- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-100-194/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-03191-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Badaugienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- žemės ūkio bendrovei „Vainiūnų agroservisas“
- Kategorijos
- 106.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3521-766/2011 pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovui žemės ūkio bendrovei „Vainiūnų agroservisas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas L. K. įgaliotas asmuo D. K. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui žemės ūkio bendrovei „Vainiūnų agroservisas“ dėl žalos atlyginimo ir prašė priteisti iš atsakovės ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ ieškovui 13 437,41 Lt nuostolių (negautų pajamų) ir žalos dėl nekokybiškai atliktų darbų atlyginimui; priteisti 6 procentų dydžio palūkanas nuo prašomos priteisti sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2011-04-30 atsakovas žemės ūkio bendrovė „Vainiūnų agroservisas“ su sėjamąja SPU-6 ieškovo valdomame 22,5 ha žemės sklype sėjo rapsą, pagal ieškovo užsakymą. Atsakovas nekokybiškai apsėjo 3,9 ha ploto lauką, iš 1 ha buvo prikulta 2,234 tonos sėklos, tai iš 3,9 ha turėjo būti prikulta 8,713 tonos rapso sėklos. Negautos pajamos sudaro 13 156,63 Lt, kurias būtų gavęs jeigu atsakovas nebūtų padaręs neteisėtų veiksmų, tinkamai įvykdęs darbą ir tinkamai apsėjęs lauko dalis. Ieškovas už atliktą paslaugą atsakovui apmokėjo, tačiau atsakovas privalo ieškovui grąžinti už neapsėtą (netinkamai apsėtą) 3,9 ha lauko plotą 280,78 Lt. Visa ieškinio suma sudaro 13 437,41 Lt. Kad sėjos paslaugą atsakovas atliko netinkamai pripažino pats atsiųsdamas 2011-06-01 laišką, kuriame prisiėmė kaltę dėl netinkamo sėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pasirašytas ieškovo L. K. įgalioto atstovo D. K.. Tačiau teismui nepateikti įrodymai, kad šis asmuo gali būti ieškovo atstovu pagal pavedimą teisme (giminystės ryšį bei teisinį išsilavinimą patvirtinantys dokumentai).
Atskiruoju skundu ieškovas L. K. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį ir ieškinį priimti.
1.Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, neteisingai ir neteisėtai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsniu, 111 straipsnio 4 dalimi ir nurodė, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jį padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
2.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sumaišė atstovavimo institutą, reglamentuojamą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnyje, ir ieškinio pasirašymo institutą, reglamentuojamą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 6 dalyje.
3.Nurodė, kad atstovavimo sutartis su advokatu buvo sudaryta. Kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 6 dalis ieškinio pateikimo momentu negaliotų ar šios įstatymo normos galiojimas būtų sustabdytas, tai tokiu atveju pirmosios instancijos teismui objektyviai turėjo kilti poreikis pasidomėti advokato įgalinimais, nes ieškinį pagal pavedimą surašė advokatas, pateikęs teisinių paslaugų sutarties Nr. 688 nuorašą ir pinigų priėmimo kvitą, taip pat pirmosios instancijos teismas galėjo įsitikinti D. K. įgalinimais, nurodytais įgaliojime, notarinio registro numeris R-3424. Mano, kad, esant prielaidai dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 6 dalies negaliojimo, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnyje įtvirtintą procesinio dokumento - ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatydamas terminą ieškinio trukumams pašalinti, ir tik po to spręsti, ar ieškinys yra paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti, t. y. ar yra pagrindas nepriimti ieškinio ir jį grąžinti ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.1d). Tuo tikslu ieškinio teisenos bylose paduodami teismui ieškiniai (CPK 5 str.4 d). Tuomet, jei pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, toks ieškinys negali būti teisme priimtas ir nagrinėjamas – CPK 137 str. 2 d. 8 p. Būtent šiuo pagrindu teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovui žemės ūkio bendrovei „Vainiūnų agroservisas“ dėl žalos atlyginimo. Nutartyje įrašytą tekstą „teismas vadovaudamasis LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.“ apeliacinės instancijos teismas laiko technine spausdinimo klaida, nes nutarties visi motyvai grindžiami LR CPK 137 str. 2 d. 8 p.
LR CPK 56 str. nustatyta, kad atsakovais pagal pavedimą teisme gali būti tik advokatai, advokatų padėjėjai, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui. CPK 57 str. 1 d. nustatyta, kad atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Pagal CPK 59 str. įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. Byloje yra pateiktas 2010 m. rugpjūčio 20 d. įgaliojimas (b.l. 9 – 10), kuriuo L. K. įgalioja D. K. pilnai vykdyti jo, kaip ūkininko veiklą, tvarkyti visus reikalus bei dokumentus, susijusius su ūkininko veikla, naudoti ir valdyti banke esančia sąskaita, savo nuožiūra nupirkti, gauti dovanų ar bet kuriuo kitu įstatymams neprieštaraujančiu būdu įgyti jo vardu bet kokius nekilnojamus daiktus, savo nuožiūra jo vardu sudaryti ir pasirašyti preliminariąsias sutartis dėl perkamų nekilnojamų daiktų pirkimo – pardavimo, atstovauti jam valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įstaigose, nupirkti nekilnojamąjį turtą, atstovauti jam visose įstaigose ir organizacijose, pateikti ir gauti iš jų visus reikalingus dokumentus, pateikti jo vardu prašymus ir pareiškimus, už jį pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais. CPK 59 str. nustatyta, kad įgaliojimas atstovui pareikšti ieškinį, priešieškinį, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir kitais numatytais atvejais turi būti atskirai aptarti įgaliojime. Be įgaliojime aptartų ir deleguotų teisių, specialios teisės normos arba atskiri įstatymai gali numatyti įgaliotiniui dar ir papildomus reikalavimus.
Už ieškovą pateiktame ieškinyje pasirašė jo sesuo D. K.. Ieškinio pateikimas ir pasirašymas jame už ieškovą - fizinį asmenį, apima atstovavimą teisme pagal pavedimą. Įgaliojimas yra pavedimo sutartis. Fizinio asmens pavedimą teismų sistemoje reglamentuoja speciali civilinio proceso teisės norma – tai LR CPK 56 str. 1 dalies 4punktas. Tokį pavedimą arba atstovavimą įgyvendinti įstatymas numato specialų reglamentą - tokie atstovaujantys teisme asmenys privalo turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Duomenys apie D. K. turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ieškinio priėmimą sprendžiančiam teismui nepateikti. Todėl I instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškinį padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo ( LR CPK 137 str. 2d.8p.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad teismui pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pasirašytas ieškovo L. K. atstovo D. K., tačiau teismui nepateikti įrodymai, kad šis asmuo pagal specialią teisės normą ( t.y., pagal LR CPK 56 str. nuostatas) gali būti ieškovo atstovu pagal pavedimą teisme.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti D. K. paduotą L. K. vardu ieškinį, teisingai išaiškino ir tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl naikinti nutartį pagal atskirojo skundo argumentus nėra teisinio pagrindo.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį nepakeistą.