Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė P. J. prašė:

1.1. pakeisti 2020-09-30 paskolos sutartį Nr. ŽEM202009-000083, nustatant, kad paskola nuo 2025-02-01 iki 2026-05-31 dengiama kas mėnesį mokant po 4 918,36 Eur ir kas mėnesį mokant paskolos palūkanas (palūkanų norma – 0,19 proc. metinių palūkanų). Su pirmu paskolos 4 918,36 Eur mokėjimu sumokamos ir susikaupusios paskolos palūkanos – 15,98 Eur (palūkanų norma – 0,19 proc. metinių palūkanų), t. y. bendra suma 4 934,34 Eur (4 918,36 Eur +15,98 Eur), kitais mėnesiais paskolos palūkanos apmokamos pagal atsakovės išrašytas atskiras sąskaitas, mokėjimus atliekant iki sekančio mėnesio 10 dienos;

1.2. pripažinti 2022-06-06 paskolos sutarties Nr. FT4-14 nutraukimą neteisėtu;

1.3. pripažinus 2022-06-06 paskolos sutarties Nr. FT4-14 nutraukimą neteisėtu, pakeisti 2022-06-06 paskolos sutarties Nr. FT4-14 dalies „Paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas EUR“ nustatytas sąlygas, nustatant, kad paskola gražinama šiuo pakeistu grafiku: nuo 2025-01-01 iki 2025-12-31 mokant kas mėnesį po 1 000 Eur, nuo 2026-01-01 iki 2027-12-31 mokant kas mėnesį po 5 000 Eur, nuo 2028-01-01 iki 2028-05-19 mokant kas mėnesį po 50 834,80 Eur ir kas mėnesį mokant paskolos palūkanas (palūkanų norma – 0,51 proc. metinių palūkanų). Su pirmu paskolos 1 000 Eur mokėjimu sumokamos ir susikaupusios paskolos palūkanos – 426 Eur (palūkanų norma – 0,51 proc. metinių palūkanų), t. y. bendra suma 1 426 Eur (1 000 Eur + 426 Eur), kitais mėnesiais paskolos palūkanos apmokamos pagal atsakovės išrašytas atskiras sąskaitas, mokėjimus atliekant iki sekančio mėnesio 10 dienos;

1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė P. J. nurodė, kad:

2.1. ieškovė skolinga atsakovei pagal dvi paskolas. Paskolos suteiktos, vykdant žemės ūkio ministro 2020-07-16 įsakymu Nr. 3D-539 patvirtintos skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemą, kuria pavedė Žemės ūkio paskolų garantijų fondui (toliau – ŽŪPGF) įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. ŽŪPGF atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė su finansų tarpininku kooperatine bendrove „Lietuvos centrinė kredito unija“. Paskolos davėjas ir ieškovė 2020-09-30 sudarė paskolos sutartį Nr. TEM202009-000083 (toliau – Paskolos sutartis Nr. 1) dėl 123 251,47 Eur paskolos suteikimo. Ieškovei vėluojant vykdyti mokėjimus, paskolos davėjas, vadovaudamasis paskolos sutarties Specialiosios dalies 2.18.5.3 ir 2.18.6 punktais, perleido reikalavimo teises pagal paskolos sutartį atsakovei. Reikalavimo teisių perleidimas įformintas reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ir reikalavimo perleidimo aktu. Atsakovė 2024-01-11 išsiuntė ieškovei pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir skolos grąžinimo. Ieškovė nuo paskolos išdavimo dienos paskolos davėjo naudai atliko mokėjimų 45 301,27 Eur sumai: 44 557,76 Eur paskolos sumai ir 743,51 Eur palūkanoms;

2.2. ŽŪPGF atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė su finansų tarpininku „Rato kredito unija“. Paskolos davėjas ir ieškovė 2022-06-06 sudarė paskolos sutartį Nr. FT4-14 (toliau – Paskolos sutartis Nr. 2) dėl 326 174,00 Eur paskolos suteikimo. Ieškovei vėluojant mokėti palūkanas ir vykdyti mokėjimus, paskolos davėjas, vadovaudamasis Bendrosios dalies 5.7 ir 5.10 punktais, reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį Nr. 2 perleido atsakovei. Reikalavimo teisių perleidimas įformintas 2024-04-16 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ir reikalavimo perleidimo aktu. Atsakovė 2024-06-14 elektroniniu paštu ieškovei išsiuntė pranešimą. Nepadengus įsiskolinimo, atsakovė 2024-07-18, vadovaudamasi Bendrosios dalies 5.5 ir 5.5.1 punktais, vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį Nr.2. Ieškovė negavo atskiro pranešimo dėl sutarties nutraukimo, ieškovei tik iš atsakovės Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2788-880/2024 pateikto 2024-09-11 ieškinio dėl skolos priteisimo tapo žinoma, kad atsakovė nuo 2024-07-18 vienašališkai nutraukė paskolos sutartį;

2.3. dėl Paskolos sutarties Nr. 2 restruktūrizavimo ieškovė kreipėsi 2024-03-27, prašė išdėstyti: nuo 2024-05-30 iki 2025-12-31 mokėjimus kas mėnesį po 1 000 Eur, nuo 2026-01-30 iki 2027-12-31 – po 5 000 Eur, nuo 2028-01-30 iki numatyto paskolos grąžinimo termino 2028-05-19 likusią paskolos dalį išdėstyti lygiomis dalimis kas mėnesį. Siūlė paskolos grąžinimo užtikrinimą sandėlyje turimomis 5 000 vnt. gyvų audinių, bei 15 tūkst. audinių kailiukų, kuriuos planuoja parduoti aukcionuose ir gautas pajamas skirti veiklos plėtrai, t. y. užauginti audines ir išdirbti kailius. Planuoja 2025 m. išdirbti 20 000 vnt., o 2026 m. – išdirbti 25 000 vnt. kailių, paruošti pardavimams ir iš gautų pajamų grąžinti paskolą;

2.4. ieškovė 2024-05-17 pateikė prašymą dėl skolos grąžinimo sutarties sudarymo pagal Paskolos sutartį Nr. 1, kuriame prašė sudaryti skolos grąžinimo sutartį, siūlė papildomai įkeisti nekilnojamąjį turtą, fermų kompleksą, esantį valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2024-03-05 yra 98 400 Eur. Prašomas skolos grąžinimo sutarties terminas – 2 metai. Pateikus prašymą, atsakovė iš ieškovės pareikalavo sumokėti 30 000 Eur, kad prašymas būtų pradėtas svarstyti, telefonu pažadėjo, kad prašymas bus svarstomas, sumokėjus 10 000 Eur, o pagal Paskolos sutartį Nr. 2 sumokėjus 20 000 Eur, Paskolos sutartis Nr. 2 būtų tęsiama. Ieškovė 2024-06-21 sumokėjo 10 000 Eur ir 2024-06-21 išsiuntė el. laišką. Atsakovės atstovas nurodė, kad pirmiau spręs Paskolos sutarties Nr. 1 klausimus. Įsipareigojimams užtikrinti papildomai buvo teikiama pasiūlymas įkeisti įrangą, pateiktas pasiūlymas dėl svetimo turto hipotekos – 940 kv. m sandėlio;

2.5. skolą pagal Paskolos sutartį Nr. 1 ieškinio pateikimo dienai sudaro: negrąžinta paskolos suma – 78 693,71 Eur, nesumokėtos paskolos palūkanos – 15,98 Eur (palūkanų norma – 0,19 proc. metinių palūkanų). Ieškovės skolą pagal Paskolos sutartį Nr. 2 ieškinio pateikimo dienai sudaro: negrąžinta paskolos suma – 326 174,00 Eur, nesumokėtos paskolos palūkanos – 426,00 Eur (palūkanų norma – 0,51 proc. metinių palūkanų). Ieškinio pagrindas ir dalykas reiškia skolos restruktūrizavimą, negrąžintos dalies grąžinimo sąlygų pakeitimą, kuriuo skolintojas (kreditorius) suteikia finansinių sunkumų turinčiam skolininkui (debitoriui) tam tikrų nuolaidų ar lengvatų). Ieškovė remiasi Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, antrų galimybių suteikimo ir priemonių, susijusių su skolos nurašymu (toliau – Direktyva (ES) 2019/1023), siekiama užtikrinti, kad verslininkai galėtų išvengti bankroto ir sėkmingai restruktūrizuotis, taip išsaugodami savo verslą ir darbo vietas;

2.6. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po mokyklos baigimo 2016 m. pradėjo ūkininkauti. Pagrindinė ūkininkė yra močiutė A. J., prie ūkio prisideda brolis H. B. ir tėtis V. J.. Didžiąją dalį ūkio veiklos perdavė broliui, parašė notarinį įgaliojimą. Kai kurios audinės perpirktos iš močiutės, fermos buvo nuomojamos. Ferma yra (duomenys neskelbtini). 2023 m. audinės dėl viruso buvo perkeltos į kitą nuomojamą fermą Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) liko tik fermos pastatas su narvais. Šiuo metu turi apie 5 000 audinių. Covid-19 laikotarpiu pasitarė su broliu, kad reikia paskolos, buvo geros sąlygos. 2020 m. paėmė paskolą audinių pašarų įsigijimui ir skolų grąžinimui. Pašarus perka iš UAB „MINXfarming“, vienai audinei dienai pašarams reikia apie 19,50 Eur. Paskolos pinigai pervesti pašarų įsigijimui, fermos išlaidoms padengti, pavedimus darė pati, brolio nurodymu. Audinių kailiai buvo siunčiami į aukcionus, pajamos už pardavimus krito į asmeninę sąskaitą. Pajamos buvo skirtos audinių išlaikymui ir paskolos mokėjimui. Grąžino apie 45 000 Eur pirmos paskolos, antros visai negrąžino. Dabar turi apie 8 500 kailiukų pardavimui. Gyvena Vilniuje, studijuoja mediciną, yra gydytoja rezidentė.

Šalies argumentai

3.5. ieškovė neteikė prašymų dėl Paskolos sutarties Nr. 2 grąžinimo atidėjimo, neteikė rašytinės informacijos dėl „Saga Fur“ ir „Kopenhagen Fur“ kailių aukcionų. Toks ieškovės pasyvumas įrodo, kad neįdėtos maksimalios pastangos. Paskolos sutarties Nr. 1 mokėjimo grafikas (numatytas iki 2023-09-30), yra pasibaigęs, todėl ieškovė visus mokėjimus turėjo atlikti 2023-09-30. Ieškinys dėl skolos priteisimo pagal Paskolos sutartį Nr. 1 pateiktas tik 2024-07-31. Per taikaus sprendimo paieškos laikotarpį ieškovė sumokėjo tik 10 000 Eur, kai bendras įsiskolinimas siekia 400 000 Eur. Ieškovė bando suklaidinti teismą. Atsakovė 2024-05-17 el. paštu nurodė, kad ieškovė turi atlikti bent 30 000 Eur įmoką, kad pateikti dokumentai būtų svarstomi. Panevėžio apylinkės teismas 2024-10-08 posėdyje skyrė mėnesį laiko šalims susitaikyti, tačiau ieškovė nebandė susisiekti su atsakove, tik 2024-10-30 pateikė ieškinį. Klausimas dėl Paskolos sutarties Nr. 1 taikos sutarties sudarymo ir dėl neteisėto Paskolos sutarties Nr. 2 nutraukimo, vadovaujantis koncentruotumo ir ekonomiškumo principu, turėtų būti sprendžiamas Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9178-1175/2024 bei Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2788-880/2024.

Šalies argumentai

4.2. P. J. 2025-01-30 kreipėsi į Regionų administracinį teismą su kolektyviniu skundu dėl žalos atlyginimo priteisimo dėl 48 verslų uždraudimo pareikštu atsakovei Lietuvos valstybei, kuriuo prašo priteisti ūkininkei P. J. 3 407 862,50 Eur žalos atlyginimą. Tuo pačiu kolektyviniu skundu iš valstybės 933 128,83 Eur žalos atlyginimo prašo priteisti ir ieškovės senelė ūkininkė A. J.;

4.3. Direktyvos (ES) 2019/1023 nuostatos negali būti taikomos, kai ieškiniu prašoma pakeisti sutarties sąlygas. Direktyvos (ES) 2019/1023 nuostatos numato įmonės (verslininkų) restruktūrizavimą plačiąja prasme, tačiau nenumato, kad galima pakeisti tik sutarties sąlygas su vienu iš skolininku, kai nėra tikslių duomenų apie kitus ieškovės kreditorius. Nėra duomenų, kad ieškovė ūkininkauja. Teismo posėdžio metu ieškovė aiškiai nurodė, kad savo ūkyje nesilanko, nes dirba Vilniuje, yra gydytoja rezidentė, ūkyje dirba jos brolis ir tėvas;

4.4. Paskolos sutarties Nr. 1 nutraukimo ieškovė neginčijo, Paskolos sutartis Nr. 2 nutraukta, kai ieškovė vėlavo mokėti įmokas 423 dienas. Kreiptis į teismą, remiantis CK 6.204 straipsnio nuostatomis, nėra teisinio pagrindo, kadangi straipsnio 3 dalis aiškiai numato, kad dėl sutarties įvykdymo suvaržymo prašymas turi būti pateiktas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Ieškovė savo teises gina nesavalaikiai. Ieškovė turėtų įrodyti, kad ji negali kontroliuoti sutarties suvaržymo (sutarties įvykdymo). Matyti, kad ieškovė pašarams išleidžia apie pusę milijono eurų per vienerius metus (2022 m.), perka gyvas audines, ir / ar audinių kailiukus perpardavimui. Ieškovė UAB „MINXfarming“ buvo paskolinusi 100 000 Eur ir už tai gavo palūkanas. Ieškovė nepateikė duomenų, kaip panaudotos piniginės lėšos pagal Paskolos sutartį Nr. 1. Ieškovė privalėjo įrodyti, kur ir kaip paskolos buvo panaudotos, ir / ar ūkyje finansinė-ūkinė veikla vykdoma taip, kad būtų galimybė paskolas grąžinti;

4.5. ieškovė dirba Vilniuje gydytoja rezidente, ūkyje nesilanko, todėl negalima padaryti išvados, kad ieškovė kaip ūkininkė deda maksimalias pastangas grąžinti paskolas. Nuo 2027 m. privalo būti uždaryti kailinių žvėrelių ūkiai, todėl nėra objektyvių duomenų, kad yra faktinė galimybė skolas grąžinti. Pasvarstymai dėl kompensacijos gavimo bei dėl kitos ūkio veiklos nesudaro pagrindo pakeisti sutarties sąlygas, kai nėra jokių aiškių duomenų, ar faktiškai ieškovė kaip ūkininkė ruošiasi tęsti ūkininkės veiklą, ir kokia tai veikla. Jeigu ieškovė po kailinių gyvūnų ūkio uždarymo netęs veiklos, tai kyla klausimas, kaip ji ruošiasi skolas grąžinti;

4.6. atsakovė Paskolos sutartį Nr. 2 nutraukė prieš tai atlikusi sutartyje numatytus veiksmus dėl įspėjimo apie paskolos sutarties nutraukimą išsiuntimo; ieškovei keletą kartų buvo nustatytas terminas pradelstos dalies paskolos grąžinimui. Nebuvo nustatytas pagrindas pakeisti sutarties sąlygas, kai ieškovė pati ūkio veikloje faktiškai nedalyvauja ir nėra jokių pagrįstų ir objektyvių duomenų, kad nebuvo galimybės atlikti periodinius mokėjimus paskolai grąžinti. Ieškovės pozicija dėl ūkio išsaugojimo yra nenuosekli ir prieštaringa, nes ieškovė vienoje byloje prašo ūkį išsaugoti, o kitoje byloje prašo kompensacijos iš valstybės dėl verslo uždarymo.

5. Ieškovė P. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Nurodo, kad:

5.1. teismas klaidingai nusprendė, kad ieškovė nesavalaikiai kreipėsi dėl sutarčių sąlygų pakeitimo. Ieškovė 2024-03-27 kreipėsi į atsakovę dėl Paskolos sutarties Nr. 1 restruktūrizavimo, o 2024-05-17 dėl Paskolos sutarties Nr. 2 skolos grąžinimo sutarties sudarymo. Prašymai buvo pateikti laiku, atsižvelgiant į ilgalaikius finansinius sunkumus, kilusius dėl COVID-19 pandemijos poveikio audinių kailių rinkai;

5.2. įrodyta, kad COVID-19 pandemija sukėlė ilgalaikius neigiamus padarinius audinių kailių rinkai: pagrindiniai aukcionai („Kopenhagen Fur“, „Saga Furs“, NAFA) buvo atšaukti arba apriboti, o didžiausia pirkėja Kinija taikė griežtus ribojimus, dėl ko pardavimų apimtys sumažėjo 40–50 proc. Šios aplinkybės atsirado po paskolos sutarčių sudarymo, ieškovė jų negalėjo numatyti ar kontroliuoti, o sutartyse rizika dėl rinkos pokyčių nebuvo priskirta ieškovei. Ieškovė pateikė realų Paskolos sutarties Nr. 1 įvykdymo planą;

5.3. teismas neteisingai pritaikė Direktyvą (ES) 2019/1023, ignoruodamas jos vertikalųjį tiesioginį poveikį ir ieškovės teisę į prevencinį restruktūrizavimą. Teismo išvada dėl netaikymo sutarčių sąlygų pakeitimui prieštarauja Direktyvos (ES) 2019/1023 tikslams ir ES teisės principams, ypač vertikaliojo tiesioginio poveikio doktrinai, kuri leidžia fiziniams asmenims remtis direktyvomis prieš valstybę ar jos institucijas, kai direktyva neįgyvendinta ar įgyvendinta netinkamai. Direktyvos (ES) 2019/1023 4 straipsnis aiškiai įpareigoja valstybes nares užtikrinti prevencines restruktūrizavimo sistemas, leidžiančias verslininkams, susiduriantiems su finansiniais sunkumais, susitarti su kreditoriais dėl skolų grąžinimo sąlygų pakeitimo, siekiant išvengti nemokumo ir išsaugoti verslą. Direktyvos (ES) 2019/1023 3 straipsnis reikalauja ankstyvojo įsikišimo priemonių, įskaitant konsultacijas, o 6 straipsnis numato laikiną kreditorių apsaugos laikotarpį. Šios nuostatos yra pakankamai aiškios ir tikslios, kad būtų tiesiogiai taikomos. Lietuvos Respublika nepilnai įgyvendino Direktyvos (ES) 2019/1023 nuostatas, nes Fizinių asmenų bankroto įstatymas neleidžia ūkininkams, kaip fiziniams asmenims, pasinaudoti restruktūrizavimo galimybe, o Juridinių asmenų nemokumo įstatymas taikomas tik juridiniams asmenims. Direktyvos (ES) 2019/1023 perkėlimo terminas baigėsi 2021-07-17 (su galimybe pratęsti iki 2022-07-17), tačiau Lietuva nesukūrė mechanizmų, užtikrinančių ūkininkų teisę į prevencinį restruktūrizavimą. Ieškovė kaip verslininkė (ūkininkė) turi teisę tiesiogiai remtis Direktyvos (ES) 2019/1023 nuostatomis prieš atsakovę UAB „ILTE“, kuri yra valstybės kontroliuojama bendrovė (100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikai) ir administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas paskoloms pagal žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 3D-539;

5.4. teismas nepagrįstai ignoravo, kad ieškovės prašymas pakeisti paskolų grąžinimo grafikus atitinka Direktyvos (ES) 2019/1023 tikslą – užkirsti kelią nemokumui, apsaugoti darbo vietas ir išsaugoti verslą. Ieškovė pateikė įrodymus apie 15 000 audinių kailių, kurių pardavimas aukcionuose (22–38 Eur už kailį) leistų įvykdyti Paskolos sutartį Nr. 1 ir vykdyti Paskolos sutarties Nr. 2 mokėjimus. Ieškovė siūlė įkeisti nekilnojamąjį turtą (98 400 Eur vertės fermos kompleksą) ir įrangą, kas rodo jos sąžiningumą ir realias restruktūrizavimo galimybes;

5.5. teismas neteisingai pripažino Paskolos sutarties Nr. 2 nutraukimą teisėtu, pažeisdamas sąžiningumo ir proporcingumo principus. Atsakovė 2024-06-14 išsiuntė pranešimą, tačiau atskiro rašto apie sutarties nutraukimą ieškovė negavo ir apie nutraukimą sužinojo tik iš Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. e2-2788-880/2024. Atsakovė nesilaikė Bendrosios dalies 5.5 punkto, reikalaujančio įspėti apie nutraukimą prieš 15 d. Ieškovė 2024-03-27 pateikė prašymą restruktūrizuoti Paskolos sutartį Nr. 2, siūlydama naują grąžinimo grafiką ir užtikrinimo priemones. Atsakovė atmetė prašymą, reikalavo 30 000 Eur, vėliau – 10 000 Eur, tačiau po ieškovės atlikto 10 000 Eur mokėjimo 2024-06-21 nesutiko derėtis. Toks elgesys pažeidžia sąžiningumo principą ir favor contractus principą, įpareigojantį išsaugoti sutartį, jei įmanoma;

5.6. teismas klaidingai nusprendė, kad ieškovė neįrodė finansinių sunkumų ir galimybių grąžinti paskolas, ignoravo įrodymus: materialinių vertybių žurnalą, rodantį 15 000 audinių kailių likutį; „Saga Furs“ dokumentą, patvirtinantį 10 426 kailių sandėlyje; 2023 m. kovo ir 2022 m. birželio aukcionų ataskaitas (vidutinės kainos 36,11 Eur ir 32,42 Eur); pasiūlymą įkeisti nekilnojamąjį turtą (98 400 Eur vertės fermos kompleksą) ir įrangą. Kailių pardavimas (22–38 Eur už kailį) leistų padengti Paskolos sutarties Nr. 1 likutį (78 693,71 Eur) ir vykdyti Paskolos sutarties Nr. 2 mokėjimus (326 174 Eur). Teismas nepagrįstai teigė, kad ieškovė „nededa maksimalių pastangų“, ignoruodamas jos iniciatyvą derėtis ir siūlyti užtikrinimo priemones. Taip pat teismas klaidingai interpretavo ieškovės kolektyvinį skundą dėl žalos atlyginimo kaip „nenuoseklų“ elgesį, nors šis skundas susijęs su kailinių žvėrelių auginimo uždraudimu nuo 2027 m. ir nėra prieštaringas siekiui išsaugoti ūkį;

5.7. teismas neįvertino valstybės pagalbos tikslų. Paskolos suteiktos pagal žemės ūkio ministro 2020-07-16 įsakymą Nr. 3D-539 kaip valstybės pagalba, skirta užtikrinti ūkio subjektų likvidumą COVID-19 pandemijos metu. Pagalbos tikslas – išsaugoti ekonominės veiklos tęstinumą. Atsakovės atsisakymas restruktūrizuoti paskolas ir paskolos nutraukimas prieštarauja šiam tikslui, nes kelia grėsmę ieškovės ūkio gyvybingumui. Teismas nepagrįstai neįvertino šių aplinkybių, kurios patvirtina, kad sutarčių sąlygų pakeitimas būtų proporcinga priemonė, nepažeidžianti atsakovės interesų.