delspinigių priteisimo klausimą teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeidžiant sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.258 str. 3 d., jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Pasak teismo, nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumu, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Sutartyje yra nustatyti delspinigiai po 0,2 procento už kiekvieną pradelstą dieną (tai sudaro 73 procentus per metus), todėl teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką dėl netesybų dydžio, lyginant su negrąžintos skolos suma, konstatavo, kad delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli, neprotingi ir prieštaraujantys CK įtvirtintai netesybų sampratai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, netesybos turi atitikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita.

Ieškovė su pirmosios instancijos sprendimo dalimi, kuria buvo sumažinti iš atsakovo priteisiami delspinigiai nesutiko. Šią sprendimo dalį prašė panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nepagrįstai ir ženkliai sumažino delspinigių dydį. Pasak ieškovės, atsakovas per laikotarpį nuo 2007-12-23 nemokėjo lizingo įmokų. Taip pat nurodo, kad atsakovas, pažeisdamas sutarties sąlygas ir teisės aktus ilgą laiką naudojosi kreditoriaus lėšomis ir neketino su juo atsiskaityti gera valia. Pasak apeliantės, iš atsakovo priteistas delspinigių dydis neleis jam pajusti bei suprasti prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo pasekmių. Dėl to, apeliantės vertinimu, didžiąją dalį sutarties nevykdymo nuostolių perkeliama jai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, spręsdama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino netesybas, konstatuoja, jog sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, sumažindamas netesybų dydį, tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, vadovavosi protingumo ir teisingumo principais bei nepažeidė šalių interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, jog 73 procentų dydžio delspinigiai per metus yra akivaizdžiai nepagrįsti, taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, jog delspinigių suma yra tris kartus didenė negu pagrindinė skola. Nagrinėjamau atveju atmestini, kaip nepagrįsti, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad didžioji dalis sutarties nevykdymo nuostolių neva perkeliama apeliantui. Pažymėtina, jog ieškovė nėra pirminis kreditorius, ji žinojo, jog perka skolą, kuri atsirado iš sutartinių įsipareigojimo nevykdymo. Kai ieškovė įsigijo įsisipareigojimą iš pirminio kreditoriaus, atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė daugiau nei metus laiko. Dėl to, esant šių aplinkybių visetui nėra pagrindo pripažinti, jog įsipareigojimų nevykdymas nepagrįstai perkeliamas apeliantei. Taip pat atmestinas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog iš atsakovo priteistas delspinigių dydis neleis jam pajusti bei suprasti prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo pasekmių. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus. Dėl to, mažinant netesybas visų pirmiausia turi būti orientuojamasi į aplinkybę, jog būtų visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostoliai. Teismo vertinimu, trečdalį skolos sudarančios netesybos, įvertinant tai, jog buvo priteista iš atsakovo ir bauda, tinkamai atlygina preliminarius kreditoriaus nuostolius.

Esant nurodytų aplinkybių visetui, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Danguolė MartinavičienėIrma Čuchraj