- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-1746-896/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- V. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Šakių rajone
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei A. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Šakių rajone.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teisme užvesta civilinė byla pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei A. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Ieškovas nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės mėnesio šalių vaikas D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su ieškovu. Motina A. M. paliko vaiką D. M. su ieškovu ir 2019 m. gegužės mėnesį išvyko dirbti ir gyventi atgal į Norvegiją. Šiuo metu motina, nors ir paliko sūnų, pradėjo reikalauti perduoti vaiką jai, kad išsivežtų jį atgal į Norvegiją. Vaiko augimas su motina pažeis vaiko interesus ir teises, kadangi vaiko gyvenimo sąlygos Norvegijoje neaiškios, atsakovė yra ūmaus būdo, netinkamai įgyvendina tėvų valdžią kito savo vaiko A. D. atžvilgiu. Gyvenant Norvegijoje, atsakovė fiziškai ir psichologiškai smurtavo prieš sūnų A. D.. 2018 m. liepos 30 d. nutartyje dėl savanoriško apgyvendinimo bei patarimo ir konsultacijos šeimoje nurodyta, kad vaikas A. D. Norvegijos vaikų teisių apsaugos institucijai nurodė, kad motina A. M. su apie 50 cm medine lazdele ir plastikiniu šluotos kotu keletą kartų vaiką D. M. mušė per rankas ir kojas, vaiko atžvilgiu taikė psichologinį smurtą, piktai garsiai kalba jo atžvilgiu, žemina jo orumą. A. M. fiziškai ir psichologiškai smurtauja prieš savo sūnų, elgiasi emocionaliai ir neadekvačiai savo kito sūnaus A. D. atžvilgiu, nemoka jo auklėti, todėl yra neabejotinai didelė tikimybė, kad bus netinkamai įgyvendinama tėvų valdžia, bus pažeidinėjamos vaiko teisės ir kito sūnaus D. M. atžvilgiu. Todėl, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, ieškovas prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – kol bus priimtas teismo sprendimas nustatyti laikinąją nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamąją vietą su ieškovu.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė gali grįžti į Lietuvą 2019 m. liepos 17 d., tarp šalių yra ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, šalys gyvena ir dirba skirtingose valstybėse, jeigu atsakovė, kuriai tėvų valdžia neapribota, paims bendrauti vaiką D. M., ši, netgi ir esant laikinajai gyvenamajai vietai nustatytai su ieškovu, gali išsivežti sūnų į Norvegijos Karalystę, tuomet būsimo teismo sprendimo, kuriuo galimai vaiko D. M. gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu, vykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas. Todėl, iki kol bus išnagrinėta ši byla, ieškovas prašė uždrausti atsakovei A. M. išvežti vaiką D. M. iš nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje.
3. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo priteisimą D. M. naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis po 215 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, nustatė nepilnamečio vaiko D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su tėvu V. M. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos; uždraudė atsakovei A. M. išvežti sūnų D. M. į užsienį iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos; priteisė iš atsakovės A. M. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 15 d., iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
5. Teismas padarė išvadą, kad laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje vertintinas kaip labiausiai atitinkantis vaiko interesus. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad nepilnamečio vaiko D. M. deklaruota gyvenamoji vieta yra Šakių r. sav., (duomenys neskelbtini). Šalių nepilnametis vaikas nuo 2019 m. gegužės mėnesio gyvena su ieškovu, motina yra išvykusi į Norvegijos Karalystę. Iš prie ieškinio pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė yra smurtavusi prieš kitą savo sūnų.
6. Teismas, tenkindamas prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą A. M. išsivežti sūnų D. M. į užsienį iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, nurodė, kad, išvežus šalių nepilnametį vaiką, jis būtų atskirtas nuo tėvo ir jam įprastos, saugios gyvenimo aplinkos, įprastos rutinos, išvežtas į užsienio valstybę su svetima kalba, papročiais ir galbūt nesaugia aplinka, todėl būtų neleistinai pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai ir neužtikrinama vaikui nuolatinė, įprasta ir rami gyvenamoji vieta.
7. Teismas, atsižvelgęs, kad byla dar nėra išnagrinėta ir nenustatytos visos reikšmingos bylos aplinkybės, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinti bent minimalūs vaiko poreikiai, iš atsakovės priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė A. M. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Byloje laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai ir neatitinka prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Ieškovas iškraipė esminę reikšmę ginčo išsprendimui turinčias faktines aplinkybes ir suklaidino teismą, tai lėmė nepagrįstos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimą šioje byloje.
8.2. Viso bendro gyvenimo metu atsakovė išlaikė šeimą, buvo šeimos maitintoja. (duomenys neskelbtini) gimė nepilnametis sūnus D. M. ir nuo gimimo juo rūpinosi atsakovė. Vaiko gyvenamoji vieta buvo registruota Norvegijoje, tai patvirtina gyvenamosios vietos deklaracijos dokumentai. Be to, Norvegijoje atsakovė gavo nepilnamečio sūnaus gimimo liudijimą. Šalys ir toliau planavo gyventi Norvegijoje.
8.3. Ieškovas įrodinėja, jog atsakovė yra smurtautoja, kuri netinkamai įgyvendina savo valdžią sūnaus A. D. atžvilgiu, taigi, tikėtinai netinkamai įgyvendins savo valdžią ir nepilnamečio sūnaus D. M. atžvilgiu, tai grindžia Norvegijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos dokumentu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė netinkamai įgyvendino savo motinos valdžią sūnaus D. M. atžvilgiu. Tačiau ieškovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą jos sūnaus A. D. atžvilgiu, šias aplinkybes patvirtina su skundu teikiami Vaiko teisių apsaugos tarnybos dokumentai.
8.4. 2019 m. gegužės mėnesį, susitarusi su ieškovu, atsakovė išvyko į Norvegiją uždirbti šeimai lėšų, tuo metu ieškovas su nepilnamečiu sūnumi pasiliko Lietuvoje. Šalys susitarė, jog ieškovas prižiūrės šalių 9 mėnesių kūdikį keletą mėnesių, kol atsakovė bus išvykusi į Norvegiją. Nuo šio atsakovės išvykimo ieškovo elgesys atsakovės atžvilgiu kardinaliai pasikeitė, ieškovas pageidavo skyrybų ir, pasinaudojęs situacija, jog atsakovė yra išvykusi iš Lietuvos, įgyvendino savo tikslą atskirti nepilnametį sūnų D. M. nuo motinos. Ieškovas nurodė atsakovei, kad sūnų D. M. jis užaugins pats, o atsakovė galės jį lankyti, šį sprendimą ieškovas priėmė vienas, neatsižvelgdamas į vaiko ir motinos interesus. Ieškovas Lietuvoje susirado darbą ir kūdikio priežiūrą paliko savo motinai.
8.5. Skundžiama nutartimi teismas nenustatė jokios motinos bendravimo su vaiku tvarkos, o ieškovas tuo pasinaudojo neleisdamas atsakovei lankyti vaiko. Atsakovei su 10 mėnesių sūnumi D. M. po grįžimo į Lietuvą (atsakovė grįžo 2019 m. liepos 16 d.) pavyko pasimatyti tik vieną kartą ir tik pusę valandos. Ieškovas tendencingai, sukurdamas dirbtines kliūtis, nurodydamas nepagrįstas priežastis, užkirto kelią motinai matyti ir bendrauti su savo kūdikiu tuo pažeisdamas vaiko ir motinos teises ir teisėtus interesus. Tai patvirtina susirašinėjimas tarp šalių, kuris vyko po atsakovės grįžimo į Lietuvą.
8.6. Atsakovė rengia priešieškinį šioje byloje, kuriuo reikalaus nustatyti sūnaus D. M. gyvenamąją vietą su ja. D. M. nuolatinė gyvenamoji vieta ir interesų centras yra ne Lietuvoje, o Norvegijoje, kur šalys planavo savo gyvenimą po būsto remonto. Geriausiai nepilnamečiu sūnumi D. M. gali pasirūpinti atsakovė, kūdikio ir motinos ryšys yra stipresnis nei kitų giminaičių ir kūdikio. Ieškovas šiuo metu dirba ir pats kūdikio priežiūra neužsiima.
8.7. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė laisva valia išsižadėjo savo kūdikio D. M. ir jį palikusi išvyko į Norvegiją gyventi ir dirbti. Ieškovo nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo ieškinį, yra neįrodytos, o tai reiškia, jog ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog atsakovė būtų linkusi netinkamai naudoti motinos valdžią sūnaus D. M. atžvilgiu, neteisėtai išvežti kūdikį iš Lietuvos teritorijos. Dėl šių priežasčių būsimo teismo sprendimo įvykdymui nekyla reali grėsmė, ieškovas grėsmės neįrodė.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atsakovės A. M. skundą ieškovas V. M., atstovaujamas advokato Kastyčio Paspirgėlio, prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo metu buvo pakankamai įrodymų preliminariai įvertinti, tai kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. išvadoje nurodyta, kad nėra duomenų, kad V. M. netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią D. M. atžvilgiu, lankantis šeimoje nustatyta, kad vaiko gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos D. M. augti ir vystytis.
9.2. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad didesnis vaiko interesas yra gyventi su motina jos gyvenamojoje aplinkoje Norvegijos Karalystėje, kad laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėčiu galėtų prieštarauti ar prieštarauja vaiko interesams. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių kokios gyvenimo sąlygos būtų sudarytos vaikui gyventi Norvegijoje. Be to, kad motina neturi galimybių vaiko prižiūrėti ir auginti su savimi, patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos institucijos 2019 m. liepos 31 d. išvada, kurioje nurodyta, kad po pasimatymo su sūnumi motina A. M. papasakojo, jog skiriasi su savo vyru, kol vyksta skyrybų procesas ji neprieštarauja, kad vaikas gyventų su tėvu Lietuvoje, nes pati gyvena ir dirba Norvegijoje, tik pageidauja, kad būtų leidžiama jai matytis su sūnumi.
9.3. Ieškovas siekia, kad vaikas augtų psichologiškai saugioje aplinkoje, būtų apsaugotas nuo fizinio smurto išpuolių, augtų saugioje aplinkoje. Į bylą atsakovės pateikti dokumentai tikėtinai preliminariai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes apie atsakovės ūmų charakterį, nemokėjimą auklėti vaikus, psichologinio ir fizinio smurto taikymą sūnaus A. D. atžvilgiu, todėl tikėtina, kad taip pat netinkamai bus elgiamasi su sūnumi D. M.. Ieškovas baiminasi, kad vaikas D. M. Norvegijoje dėl išvystytos vaiko teisių apsaugos gali būti paimtas iš šeimos ir atiduotas globoti Norvegų globėjams.
9.4. Ieškovas nesiekia riboti atsakovės bendravimo su sūnumi. Ieškovas saugojo vaiką nuo išvežimo į Norvegiją. Atsakovė nederina bendravimo laiko su sūnumi, tačiau kategoriškai reikalauja bendrauti jos nurodytu laiku, neina į kompromisus, atvykusi emocingai konfliktuoja. Tarp tėvų kilo ginčas dėl konkrečios bendravimo tvarkos su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - nepilnamečio laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, draudimo išvežti nepilnametį iš Lietuvos Respublikos teritorijos, laikino išlaikymo nepilnamečiui priteisimo.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktus teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
13. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, nustatė nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, uždraudė atsakovei išvežti sūnų į užsienį iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, priteisė iš atsakovės laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 15 d., iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, kurias iškraipė ieškovas, atsakovė galinti tinkamai pasirūpinti sūnaus priežiūra, tarp atsakovės ir sūnaus yra glaudus emocinis ryšys, nei su kitais giminaičiais.
Dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu nustatyti nepilnamečio sūnaus D. M. gyvenamąją vietą su ieškovu bei priteisti iš atsakovės sūnaus naudai išlaikymą (civilinės bylos Nr. e2-5711-443/2019). Nuo 2019 m. gegužės mėnesio šalių vaikas D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su ieškovu Lietuvoje. Atsakovė A. M. dirba ir gyvena Norvegijoje. D. M. yra 1 metų 2 mėnesių amžiaus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone 2019 m. liepos 31 d. išvadoje nurodyta, kad po pasimatymo su sūnumi motina A. M. papasakojo, jog skiriasi su savo vyru, kol vyksta skyrybų procesas ji neprieštarauja, kad vaikas gyventų su tėvu Lietuvoje, nes pati gyvena ir dirba Norvegijoje, tik pageidauja, kad būtų leidžiama jai matytis su sūnumi. Atsakovė yra pateikusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo, civilinė byla Nr. e2-6011-443/2019, kuri sujungta su nagrinėjama byla Nr. e2-5711-443/2019. Atsakovė A. M. pareikštame ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nereiškia reikalavimo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašoma išspręsti klausimą dėl laikinos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su ieškovu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog, šalių nepilnamečiam vaikui gyvenant su ieškovu, pastarasis netinkamai rūpinasi šalių nepilnamečio vaiko sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, daro žalingą įtaką vaikui savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikia vaiką. Tokių aplinkybių nenurodo ir atsakovė atskirajame skunde. Atsakovės pateikti duomenys tik patvirtina, kad ji gyvena ir dirba Norvegijoje, t. y. turi pajamas. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių kokios gyvenimo sąlygos būtų sudarytos vaikui gyventi Norvegijoje. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neprieštarauja šalių nepilnamečio vaiko interesams, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslus.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės – draudimo išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikoje
17. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
19. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartimi atsakovei A. M. uždrausta išvežti sūnų D. M. į užsienį iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos. Teismas nurodė, kad išvežus šalių nepilnametį vaiką, jis būtų atskirtas nuo tėvo ir jam įprastos, saugios gyvenimo aplinkos, įprastos rutinos, išvežtas į užsienio valstybę su svetima kalba, papročiais ir galbūt nesaugia aplinka, todėl būtų neleistinai pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai ir neužtikrinama vaikui nuolatinė, įprasta ir rami gyvenamoji vieta.
20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad, kol tarp šalių nėra išspręstas ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, kurių gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybėse – ieškovas gyvena Lietuvoje, o atsakovė – Norvegijoje, bei atsižvelgus į tai, kad vaikas nuo 2019 m. gegužės mėn. gyvena kartu su ieškovu, atsakovė, palikdama vaiką sutarė su ieškovu, jog vaiku Lietuvoje rūpinsis ieškovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę – draudimą išvežti nepilnametį iš Lietuvos Respublikos, juolab, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė siekia sūnų išsivežti į Norvegiją.
21. Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiama nutartimi teismas nenustatė jokios motinos bendravimo su vaiku tvarkos, o ieškovas tuo naudodamasis trukdo atsakovei matytis ir bendrauti su savo kūdikiu, tuo pažeisdamas vaiko ir motinos teises ir teisėtus interesus.
22. Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - nustatyta atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, civilinės bylos Nr. 2-5711-443/2019. Taigi, nuo 2019 m. liepos 31 d., ieškovui nesudarant sąlygų atsakovei bendrauti su sūnumi teismo nustatyta tvarka, atsakovė turi teisę kreiptis dėl nutarties priverstinio vykdymo.
23. Atsižvelgus į tai, kad laikinoji apsaugos priemonė – laikinas išlaikymo nepilnamečiui priteisimas yra susijęs su laikinąja apsaugos priemone - laikinos gyvenamosios vietos nustatymu, kad apeliantė neginčija priteisto laikino išlaikymo dydžio, nepateikia duomenų, jog teikia išlaikymą nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš atsakovės priteistas pagrįstai.
24. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ar netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.