- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-08
- Bylos Nr.
- eB2-561-524/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00261-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant pareiškėjai A. B., bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Permona“ atstovams nemokumo administratoriui A. K., finansininkei J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Permona“ nemokumo administratoriaus A. K. ginčijamą kreditinį reikalavimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2024 m. vasario 29 d., išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą atsakovei UAB „Permona“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskiriant A. K. (toliau – ir Administratorius).
2. Teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi patvirtinti neginčijami Bendrovės kreditorių reikalavimai 393 028,39 Eur sumai ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas (nemokumo administratoriui patikrinti kreditorių reikalavimų teisių pagrindimo dokumentus ir perduoti kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui bei pridėti savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo) pratęstas iki 2024 m. gegužės 17 d.
3. Teisme 2024 m. gegužės 20 d. gautas Administratoriaus prašymas patvirtinti I eilės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus bendrai 23 523,89 Eur sumai pagal 1 priede nurodytą eiliškumą ir etapus.
4. Prašyme nurodoma, kad Administratoriaus buhalterė atliko pirmos eilės kreditorių (buvusių bendrovės darbuotojų), kurių reikalavimų pagrindas darbo ginčų komisijos sprendimai, skaičiavimus bei pateikė patikslinimus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Bendrovės I eilės kreditorė A. B. prašymu prašo patvirtinti 9 768,48 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 3 630,15 Eur pagrindinė suma ir
6 138,33 Eur delspinigiai. Finansinio reikalavimo suma apskaičiuota atsižvelgiant į A. B. pateiktą 2023 m. kovo 2 d. darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-1072. Administratorius nesutinka su kreditorės prašyme nurodytu skaičiavimu ir mano, kad kreditorei A. B. tvirtintina 3 899,26 Eur suma, kurią sudaro
2 638,38 Eur pagrindinė suma – darbo užmokestis, kompensacija už atostogas, išeitinė, 2 ligos darbo dienos atskaičius mokesčius iš išmokėjimus bei netesybos ir delspinigiai bendrai 1 260,88 Eur sumai (183.56 Eur netesybos bei delspinigiai 1 077,32 Eur). Administratorius neginčija likusių pateiktų I eilės finansinių reikalavimų.
5. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi buvo patvirtintas A. B. su neginčijama reikalavimo dalimi 3 899,26 Eur sumai, iš kurios I etapu tenkinama – 2 638,38 Eur, II etapu tenkinama – 1 260,88 Eur ir nutarta iš civilinės bylos Nr. eB2-295-524/2024 į atskirą bylą iš skirti ir skirti nagrinėti viešame teismo posėdyje žodinio ar rašytinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per ZOOM programą 2024 m. liepos 2 d.9.45 -10.30 val. bylos dalį dėl ginčijamos I eilės kreditorės A. B. pateikto reikalavimo dalies 5 869,22 Eur sumai, iš kurios I etapu tenkinama – 991,77 Eur, II etapu tenkinama – 4 877,45 Eur.
6. Teismo posėdyje pareiškėja A. B. prašo jos reikalavimą tenkinti, bet jai svarbu gauti pagrindinę sumą, darbo ginčo komisijos sprendimas nebuvo įvykdytas, todėl ji prašo vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.
7. Nemokumo administratorius teismo posėdyje paaiškino, kad jis pripažino pareiškėjos 1077 Eur kreditinį reikalavimą, kurį sudarė 0,1 procento delspinigių.
8. Teismo posėdyje bendrovės atstovė J. K. paaiškino, kad pareiškėjos vidutinis darbo užmokestis 2022 metais buvo 981,13 Eur su mokesčiais. Darbo ginčų nagrinėjimo komisijoje jos vidutinis darbo užmokestis nurodytas 1023 Eur, nes komisija neturėjo tikslių duomenų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas patvirtinti kreditinį reikalavimą atmestinas.
9. Teismų praktikoje, aiškinant JANĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).
10. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir/ arba teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
11. Šioje byloje kilo ginčas dėl DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių darbdavio pareigą mokėti netesybas buvusiam darbuotojui, kai darbdavys yra bankrutuojanti įmonė, aiškinimo ir taikymo.
12. DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
13. DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
14. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos neginčijamo kreditinio reikalavimo dydis buvo nustatytas 2023 m. kovo 2 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriuo pareiškėjai buvo priteista neišmokėti 1400,48 Eur darbo užmokesčio, 2046, 11 Eur išeitinės išmokos ir 186, 56 netesybų.
15. Klaipėdos apygardos 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi buvo patvirtintas pareiškėjos II etapu tenkinama – 1 260,88 Eur delspinigių suma.
16. Byloje nustatyta, kad įmonė neatsiskaitė su atleista darbuotoja jos atleidimo dieną.
17. 2024 m. sausio 3 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2024 m. vasario 29 d., bendrovei buvo iškelta bankroto byla.
18. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad DK nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, bei sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.).
19. Pasisakydamas dėl uždelsimo atsiskaityti kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti į DK įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K3-179/2012; kt.).
20. Pagal teismų praktikoje suformuluotas priežastis darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką gali būti mažinama, kai nustatoma trumpa darbo santykių trukmė, didelė priteistina suma, darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybės ir pobūdis, faktas, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensaciją už priverstinės pravaikštos dalį, darbdavio finansinė padėtis, priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-542/2011; Nr. 3K-3-267/2008; Nr. 3K-3-245/2012; Nr. 3K-3-372/2012;).
21. Šioje byloje nustatyta, kad kreditorė pas atsakovę dirbo nuo 2021 m. spalio 10 d. iki 2023 m. sausio 15 d., t. y. 1 metus ir 2 mėnesius. Darbo ginčų komisijos sprendimu pareiškėjai buvo priteistos 183,56 Eur dydžio netesybos, o administratorius neginčijo
1 260,88 Eur delspinigių sumos.
22. Bendrovei iškelta bankroto byla, todėl teismas sprendžia, kad 6138 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų taikymas, esant sunkiai įmonės turtiniai padėčiai, reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, pažeistų proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010). Teismas konstatuoja, jog teisingas ir protingas priteistinų netesybų dydis - 1 260,88 Eur, užtikrinantis abiejų šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į pareiškėjos 1 metų darbo stažą įmonėje, jau yra patvirtintas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
prašymą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teisme.