- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- I-4714-428/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01039-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 7 000 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–4) bei atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 53–54) nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėnesio iki 2018 m. sausio 1 d. buvo kalinamas 16, 17, 18, 20, 14 ir 4 kamerose. 16 kameroje buvo laikomi penkiese, kameros plotas buvo 20,2 kv. m, 17 kameroje buvo keturiese, kameros plotas 16,1 kv. m, 18 kameroje buvo tryse, kameros plotas 12 kv. m, 20 kameroje buvo penkiese, kameros plotas buvo 20 kv. m, 14 kameroje buvo penkiese, plotas 20,01 kv. m, 4 kameroje buvo tryse, kameros plotas 15 kv. m. Kamerose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, dalį ploto užėmė kameroje esantys baldai ir kitas inventorius. Kameroje buvo šalta, drėgna, trūko oro, tamsu. Kamerose neužtikrinamas natūralus apšvietimas, į kameras nepatenka dienos šviesa, kadangi netoli kameros lango yra mūrinė tvora. Todėl visą dieną reikia būti prie dirbtinės šviesos, kas labai kenkia akims. Rūkantys asmenys yra laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis. Dėl šių neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą.
Atsakovė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–13). Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktuose numatytas minimalus plotas kamerų tipo patalpose. Kameros yra periodiškai tikrinamos. Pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas dėl netinkamos kameros būklės į administraciją ar kitas institucijas nesikreipė. Teisės aktai nenumato atliekant bausmę kamerų tipo patalpose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Administracija nėra gavusi pareiškėjo pranešimo, jog kiti nuteistieji rūkytų kameroje, pareigūnai taip pat nėra užfiksavę tokio atvejo, kuriam esant privalėtų parengti tarnybinį pranešimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, bausmę atliekant kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėnesio iki 2018 m. sausio 1 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 11¹.2. punktas nustato kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.
Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018 ir kt.).
Bylos duomenimis (b. l. 14–15, 45–46, 60–62, 87) nustatyta, kad pareiškėjas buvo baustas ir perkeltas į kamerų tipo patalpas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d. Nuobaudas pareiškėjas atliko 16 kameroje (plotas 20,20 kv. m, joje buvo laikoma iki 5 nuteistųjų, vienam asmeniui teko 4,04 kv. m gyvenamojo ploto), 18 kameroje (plotas 12,14 kv. m, joje buvo laikoma iki 3 nuteistųjų, vienam asmeniui teko 4,04 kv. m gyvenamojo ploto), 17 kameroje (plotas 16,13 kv. m, joje buvo laikoma iki 4 nuteistųjų, vienam asmeniui teko 4,03 kv. m gyvenamojo ploto), 20 kameroje (plotas 20,39 kv. m, joje buvo laikoma iki 5 nuteistųjų, vienam asmeniui teko 4,07 kv. m gyvenamojo ploto), 14 kameroje (plotas 20,45 kv. m, joje buvo laikoma iki 5 nuteistųjų, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m gyvenamojo ploto), 4 kameroje (plotas 12,45 kv. m, joje buvo laikoma iki 3 nuteistųjų, vienam asmeniui teko 4,15 kv. m gyvenamojo ploto). Pareiškėjas taip pat ginčo laikotarpiu buvo išvykęs etapu.
Atsakovės pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Dėl to darytina išvada, jog pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d.
Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo gyvenamosios vietos plotą, kalėjusių asmenų skaičių vertinamuoju byloje laikotarpiu neginčijo, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė tokius pačius duomenis apie nuteistųjų skaičių kiekvienoje kameroje. Skunde pareiškėjas nurodęs kamerų plotus, kurie skiriasi nuo atsakovės pateiktų duomenų. Tačiau atsakovė pateikusi teismui kamerų planus (b. l. 45, 46, 87), kurie patvirtina jų pateiktus kamerų plotus, o pareiškėjas minėtų duomenų neginčijo, todėl teismas vadovaujasi pateiktais atsakovės kamerų plotais.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerų tipo patalpose, kuriose jis gyveno ginčui aktualiu laikotarpiu buvo šalta, drėgna, trūko oro, tamsu. Kamerose neužtikrinamas natūralus apšvietimas, į kameras nepatenka dienos šviesa, kadangi netoli kameros lango yra mūrinė tvora. Todėl visą dieną reikia būti prie dirbtinės šviesos, kas labai kenkia akims. Nurodė, jog rūkantys asmenys yra laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis.
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.7. punktą, kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Higienos norma HN 134:2015 natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo verčių nenustato, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos kameros natūralios apšvietos atmestini kaip nepagrįsti. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Taisyklių 16.10. p.). Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpose vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Higienos normos HN 134:2015 16 punktuose nurodyta, jog santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.
Higienos normos HN 134:2015 7 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Pagal į bylą pateiktus Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b. l. 17–31) nustatyta, jog Marijampolės PN kameros vėdinamos per atidaromus langus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis dėl patalpų vėdinimo natūraliai per langus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą. Vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos gyvenamosiose patalpose laikytini deklaratyviais, todėl atmestini. Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad kamerose ir kitose gyvenamosiose patalpose, kuriose vertinamuoju laikotarpiu gyveno pareiškėjas, ventiliacija atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl, nenustačius gyvenamųjų patalpų perpildymo fakto, pareiškėjo argumentai dėl oro trūkumo kamerose atmestini kaip nepagrįsti. Pateikti atsakovės atstovės patikrinimo aktai patvirtina, jog kamerų tipo patalpose tikrinant dirbtinį apšvietimą, temperatūrą ir drėgmę pažeidimų nebuvo nustatoma, todėl galima konstatuoti, jog kamerose kuriose atliko nuobaudą pareiškėjas atitiko teisės aktuose numatytus kriterijus.
Be to, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad gyvenamosiose patalpose netinkamas apšvietimas, šalta, drėgna, tačiau nedetalizavo kuo pasireiškė (ar galėjo pasireikšti) dėl minėtų neatitikimų patiriama neturtinė žala, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad dėl apšvietimo, temperatūros ar drėgmės pareiškėjas galėjo patirti jo nurodytą neturtinę žalą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo argumentai negali būti pagrindu atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.
Pareiškėjas teigia, jog rūkantys asmenys yra laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis. Pareiškėjas šio teiginio, jog kartu su juo kameroje buvę kiti asmenys būtų rūkę, nedetalizavo, vien abstrakčiai nurodydamas šias aplinkybes. Be to, pareiškėjas nepaaiškino, kodėl jis, patirdamas nepatogumus dėl kitų asmenų rūkymo, administracijai nenurodė, kad yra nesilaikoma numatytų reikalavimų ar raštu neprašė būti perkeliamas į kitą palatą. Byloje nėra pateikta jokių kitų duomenų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu buvo užfiksuota, jog kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, asmenys rūkė. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo ir nenurodė ar jis pats rūkantis asmuo (ar ne rūkantis) bei nenurodo kada ir kokioje kameroje buvo rūkoma. Taigi, pareiškėjas minėtų aplinkybių nedetalizavo, nepagrindė ir neindividualizavo, dėl to jo argumentai atmestini.
Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl jo kalinimo sąlygų būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Atsakovo pateikti teismui duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjamo ginčo laikotarpiu nei karto nesikreipė dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. Pareiškėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.