- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-27
- Bylos Nr.
- 1A-634-888/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13837-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas, Laima Šeputienė
- Civilinis atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Civilinis ieškovas
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Nukentėjusysis
- S. I., A. K., A. M., P. Ž.
- Ieškovas
- Marijampolės AVPK
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Advokatai
- Rimantas Bučma
- Kategorijos
- 2.1.15.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko,
asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. P. gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotojo atstovo ir civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ įgaliotojo atstovo apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, pagal laidavimą, be užstato, perduodant laiduotojo S. P. atsakomybėn 1 (vieneriems) metams ir byla A. P. atžvilgiu nutraukta.
Nukentėjusiųjų S. I., A. K., A. M., P. Ž. civiliniai ieškiniai A. P. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje atmesti.
Ieškovo Marijampolės AVPK civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir ieškovui iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje priteista 404,12 Eur dėl P. Ž. bei 6 265,73 Eur dėl A. M. išmokėtų kompensacijų žalos atlyginimo.
Iš A. P. nukentėjusiajam S. I. priteista 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų) advokato atstovavimo išlaidų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią kaltinamasis turi sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą „Luminor Bank“, Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą asmuo privalo pateikti teismui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata. Nustatyta, kad jis 2022 m. balandžio 22 d., apie 05.20 val., kelio (duomenys neskelbtini), neatsargiai vairuodamas automobilį ,,Ford C-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, t. y. privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, 127 punkto reikalavimus – pasirenkant važiavimo greitį, privalėdamas atsižvelgti į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, 128 punkto reikalavimus – privalėdamas atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko nesaugiu atstumu priartėjęs prie priekyje ta pačia kryptimi važiavusio bei pristabdžiusio automobilio „Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Kilafors“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. D., laiku nesustabdė automobilio bei, stengdamasis išvengti susidūrimo, suko dešinėn ir kliudė šioje kelio atkarpoje dėl įvykusio eismo įvykio tuo metu eismą reguliavusį Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( toliau – Marijampolės AVPK) Reagavimo skyriaus vyriausiąjį patrulį P. Ž.. Po to, atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį policijos tarnybinį automobilį ,,VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko nuo smūgio tarnybiniame automobilyje sėdėjęs Marijampolės AVPK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis A. M. buvo išsviestas iš automobilio bei taip pat buvo nublokšti prie tarnybinio automobilio stovėję (duomenys neskelbtini) pilietis S. I. ir (duomenys neskelbtini) pilietė A. K., kurią po smūgio prispaudė užkritęs tarnybinis automobilis. Dėl įvykusio eismo įvykiui buvo sužalota nukentėjusioji A. K., kuriai konstatuota kairės pusės III-IV-V šonkaulių lūžimai, trauminis oro susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje, kairiosios pėdos ir čiurnos sumušimas, kairės pėdos kulnakaulio, laivakaulio, kubakaulio lūžimai, kraujosruva kairėje blauzdoje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusysis S. I., kuriam konstatuota proksimalinės alkūnkaulio dalies lūžimas-žastikaulio galvos ir žastikaulio chirurginio kaklo lūžis, nubrozdinimas kairės blauzdos srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusysis A. M., kuriam konstatuota blauzdos užpakalinės raumenų grupės ir sausgyslės sužalojimas bei dalinis raumenų plyšimas, plaučių embolija, nenurodant ūminės plautinės širdies, nubrozdinimai kairiųjų dilbio ir blauzdos srityse, nugaros ir dubens sumušimas, kraujosruva kairės kojos blauzdoje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusysis P. Ž., kuriam konstatuota nugaros, dubens, kairio peties sąnario, kairio dilbio, kairio kelio, kairės blauzdos sumušimas, nubrozdinimai kairio dilbio ir kairės blauzdos srityse, kraujosruvos abiejų blauzdų srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) civilinio ieškovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotasis atstovas prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį dalyje dėl civiliniam ieškovui Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui priteistos 6 265,73 Eur A. M. išmokėtos kompensacijos žalo atlyginimo ir priimti naują sprendimą – civiliniam ieškovui Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui iš civilinių atsakovų priteisti 8 253,42 Eur A. M. išmokėtos kompensacijos žalo atlyginimo.
1.1. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patikslinto civilinio ieškinio netinkamai nustatė priteistinos žalos dydį, netinkamai taikė suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, kuriose buvo nagrinėjami atvejai dėl policijos įstaigos, išmokėjusios apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, teisės regreso tvarka pareikšti reikalavimą išmokėtos sumos dydžiui. Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje, pasak apelianto, policijos įstaiga, atlyginusi dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu, išmokėdama pareigūnui arba jo šeimos nariams kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo ar mirties, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakingo asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas: a) tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas; b) tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-134/2013, 3K-3-291-291/2014). Remiantis šia teismų praktika, apeliantas teigia, kad policijos įstaiga, atlyginusi dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu, išmokėdama pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas yra nustatytinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, kurios reglamentuoja civilinę atsakomybę ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę.
1.2. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicininės ekspertizės komisijos (toliau – CMEK) 2023 m. kovo 1 d. specializuotos medicininės ekspertizės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažyma) nustatyta, kad tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2022 m. balandžio 22 d. ir pareigūno A. M. sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys, o jo sveikatos sutrikdymas yra apysunkio laipsnio. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2023 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta, kad A. M. 2022 m. balandžio 22 d. sužalojimą patyrė dėl tarnybinių pareigų atlikimo, esant didesniam pavojui ar rizikai, todėl remiantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 59 straipsnio 3 dalies 6 punktu, nutarta A. M. išmokėti 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, kuri lygi 18 797,19 Eur.
1.3. Taip pat apeliantas skunde cituodamas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017, teigia, kad įvykio metu nukentėjusiajam policijos pareigūnui A. M. netektas darbo užmokestis dalinai buvo kompensuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo ligos išmokomis, pagal kurio reikalavimą civilinis atsakovas išmokėjo 8 543,77 Eur dydžio išmoką Valstybinio socialinio draudimo fondui. Be to, civilinis atsakovas iš dalies kompensavo policijos pareigūno patirtą neturtinę žalą išmokėdamas 2 000 Eur. Pasak apelianto, kadangi A. M. buvo išmokėta 18 797,19 Eur išmoka, o civilinis atsakovas – draudimo bendrovė, Marijampolės apskrities policijos komisariatui, kaip įstaigai, išmokėjusiai tarnybos metu nukentėjusiajam policijos pareigūnui, atlygino tik 10 543,77 Eur, todėl vietoje pirmosios instancijos teismo priteistos 6 265,73 Eur sumos, civiliniam ieškovui – Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui turėtų būti atlyginta 8253,42 Eur suma.
3. Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ įgaliotoji atstovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį, kuria civiliniam ieškovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteista 404,12 Eur dėl P. Ž. ir 6 265,73 Eur dėl A. M. žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą – civilinio ieškovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinius ieškinius atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
2.1. Apeliaciniame skunde neginčijama A. P. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir dėl eismo įvykio nukentėjusiesiems kilę padariniai, tačiau teigiama, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio nesivadovavo teismų suformuota praktika ir nepagrįstai iš dalies tenkino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį. Apeliantas skunde nurodo, kad civilinio ieškovo – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato išmokėta kompensacija buvo mokama pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą, pagal kurį tai yra savanoriškai prisiimama pareiga. Teismų praktikoje suformuota, kad regresinį reikalavimą žalą padariusiam asmeniui pareiškęs asmuo turi pagrįsti realų žalos dydį, kuris neturėtų būti tapatinamas su trečiojo asmens išmokėtomis draudimo sumomis ar kitomis kompensacijomis, bet grindžiamas patirtais nuostoliais atlyginant nukentėjusiajam jo patirtą žalą, o žalos dydis negali būti preziumuojamas ir civilinis ieškovas turi įrodyti, kokią žalą realiai patyrė pareigūnas bei įrodyti, kad būtent tokio dydžio žala jam buvo atlyginta.
2.2. Apeliantas, cituodamas suformuotą teismų praktiką kasacinio teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-133-695/2017, 3K-7-496/2008, 3K-3-584/2009, teigia, kad Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įvykdė savo viešosios teisės aktų pagrindu atsiradusią prievolę sumokėti kompensaciją nukentėjusiesiems pareigūnams – P. Ž. ir A. M., tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, o ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normomis. Anot apelianto, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį, šalis tiksliai turi įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, jų dydį nustato teismas, todėl žala nėra preziumuojama, o jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškę išmokėtos sumos dydžio reikalavimą žalą padariusiam asmeniui, ieškovai turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes išmokėję kompensaciją žalą patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius. Kadangi Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išmokėjo policijos pareigūnui kompensaciją, kuri dengia dėl tarnybos metu patirto sužalojimo susidariusią turtinę ir neturinę žalą, civilinis ieškovas turi įrodyti, kokia būtent žala buvo sukelta nukentėjusiajam policijos pareigūnui ir kokiems turtiniams bei neturtiniams padariniams pašalinti buvo išmokėta kompensacija. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neanalizavo faktinių duomenų, leidžiančių pagrįsti nukentėjusiesiems policijos pareigūnams A. M. ir P. Ž. padarytos žalos dydį, nesiaiškino kokią žalą dengia Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato išmokėtos kompensacijos, kas yra svarbu vertinant civilinio ieškinio pagrįstumą. Be to, apeliantui nėra aišku, kuo remiantis teismas taikė proporciją nusprendžiant iš draudiko priteisti dalį kompensacijos, ieškinius tenkindamas iš dalies, nes apylinkės teismas skaičiavo ir vertino žalos dydį kaip išmokėtą kompensaciją.
2.3. Taip pat skunde akcentuojama, kad policijos pareigūnai A. M. ir P. Ž. negali reikšti atskirų reikalavimų civiliniam atsakovui, nes visas jų reikalavimo teises, išmokėjus jiems kompensaciją, kurios nukentėjusieji neginčijo, regreso teise perėmė civilinis ieškovas – Marijampolės apskrities vyriausiasis komisariatas. Šiuo atveju civilinis ieškovas išmokėjo 1 212,38 Eur kompensaciją P. Ž. ir 18 797,19 Eur A. M., kurios paskirtis padengti visą – turtinę ir neturtinę nukentėjusiųjų asmenų patirtą žalą, todėl išmokėta kompensacija visiškai padengia nustatytą 700 Eur ir 2 000 Eur policijos pareigūnams draudiko jau išmokėtą neturtinę žalą ką skundžiamame nuosprendyje ir akcentavo teismas. Dėl šios priežasties apeliantas daro išvadą, kad visa dėl įvykio padaryta žala yra pilnai atlyginta, o nukentėjusieji gaudami Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato išmokėtą kompensaciją perleido visas reikalavimo teises civiliniam ieškovui ir neturėjo teisės reikšti reikalavimų dėl žalos atlyginimo civiliniam atsakovui, tuo tarpu visas žalos atlyginimo išmokas iš draudiko turėjo gauti reikalavimo teisių perėmėjas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kaip tą padarė Valstybinis socialinis draudimo fondas. Byloje nėra reiškiamas reikalavimas taikyti restituciją.
2.4. Be to, skunde pažymima, kad civilinio ieškovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteista 404,12 Eur ir 6 265,73 Eur kompensacija dėl policijos pareigūnams padarytų sužalojimų viršija atlygintos realios žalos dėl tokio pobūdžio sveikatos sužalojimų dydį. A. M. sveikatos sutrikdymas yra priskiriamas prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo, po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko, o P. Ž. sveikatos sutrikdymas atitinka nežymų. Pasak apelianto, kasacinio teismo praktikoje ne karta pažymėta, kad neturtinės žalos dydis už nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą įprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 2 900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-95-222/2017), o tokio dydžio kompensacijos policijos pareigūnams buvo išmokėtos dėl to, kad sužalojimo metu galiojusiuose teisės aktuose buvo nustatyta speciali tokios žalos apskaičiavimo tvarka – kompensacijos dydis nebuvo diferencijuojamas, o nustatomas fiksuota suma. Apelianto įsitikinimu, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato išmokėtos kompensacijos visiškai padengia nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, o pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį ir CK 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala, kurią civilinis atsakovas atlygino, todėl antrą kartą ši žala negali būti priteista.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ skundą asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, A. P., prašo civilinio atsakovo įgaliotojo atstovo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį. Atsiliepime pažymima, kad Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, todėl išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam policijos pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio pagrindu, kuriame įtvirtinta regreso teisė. Be kita ko, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo atsiliepime sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis piniginėmis kompensacijomis nukentėjusiesiems, nes jos atitinka protingumo bei proporcingumo kriterijus atsižvelgiant ne tik į tai, kokius sveikatos sutrikdymus patyrė policijos pareigūnai, tačiau ir į tai, kiek laiko jie gydėsi sveikatos sužalojimų pasekmes bei negalėjo dirbti, negavo pajamų dėl ko patyrė finansinius nuostolius. Nustatyta, kad P. Ž. gydymas truko iki vieno mėnesio, jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo tarpu A. M. daugiau nei šešis mėnesius ir jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taigi kompensacijos dydis siejamas ir su šiais faktoriais.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu civilinio atsakovo įgaliotoji atstovė prašė savo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, o civilinio ieškovo skundą atmesti, tuo tarpu prokuroras ir asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Civilinio ieškovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas tenkinamas. Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.
7. Apeliaciniuose skunduose nėra keliami klausimai dėl A. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ar šios veikos kvalifikacijos, tačiau civilinis ieškovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria iš civilinio atsakovo dėl A. M. išmokėtos kompensacijos jam priteista 6 265,73 Eur suma, teigiant, kad ši suma turėjo būti 8 253,42 Eur, tuo tarpu civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria civiliniam ieškovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl P. Ž. priteista 404,12 Eur, o dėl A. M. – 6 265,73 Eur žalos atlyginimo. Kadangi kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis neskundžiama, todėl apygardos teismas pasisako tik dėl šių klausimų, apeliacinių skundų ribose.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. P. 2022 m. balandžio 22 d., apie 05.20 val., kelio (duomenys neskelbtini), nesilaikė KET 9, 127, 128 punkto reikalavimų dėl ko nesaugiu atstumu priartėjęs prie priekyje ta pačia kryptimi važiavusio bei pristabdžiusio automobilio laiku nesustabdė savo automobilio bei stengdamasis išvengti susidūrimo suko dešinėn, kliudė šioje kelio atkarpoje dėl įvykusio eismo įvykio tuo metu eismą reguliavusį policijos pareigūną – P. Ž., po ko atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, dėl ko nuo smūgio iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio buvo išsviestas policijos pareigūnas A. M., bei nublokšti prie tarnybinio automobilio stovėję S. I. ir A. K.. Nukentėjusiajam A. M. konstatuota blauzdos užpakalinės raumenų grupės ir sausgyslės sužalojimas bei dalinis raumenų plyšimas, plaučių embolija, nenurodant ūminės plautinės širdies, nubrozdinimai kairiųjų dilbio ir blauzdos srityse, nugaros ir dubens sumušimas, kraujosruva kairės kojos blauzdoje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusiajam P. Ž. konstatuota nugaros, dubens, kairio peties sąnario, kairio dilbio, kairio kelio, kairės blauzdos sumušimas, nubrozdinimai kairio dilbio ir kairės blauzdos srityse, kraujosruvos abiejų blauzdų srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
9. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu buvo sužaloti du policijos pareigūnai, kuriems specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka dėl patirtų sužalojimų buvo išmokėtos atitinkamo dydžio kompensacijos (P. Ž. – 1 212,38 Eur, A. M. – 18 797,19 Eur), Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas baudžiamojoje byloje pareiškė du civilinius ieškinius, kuriais, įgyvendinant atgręžtinio reikalavimo teisę, buvo prašoma iš A. P. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ draudimo bendrovės Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteisti policijos pareigūnams išmokėtų kompensacijų dydžius.
10. Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, nustatydamas eismo įvykio metu nukentėjusiems policijos pareigūnams išmokėtinų kompensacijų dydžius iš esmės vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 59 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija, atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą. Apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio (Statuto 59 straipsnio 3 dalies 6, 7 punktai). To paties straipsnio 10 dalyje numatyta, kad, be kita ko, tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui išmokėta kompensacija atgaline tvarka priteisiama iš žalą padariusio asmens statutinės įstaigos, kuri išmokėjo žuvusio pareigūno artimiesiems ar tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui kompensaciją, naudai.
11. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Nustačius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, konstatuotina, kad Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-134/2013, 3K-3-133-695/2017).
12. Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam policijos pareigūnui P. Ž. dėl eismo įvykio buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtina Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 76–77), bei nukentėjusiajam policijos pareigūnui A. M. dėl eismo įvykio buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurį patvirtina byloje esanti Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 114–115). Iš byloje esančių Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių patikrinimų išvadų dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio P. Ž. ir tyrėjo A. M. sužalojimų matyti, jog atlikus patikrinimą pripažinta, kad policijos pareigūnai P. Ž. ir A. M. sužalojimus patyrė dėl tarnybinių pareigų atlikimo, esant didesniam pavojui ar rizikai (3 t., b. l. 84–90, 147–154). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotosios medicininės ekspertizės 2022 m. birželio 16 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. kovo 1 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l 127, 158), konstatuota, kad tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2022 m. balandžio 22 d. ir policijos pareigūnų sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys, be kita ko, šiose pažymose nurodyta, kad policijos pareigūno A. M. patirtas sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo, o P. Ž. sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Įsakymu dėl kompensacijos P. Ž. išmokėjimo bei Įsakymu dėl kompensacijos išmokėjimo A. M. pripažinta, kad policijos pareigūnai sužalojimus patyrė atlikdami tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jų sveikatai ar gyvybei, todėl P. Ž. nuspręsta išmokėti 0,78 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, tuo tarpu A. M. nuspręsta išmokėti 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (3 t., b. l. 108–109, 144–145). Apskaičiuota, kad P. Ž. piniginė kompensacija siekia 1 212,38 Eur (3 t., b. l. 119), o A. M. piniginė kompensacija – 18 797,19 Eur (3 t., b. l. 156). Tokio apskaičiuoto dydžio kompensacijas Marijampolės apskrities policijos komisariatas ir išmokėjo policijos pareigūnams P. Ž. ir A. M. (3 t., b. l. 121, 179).
13. Taigi, įvertinus šios nutarties 12 punkte aprašytus duomenis, darytina išvada, kad byloje buvo nustatytos visos draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, su kuria A. P. buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, civilinės atsakomybės būtinosios kilimo sąlygos, t. y. eismo įvykis kilo dėl A. P. neteisėtų veiksmų, dėl šio eismo įvykio policijos pareigūnai patyrė sužalojimus, kas lėmė pareigą Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui išmokėti policijos pareigūnams kompensacijas, buvo nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų, kilusių pasekmių ir A. P. kaltės sukėlus eismo įvykį.
14. Be kita ko, kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad policijos pareigūnams išmokamos kompensacijos dydis nėra siejamas tik su pareigūno patirta turtine žala ar negautomis pajamomis, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau – NADPLSDĮ), todėl Policijos departamento išmokama kompensacija gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai. Bet koks neteisėtas veiksmas, sukėlęs žalą sveikatai tarnybinių pareigų atlikimo metu, gali lemti ne tik turtinius padarinius nukentėjusiajam, išreiškiamus negautų pajamų ir patiriamų sveikatos priežiūros, reabilitacijos išlaidų forma, bet ir daugybę kitų padarinių, todėl valstybė, siekdama didesnės pareigūnų apsaugos ir skatindama juos aktyviai vykdyti savo pareigas, nepaisant kylančios didelės rizikos, įtvirtino alternatyvius žalos atlyginimo mechanizmus. Tačiau šiuo atveju neužtenka vien paties kompensacijos išmokėjimo ir nukentėjusiojo nedarbingų dienų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sukelto sveikatos sužalojimo fakto kompensacijos dydžiui pagrįsti, nes, sprendžiant dėl neturtinės žalos, turi būti nustatyta, ar tokia žala buvo padaryta, kuo ji pasireiškė ir koks jos dydis. Neturtinės žalos faktą ir dydį turi įrodyti regresinį reikalavimą pareiškęs asmuo. Neatmestina, kad dalis išmokėtos kompensacijos gali būti papildoma socialinė garantija pareigūnui, tiesiogiai nesusijusi su pareigūno patirta žala, arba gali nedengti visos pareigūno patirtos neturtinės žalos. Kiekvienu atveju Policijos departamentas turi įrodyti, kokia būtent žala buvo sukelta nukentėjusiam pareigūnui ir kokiems turtiniams ir neturtiniams padariniams pašalinti buvo išmokėta kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017).
15. Skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio dalyje dėl civilinių ieškinių išsprendimo, pirmosios instancijos teismas nutarė civilinio ieškovo – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteisti 404,12 Eur (dėl P. Ž. išmokėtos kompensacijos) bei 6 265,73 Eur (dėl A. M. išmokėtos kompensacijos). Priimdamas tokį procesinį sprendimą apylinkės teismas atsižvelgė į policijos pareigūnų sužalojimo laipsnį, į jų gydymo trukmę, turėjusią įtakos jų negautoms pajamoms bei tai, kad nukentėjusieji turėjo gydymosi išlaidų, į tai, kad civilinis atsakovas nukentėjusiems policijos pareigūnams atlygino dalį žalos (P. Ž. – 700 Eur, A. M. – 2 000 Eur) bei į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos nukentėjusiojo žalos, arba priešingai – ją viršija, todėl sprendė, kad yra pagrindo mažinti P. Ž. išmokėtą 1 212,38 Eur, A. M. išmokėtą 18 797,19 Eur kompensacijas dviem trečdaliais.
16. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi apylinkės teismo nuosprendžio bei apeliacinių skundų ir atsiliepimo turinį konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą bei neteisingai apskaičiavo civiliniam ieškovui – Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistinų civilių ieškinių sumas.
17. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, jog pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-291/2014, 3K-3-133-695/2017).
18. Atsiliepime į civilinius ieškinius civilinė atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nurodė, kad be kita ko, P. Ž. išmokėjo 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tuo tarpu A. M. išmokėjo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Sprendžiant žalos atlyginimą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato išmokėtos kompensacijos civilinė atsakovė pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė pretenziją dėl išmokėtų ligos išmokų atlyginimo už P. Ž., dėl ko civilinė atsakovė 2022 m. birželio 3 d. išmokėjo 1 370,77 Eur dydžio išmoką, tuo tarpu 2023 m. sausio 18 d. išmokėjo 8 543,77 Eur išmoką dėl A. M.. Be kita ko, civilinė atsakovė taip pat išmokėjo 2 789,38 Eur išmoką Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už suteiktas gydymo paslaugas S. I., A. M. bei P. Ž. (5 t., b. l. 44–47).
19. Apygardos teismas susipažinęs su civilinio ieškovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštais civiliniais ieškiniais ir jų priedais pažymi, kad šiuo atveju apskaičiuojant policijos pareigūnams išmokėtinų kompensacijų dydžius, buvo vertinamas tik jų nedarbingumo laikotarpis, t. y. matyti, kad kompensaciją iš esmės sudaro jų nedarbingumo laikotarpiu negautos pajamos, o tai yra turtinės žalos dalykas. Apskaičiuojant kompensacijos dydį nebuvo vertinami policijos pareigūnų patirti dvasiniai išgyvenimai, baimė, nerimas, po patirtų sužalojimų kilę nepatogumai kasdieninėje veikloje, ir kitos aplinkybės, reikšmingos nustatyti neturtinės žalos dydžiui, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, civilinio ieškovo – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato civiliniai ieškiniai iš esmės buvo grindžiami tik patirta žala dėl darbuotojams policijos pareigūnams sumokėtų išmokų jų nedarbingumo laikotarpiu.
20. Iš byloje esančio draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepimo matyti, kad P. Ž. 700 Eur buvo skirti atlyginti būtent neturtinei žalai, tačiau šiuo atveju ši suma aukštesnės instancijos teismo vertinimu negali būti išskaičiuota iš policijos pareigūnų kompensacija atlyginto turtinės žalos dydžio, t. y. iš jų nedarbingumo laikotarpiu negautų pajamų, nes būtent tik tai ir sudarė P. Ž. apskaičiuotos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kompensacijos dydį. Visgi, kaip jau minėta, civilinė atsakovė – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pagal gautą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pretenziją dėl išmokėtų ligos išmokų atlyginimo už P. Ž. išmokėjo 1 370, 35 Eur. Taigi, įvertinus tai, jog civilinė ieškovė savo civilinio ieškinio reikalavimą grindė tik suma, susijusia su P. Ž. negautomis pajamomis kuomet jis buvo nedarbingas, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys dėl P. Ž. išmokėtos kompensacijos negalėjo būti tenkinamas iš dalies, o turi būti atmestas. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje civilinės atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.
21. Be to, apygardos teismas įvertinęs tai, kad civilinis ieškovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas policijos pareigūnui A. M. išmokėtą 18 797,19 Eur kompensaciją taip pat grindė tik policijos pareigūno negautomis pajamomis dėl nedarbingumo laikotarpio, sprendžia, kad šiuo atveju atlygintina suma turėtų sudaryti 10 253,42 Eur (18 797,19 Eur – 8 543,77 Eur). Visgi, šiuo atveju pats civilinis ieškovas apeliaciniame skunde į šią sumą įtraukia ir 2 000 Eur sumą, kurią civilinė atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atlygino A. M. kaip neturtinę žalą, tačiau savo civiliniame ieškinyje nustatytos kompensacijos dydžio nevertino neturtinės žalos kontekste. Nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad policijos pareigūnas negali reikšti atskirų reikalavimų civiliniam atsakovui, nes visas jo reikalavimo teises, išmokėjus kompensaciją, perima jo darbdavys, šiuo atveju Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, tačiau nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kuomet civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nukentėjusiajam policijos pareigūnui atlygino neturtinę žalą dar prieš Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pareiškiant civilinį ieškinį. Taigi, nagrinėjamu atveju apygardos teismas sprendžia, kad neišeinant iš apeliacinio skundo ribų, civiliniam ieškovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui turėtų būti priteista jo apeliaciniame skunde prašoma suma – 8 253,42 Eur.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 328 straipsnio 4 punkto pagrindu, nustatant, kad civilinė atsakovė draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ yra pilnai atlyginusi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nurodytą policijos pareigūnui P. Ž. išmokėtą kompensacijos sumą, todėl civilinio ieškovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys dėl policijos pareigūnui P. Ž. išmokėtos kompensacijos turi būti atmestinas, tuo tarpu civiliniam ieškovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš civilinės atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteistina 8 253,42 Eur dėl A. M. išmokėtos kompensacijos žalo atlyginimo.
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
23. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2023 m. lapkričio 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant A. P. sudaro 160,00 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.
24. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).
25. Baudžiamojoje byloje A. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis. Apeliacinius skundus šioje baudžiamojoje byloje buvo pateikę civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas, tuo tarpu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą skundo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba A. P. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo A. P..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį, kuria Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys dėl P. Ž. išmokėtos kompensacijos tenkintas iš dalies ir civiliniam ieškovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš civilinės atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteista 404,12 Eur bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – civilinio ieškovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį dėl P. Ž. išmokėtos kompensacijos atmesti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį, kuria Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys dėl A. M. išmokėtos kompensacijos tenkintas iš dalies ir civiliniam ieškovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš civilinės atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteista 6 265,73 Eur bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – civilinio ieškovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį dėl A. M. išmokėtos kompensacijos tenkinti iš dalies ir civiliniam ieškovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš civilinės atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteisti 8 253,42 Eur.
Kitoje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Neišieškoti iš A. P. valstybės naudai 160,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. lapkričio 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.