Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų yra teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.). Tam, kad teisė būtų apginta asmuo turi šią teisę turėti ir ši teisė turi būti pažeista ar jai iškilusi reali grėsmė. Taigi, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 straipsnis), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.

Byloje ginčas kilo dėl preliminarios sutarties pažeidimo ir prievolės grąžinti gautą avansą šalims nesudarius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, taip pat sumokėti išlaidas vykdant preliminariąją sutartį, todėl konstatuotina, kad bylos dalykas – preliminarios sutarties pažeidimo ir atsakovės prievolių grąžinti ieškovams gautą avansą pagal preliminariąją sutartį ir sumokėti dėl jos vykdymo turėtas išlaidas konstatavimas.

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str. 1 d.).

Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, susiduriama su problema, kokiu teisiniu pagrindu galima reikalauti juos grąžinti. Minėta, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

2005-01-10 preliminariąja turto pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 1-116) (toliau – Preliminarioji sutartis) atsakovė įsipareigojo iki 2015-01-10 dienos parduoti ieškovui A. J. 2 ha ploto žemės sklypą, esantį Šventininkų k., Trakų r. sav. (b.l. 6).

Vilniaus apskrities viršininko 2006-12-19 įsakymu Nr. 2.3-12793-79 nuspręsta parduoti atsakovei 2 ha ploto žemės išskiriant ją į du žemės sklypus Nr. 817-1 ir Nr. 817-2, kurių plotas atitinkamai 0,34 ha ir 1,66 ha, esančius Šventininkų k., Trakų r. sav. (toliau – Nekilnojamasis turtas) (b.l. 35-36, 37, 38). Tačiau atsakovė Nekilnojamąjį turtą pardavė kitiems asmenims (b.l. 13-14, 40-41), todėl darytina išvada, kad ji iš esmės pažeidė Preliminariosios sutarties 1 punktą, dėl ko jos įvykdymas tapo neįmanomas. Dėl nurodyto Preliminarioji sutartis nutrauktina dėl atsakovės kaltės.

I. P. sutarties sudarymo už būsimą Nekilnojamojo turto pardavimą ieškovas A. J. sumokėjo atsakovei 9500 Lt avanso (b.l. 6), o 500 Lt avanso atsakovė gavo 2005-02-10 dieną (b.l. 7). Atsakovė šių aplinkybių neginčijo ir nepaneigė. Kadangi pagrindinė Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, laikytina, kad atsakovei sumokėtas 10000 Lt avansas yra gautas be teisinio pagrindo, todėl CK 6.237 straipsnio prasme priteistinas iš atsakovės ieškovui A. J..

Be to, CK 2.151 straipsnio 1 dalis nustato, kad atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Preliminariosios sutarties vykdymui atsakovė įgaliojo ieškovą K. S. tvarkyti Nekilnojamojo turto dokumentus ir atlikti visus su tuo susijusius veiksmus (b.l. 8). Vykdydamas atsakovės pavedimą, ieškovas K. S. turėjo 5390 Lt išlaidų (b.l. 9, 10). Atsakovė ieškovo K. S. patirtų išlaidų fakto ir jų dydžio neginčijo ir nepaneigė.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CPK 6.59 str.).

Kadangi atsakovė neįvykdė prievolės grąžinti pagal Preliminariąją sutartį gautą avansą ir sumokėti jos atstovo turėtas išlaidas, todėl ieškovo A. J. reikalavimas dėl avanso priteisimo ir ieškovo K. S. reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįsti ir tenkintini.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįsti.

Kiti šalių paaiškinimai ir byloje esantys duomenys yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.