Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-121-1118/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-15
Bylos Nr.
1-121-1118/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06166-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Žemgulienė
Kaltinamasis
M. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-121-1118/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06166-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 1.2.14.3.1; 1.2.18.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 15 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė,sekretoriaujant Almai Mažrimienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei O. A., kaltinamajam M. L., jo gynėjui advokatui A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo basume, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmę atlikęs, 2020 m. lapkričio 3 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. L. 2020 m. vasario 11 d. apie 18.35 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, reikalavo dėdės V. P. duoti V. P. vardu išduotą banko Swedbank AB Maestro mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), o V. P. atsisakius atiduoti banko mokėjimo kortelę, ėmė jį mušti ir, reikalaudamas duoti banko mokėjimo kortelę, kurios sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 132,96 eurais, tyčia sudavė V. P. ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, į krūtinę, į kairę veido pusę, į nosį ir kitas kūno vietas, po ko, daužydamas bute buvusius daiktus, ieškojo banko kortelės, tačiau nusikaltimo nebaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi V. P. jo vardu išduotos Swedbank AB Maestro mokėjimo kortelės (duomenys neskelbtini) neatidavė, o jis jos V. P. bute nerado.

Taip pat, M. L. 2020 m. vasario 11 d. apie 18.35 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, pareikalavo dėdės V. P. duoti V. P. vardu išduotą banko Swedbank AB Maestro mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), o V. P. atsisakius atiduoti banko mokėjimo kortelę, ėmė jį mušti ir, reikalaudamas duoti banko mokėjimo kortelę, kurios sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 132,96 eurais, tyčia sudavė V. P. ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, į krūtinę, į kairę veido pusę, į nosį ir kitas kūno vietas, po ko, daužydamas bute buvusius daiktus, ieškojo banko kortelės, taip pasikėsino neteisėtai įgyti vieną svetimą elektroninio mokėjimo priemonę V. P. vardu išduotą banko Swedbank AB Maestro mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo nebaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi V. P. jo vardu išduotos Swedbank AB Maestro mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) neatidavė, o jis jos V. P. bute nerado.

Taip pat, M. L. 2020 m. spalio 28 d., apie 20.00 val., prieškambaryje, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, sudavė kumščiu nukentėjusiajam V. P. ne mažiau tris smūgius į kairę veido pusę.

Kaltinamasis M. L. teismo posėdyje dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl šių nusikalstamų veikų padarymo. Parodė, kad tikslaus laiko neprisimena, kada jis pasikėsino pagrobti banko kortelę ir ją pasinaudoti, tačiau tai galėjo būti kaltinimo akte nurodytą dieną. Jis tą dieną, kartu su nukentėjusiuoju V. P., pas jį namuose, vartojo alkoholį ir susipyko dėl remontų, kad V. P. nėra sumokėjęs jam 50 eurų už jo namuose išklijuotus tapetus. Jis norėjo nuo jo banko kortelės nusiimti 50 eurų, todėl paprašė jo jam tą banko kortelę duoti. Jam nedavus, jis panaudojo fizinį smurtą prieš jį, kiek smūgių sudavė tiksliai nepamena, galėjo būti apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas, tačiau banko kortelės nerado. Jis žinojo nukentėjusiojo banko kortelės PIN kodą, nes jis jam tą kodą buvo pasakęs. Anksčiau nukentėjusysis jam tą kortelę duodavo, kad nueitų į parduotuvę ir jam ką nors nupirktų. Kiek pinigų buvo toje kortelėje jis nežino. Darydamas šias nusikalstamas veikas, jis dar buvo nepilnametis. Po šio įvykio, jis dar buvo nukentėjusiajam sukėlęs fizinė skausmą, tačiau kada tai buvo, tiksliai nepamena. Viskas vyko pas nukentėjusįjį V. P. namuose. Jis nuo to įvykio, vykusio vasario mėnesį, nukentėjusiajam toliau atlikinėjo remonto darbus ir įvykio dieną vartojo su juo alkoholinius gėrimus. Pritrūkus alkoholio, jis norėjo nueiti į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio, tačiau neturėjo pinigų. Jis nukentėjusiojo paprašė 10 eurų, tačiau jam nedavus, jis nukentėjusiajam kelis kartus sudavė į veido sritį. Jis eidamas kviestis pagalbos, apvirto savo kambaryje ir po skardine pakišo 10 eurų. Nukentėjusiajam išėjus, jis rado tuos pinigus ir pasiėmė. Jis šiuo metu bendrauja su nukentėjusiuoju, jis jo atsiprašė ir nukentėjusysis jam atleido. Jis nukentėjusiajam 10 eurų neatidavė, tačiau jam atidirbo už juos, vežė malkas. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau yra susiradęs darbą UAB (duomenys neskelbtini) ir planuoja ten įsidarbinti. Prašo neskirti jam giežtos bausmės, norėtų, kad būtų paskirta viešųjų darbų bausmė.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas bei prokurorė. Proceso dalyviams pareiškus, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamojo M. L. kaltė padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

informaciniu pranešimu ROIK 0120000075585, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. vasario 11 d. 18.36 val., M. L. pranešė, kad jis sumušė savo dėdę konflikto metu. Konfliktas kilo, nes dėdė kaltino jį dėl vagystės. Nukentėjusiajam kraujuoja iš nosies (1 t., b. l. 65-68);

informaciniu pranešimu ROIK 0120000601895, kuriame nurodyta, kad 2020 m. spalio 28 d. 20.14 val., pranešėjas V. P. pranešė, kad ką tik jį užpuolė sesers vaikas, trenkė į veidą, vyko konfliktas, vaikų nėra, greitosios med. pagalbos atsisako, laukia vietoje. (1 t., b. l. 69-72);

tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad nuvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), bute buvo rastas V. P., kuris buvo visiškai neblaivus, nepastovėjo ant kojų, kalbėjo nerišliai, girtumą nustatyti alkotesteriu nepavyko. V. P. veidas ir rankos buvo kruvini, bute mėtėsi įvairūs sudaužyti daiktai. V. P. pasakojo, kad ką tik jį, suduodamas kumščiu 3 smūgius į nosį, sumušė sūnėnas M. L.. M. L. alkotesteriu nustatytas 2.00 promilių neblaivumas. Jis neneigė, sumušęs dėdę V. P. ir buvo pristatytas į Mažeikių rajono policijos komisariatą. Įvykio vieta filmuota (1 t., b. l. 73-75);

įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), namas baltų plytų, dviejų aukštų. Pirmoje namo laiptinėje, nuo kairės namo pusės medinės durys, už durų, laiptai į pirmą namo aukštą. Už laiptų dešinėje pusėje durys į 2 butą, durys medinės, rakinamos pakabinama spyna. Už durų kambarys, kurio dešinėje pusėje, prie lango, stovi lova, lovos dešinėje - krosnis. Kambario kairėje pusėje stalas. Ant žemės įvairių šiukšlių: duženų, tuščių butelių, maisto atliekų, sudaužytų elektros prietaisų (1 t., b. l. 79-83);

papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad papildomai apžiūrint įvykio vietą, įėjus į buto koridorių, kairėje pusėje matosi praviros durys į svetainę. Durys medinės su faneros pertvara, faneros plokštė išlaužta. Ant durų virš rankenos kabo grandinė su pakabinama spyna. Durų stakta, ties ta vieta, kur durys buvo rakinamos yra šviežiai sulaužyta. Patekus į virtuvę ir papildomai ją apžiūrint, ant šaldytuvo sudaužyta, pilkos spalvos magnetola „Riwa“, ant sienos kabantis sieninis laikrodis, kurio stiklas sudaužytas, šalia mėtosi šukės, laikrodžio korpuso apatinė dalis sulūžusi (1 t., b. l. 84-91);

protokolu – pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad V. P. pranešė, jog 2020 m. vasario 11 d., dienos metu jo sesers O. P. nepilnametis sūnus M. L. padėjo privežti į jo namus, (duomenys neskelbtini), malkų, vakare turėjo alaus ir jį pavaišino, išgėrė tris vieno litro talpos butelius, 7,5 stiprumo. Kalbėjosi, kad 2020 metų kovo mėnesį bus pilnametis. Gėrė dviese virtuvėje. M. L. paprašė duoti banko kortelę, jam atsakė, kad kortelę yra palikęs parduotuvėje, jis supyko ir, jam sėdinčiam virtuvėje ant lovos, sudavė ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, pataikė į krūtinę, negali net įkvėpti oro, pataikė į veido kairę pusę, bei nosį. Tikslaus smūgių skaičiaus negali pasakyti, nes neskaičiavo ir buvo pasimetęs, negali pasakyti kiek ir kur sudavė, visus smūgius sudavė kumščiais. Jam nesipriešino, suprato, kad jei pasipriešins, bus dar baisiau. Kai jį mušė, M. L. liepė duoti jam banko kortelę. M. L. melavo, kad kortelę palikęs parduotuvė, nes ją buvo paslėpęs namuose. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas, juto stiprų fizinį skausmą ir dabar dar jaučia, net negali parūkyti, skauda krūtinę, veido kairę pusę. Kodėl norėjo jo banko kortelės, negali pasakyti, bet turbūt norėjo gauti pinigų, juos pasiimti iš jo kortelės. Prašo M. L. nubausti įstatymų numatyta tvarka (1 t., b. l. 92-96);

2020 m. spalio 28 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. spalio 28 d. apie 20 val., jis kartu su savo sūnėnu M. L., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, pas jį namuose adresu (duomenys neskelbtini), M. L. prašė, kad jam duotų 10 eurų, jis norėjo nupirkti alaus. Pasakė, kad neduos, tada M. L. rankos kumščiu sudavė ne mažiau, kaip tris smūgius jam į kairę veido pusę. Viskas vyko buto koridoriuje, po smūgių jis nukrito ant grindų ir iš kišenės ištraukė 10 eurų vieną kupiūrą, ją paslėpė, po kibiru. Atsikėlęs nuo grindų jis nustūmė M. L. ir išbėgo į antrą aukštą pas kaimynę Iloną, koks jos butas, nežino. Ir, ten būdamas, išsikvietė pagalbą. Parėjęs į butą, po kibiru neberado minėtų 10 eurų, mano, kad juos pavogė M. L., nes galėjo matyti, kur slėpė pinigus. Dėl M. L. suduotų smūgių, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo minėtą pilietį nubausti įstatymo numatyta tvarka. Įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu yra dviejų aukštų mūrinis pastatas. Pirmoje laiptinėje, pirmame aukšte po dešine yra baltos spalvos durys, atidarius duris patenkama į koridorių. Pasukus į dešinę patenkama į virtuvės kambarį, kurio dešinėje yra krosnis, šalia yra lova, kairėje yra stalas, šalia yra šaldytuvas ir dujinė viryklė. Šalia šaldytuvo ant grindų yra keli kibirai, bei įvairūs darbo įrankiai. Baldai neišvartyti, grumtynių pėdsakų nesimato. Apžiūrint įvykio vietą daugiau reikšmingų pėdsakų neaptikta (1 t., b. l. 16-29);

nukentėjusiojo V. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o jo sesuo O. P. gyvena gretimame name, tikslaus adreso nežino, su ja gyvena jos nepilnametis sūnus M. L.. Su seserimi nebendrauja, tik pasako labas ir viskas. Kol M. L. yra blaivus, yra geras vaikas, padeda, o kai išgeria alkoholio, tai neprognozuojamas. 2020 m. vasario 11 d. dienos metu, sesers O. P. nepilnametis sūnus M. L. padėjo privežti į namus, (duomenys neskelbtini), malkų, vakare turėjo alaus ir pavaišino M. L., išgėrė tris vieno litro talpos butelius, 7,5 stiprumo. Kalbėjosi, kad 2020 metų kovo mėnesį bus pilnametis. Gėrė dviese virtuvėje. Sėdint prie stalo, M. L. paprašė, kad jam duotų savo banko kortelę, o jam atsakė, kad paliko kortelę parduotuvėje, dėl ko jis supyko ir, sėdinčiam virtuvėje, ant lovos sudavė ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, pataikė į krūtinę, negali, net įkvėpti oro, pataikė į veido kairę pusę, bei nosį. Tikslaus smūgių skaičiaus negali pasakyti, nes neskaičiavo ir buvo pasimetęs, negali pasakyti kiek ir kur sudavė, visus smūgius sudavė kumščiais. Jam nesipriešino, suprato, kad jei pasipriešins, bus dar baisiau. Kai mušė, M. L. liepė duoti banko kortelę, jam pasakė, kad neturi kortelės, kad ją paliko parduotuvėje. M. L. melavo, kortelę buvo paslėpęs namuose. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas, juto stiprų fizinį skausmą ir dabar dar jaučia, net negali parūkyti, skauda krūtinę, veido kairę pusę. Kodėl M. L. norėjo jo banko kortelės, negali pasakyti, bet turbūt norėjo gauti pinigų, juos pasiimti iš jo kortelės, bent taip mano. M. L. pradėjo daužyti visus jo bute daiktus, ieškojo banko kortelės, išdaužė kambario vidines duris, sulaužė virtuvėje buvusias kėdes, virtuvėje ant palangės sudaužė radijo imtuvą, žiūrinėjo šaldytuve ir spintelėse jo banko kortelės. Jo vardu išduota banko kortelė yra Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš M. L. ateinant, paslėpė savo banko kortelę, nes M. L. nuolat po pensijos gavimo, ateina į jo namus ir prašo duoti pinigų. Todėl, nenorėdamas jam duoti pinigų, t. y. kortelės, paslėpė kortelę. Pamatęs M. L., kad jam iš nosies, po jo suduoto smūgio, bėga kraujas, iš jo mobilaus ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policiją. Atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Pareigūnai sulaikė kambaryje sėdintį M. L., o medikai apžiūrėję jį ir, nenustatę lūžių, išvažiavo. Daugiau į medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio dėl sugadintų daiktų M. L. nereikš. 2020 m. vasario 11 d. jo banko kortelėje buvo apie 144 eurus, bet buvo pirkęs alaus, galėjo būti ir mažiau, nes už alų buvo sumokėjęs apie 10 eurų. Iš kur M. L. žinojo jo kortelės PIN kodą, negali pasakyti, tiksliai nepamena, gal anksčiau buvo radęs jo namuose, bet jis buvo sakęs, kad žino PIN kodą, kuris tikrai buvo toks, o pats PIN kodo M. L. nebuvo sakęs. Nei 2020 m. vasario 11 d., nei anksčiau nebuvo nukritęs pats ant grindų ir pats susižalojęs nosį, nosį sužalojo M. L., kai sudavė smūgius kumščiu į veidą. Po 2020 m. spalio 28 d. apie 20 val. įvykio, kai jam M. L. sudavė smūgius, jis M. L. sutikęs nebuvo, jis jo neatsiprašė, 10 eurų negrąžino. Kai jis atsisakė M. L. duoti 10 eurų, M. L. jam sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius į veido kairę pusę. Nubėgęs pas kaimynę Iloną, iškvietė policiją, kai grįžo M. L. nebebuvo. Po to, kai policija išvažiavo, kai užfiksavo įvykį, į jo namus (duomenys neskelbtini). apie 23.50 val., grįžo M. L., kuris prašė dar pinigų. Įėjo į jo butą, nes durų nebuvo užrakinęs, jis virtuvėje lovoje žiūrėjo televizorių. M. L. liepė dar atiduoti kiek turi pinigų, jis dar turėjo monetomis apie 5 eurus, kokiomis monetomis, tiksliai negali pasakyti. Tada smūgių nesudavė, kadangi M. L. jau buvo prieš jį smurtavęs, jam atidavė pinigus ir liepė išeiti iš buto. Kai M. L. jį pastūmė, jis nugriuvo į kambarį ir kaip sakė pakišo 10 eurų kupiūrą po metaline dėžute, kaip kibiriukas. Į medikus nesikreipė, lūžių nebuvo, tik buvo sumušimas. Jam skaudėjo, juto fizinį skausmą. Jam padaryta šiuo metu 15 eurų turtinė žala. Jis byloje reikš 15 eurų civilinį ieškinį. Prašo užtikrinti, kad M. L. prieš jį nesmurtautų ir nesilankytų (1 t., b. l. 98-99, 101-102, 104-105);

I. S., apklaustos kaip liudytojos, parodymais, kad 2020 m. spalio 28 d. vakare, 20.10 val., į jos namus pasibeldė kaimynas V. P., padavė jai savo mobilaus ryšio telefoną ir prašė iškviesti policiją, sakydamas, kad M. L. jį sumušė ir apvogė. V. P. buvo neblaivus, gal todėl ir negalėjo pats iškviesti policiją. Matė, jog yra įdrėksta dešinė V. P. ranka, veide sužalojimų nematė. Sakė, kad po konflikto su M. L. rankoje liko žaizda, sakė, jog M. L. sudavė kumščiu į veidą. Ji iš V. P. priklausančio telefono paskambino 112 ir įdavė V. P., kad pats kalbėtų. Policijai V. P. pranešė, kad M. L. jį sumušė ir atėmė pinigus. V. P. pabuvo apie 15 min. jos namuose ir išėjo (1 t., b. l. 119-120);

asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis V. P. sutiko, kad būtų apžiūrėtas jo kūnas, po patirtų sumušimų 2020 m. vasario 11 d., adresu (duomenys neskelbtini), nuo M. L.. V. P. veide ant nosies galo matyti kraujosruvos raudonos spalvos, veido kairėje pusėje arčiau kairės akies, žande kraujosruva. Daugiau kūne sužalojimų nematyti, pats nukentėjusysis nurodė, kad skauda krūtinę, tačiau kraujosruvų nėra (1 t., b. l. 28-130);

alkoholio kiekio matuoklio pavadinimo registracijos žurnalo ARKB 0158 duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad 2020 m. vasario 11 d. 19.09 val. M. L. nustatytas 2,00 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 76-78);

savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad V. P. pateikė jo vardu išduotą Swedbank AB kortelę ir kortelės sąskaitos išrašą (1 t., b. l. 121-125). Banko kortelė grąžinta V. P. (1 t., b. l. 126-127);

V. P. Swedbank, AB banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. vasario 11 d. banko sąskaitoje buvo 132,96 eurai (1 t., b. l. 123).

Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015; 2K-272-648/2015; 2K-349-648/2017). Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jo imtis naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011); toks pat aiškinimas tinka ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenims.

Teismo vertinimu byloje esantys ir aptarti įrodymai – nukentėjusiojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, informaciniame pranešime ROIK 0120000075585, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūros protokole, papildomos įvykio vietos apžiūros protokole, nukentėjusiojo V. P. protokole – pareiškime, nukentėjusiojo V. P. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei paties kaltinamojo duoti parodymai, neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis M. L. 2020 m. vasario 11 d. panaudodamas fizinė smurtą nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu, t. y. tyčia, suduodamas ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, pasikėsino pagrobti svetimą – nukentėjusiajam V. P. priklausantį turtą – jo vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, tikslu disponuoti elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis. Todėl laikytina, kaltinamojo veikos nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, kvalifikuotos teisingai.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai – nukentėjusiojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, V. P. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, liudytojos I. S. parodymai, V. P. apžiūros protokolas bei paties kaltinamojo parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, patvirtina, kad nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamojo atžvilgiu teisingai kvalifikuota ir minėti įrodymai yra pakankami daryti išvadą, kad kaltinamasis M. L. nukentėjusiajam V. P. suduodamas kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius į kairę veido pusę, sukėlė jam fizinį skausmą.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, individualizuotą, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamas veiks padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą minėtame BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padaryti trys tyčiniai nusikaltimai, iš kurių dvi nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 180 straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 1 dalis), kita veika priskiriama prie nesunkių nusikalstamų veikų (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 140 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: darydamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, buvo nepilnametis; anksčiau teistas vieną kartą ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė 2020 m. birželio 11 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo laikotarpiu (1 t., b. l. 173-176, 177-181, 184), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 185-192); turintis nuolatinę gyvenamąją vietą (b. l. 163-168), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 16-17); UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centre“ nesilankė ( 1 t., b. l. 148, 151); į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis prašė už padarytas nusikalstamas veikas skirti viešuosius darbus, tačiau, kaip matyti už apysunkių tyčinių nusikalstamų veikų, t. y. BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą yra numatyta bausmė – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų; už BK 214 straipsnio 1 dalyje – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų; ir tik už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi, vertinant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei padarytų nusikalstamų veikų bausmių rūšis, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl prašomos paskirti bausmės rūšies. Kaip minėta, kaltinamasis M. L. vieną iš nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė atliekant 2020 m. birželio 11 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę (bausmės pabaiga buvo numatyta 2020 m. lapkričio 2 d.), todėl teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti M. L. nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, skirtina griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, skirtina griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, jų laikotarpius parenkant mažesnius, nei straipsnių sankcijose numatyti vidurkiai; bei už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą – skirtina arešto bausmė, jo laikotarpį parenkant didesnį, nei tokios bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, pritaikius 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį, bausmės subendrintinos apėmimo (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 180 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis ir 214 straipsnio 1 dalis, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai) ir dalinio sudėjimo būdu (BK 140 straipsnio 1 dalis), ir skirtina subendrinta bausmė.

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, M. L. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 11 d. 19.20 val. iki 2020 m. vasario 13 d. 13.04 val. (2 t., b. l. 51, 55) (dvi paros) ir laikyti M. L. atlikus dalį bausmės – 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas.

BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas, kaip bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas.

Iš kaltinamojo teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių matyti, kad jis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido, kaltinamasis nors ir yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau turi susiradęs darbą ir nori pradėti dirbti, nori keistis, supranta padarytų veikų pavojingumą, todėl, įvertinus šias ir kitas anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamojo M. L. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo nuomone, kaltinamajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis bus pakankamai nubaustas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Remiantis tuo, kaltinamajam M. L. taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktuose, t. y. pradėti dirbti arba mokytis, arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, pritaikius 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį, bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. L. paskirti galutinę sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 11 d. 19.20 val. iki 2020 m. vasario 13 d. 13.04 val. (dvi paros) ir laikyti M. L. atlikus 2 (dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 7 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. L. atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktuose – pradėti dirbti arba mokytis, arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjusi, M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškintina, kad bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos gali būti pakeistos, arba bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas nuteistąjį pasiunčiant atlikti paskirtą bausmę, išskyrus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164¹ straipsnyje nurodytą atvejį, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismo probacijos tarnybos teikimu.

M. L. išaiškinti, kad jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Jūratė Žemgulienė