Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus,

nuteistajam R. Š., jo gynėjai advokatei Daivai Gadliauskienei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aurelijaus Navicko (toliau – ir prokuroras) ir nuteistojo R. Š. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK): 259 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, pagal 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant jį per bausmės atlikimo terminą: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei uždrausti bendrauti su R. N., D. B. ir D. S.,

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant R. Š. per bausmės atlikimo terminą: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei uždrausti bendrauti su R. N., D. B. ir D. S.;

vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas R. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 3 d. 15.06 val. iki 2019 m. balandžio 5 d. 11.20 val. (2 paros);

R. N. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK: 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant ją per bausmės atlikimo terminą: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausti bendrauti su D. B. ir R. Š.,

vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 4 d., 10.30 val., iki 2019 m. balandžio 5 d., 16.00 val. (2 paros),

vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti iš nusikalstamos veikos R. N. gauti pinigai – 600 Eur;

D. S. išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Bylos esmė

1. R. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti bei turėdamas tikslą parduoti, disponavo psichotropine medžiaga, o būtent: 2019 m. vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 20 d., adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, neteisėtai iš R. N. už 300 Eur įgijo, t. y. nusipirko ne mažiau, kaip 4,342 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuri, vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 (toliau – ir Įsakymas) (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“), yra psichotropinė medžiaga, kurią 2019 m. vasario 20 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), automobilyje Peugeot 206, valst. Nr. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, už iš anksto duotus 180 Eur neteisėtai pardavė D. B., kuris toliau šią psichotropinę medžiagą laikė savo automobilyje Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 13.00 val., kol tą pačią dieną psichotropinė medžiaga – 4,342 g amfetamino buvo rasta ir paimta kratos automobilio „Audo A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu, kuris stovėjo adresu (duomenys neskelbtini); tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. Š. 2019 m. balandžio 2 d., laikotarpiu nuo 17.13 val. iki 18.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti bei turėdamas tikslą platinti, iš R. N. už iš anksto duotus 300 Eur įgijo, t. y. nusipirko ne mažiau kaip 3,09 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuri, vadovaujantis Įsakymu (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“), yra psichotropinė medžiaga, kurią nuo įgijimo momento neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti bei turėdamas tikslą platinti, toliau laikė savo namų esančių (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose, iki 2019 m. balandžio 3 d., po ko, iš laikymo vietos paėmęs dalį (ne mažiau kaip 0,486 g) amfetamino, tikslu iš šios paimtos dalies nedidelį kiekį neteisėtai įgytos ir laikytos psichotropinės medžiagos parduoti D. S., o kitą dalį, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikydamas prie savęs, netesėtai dviračiu atgabeno iki parduotuvės (duomenys neskelbtini), kur 2019 m. balandžio 3 d., apie 15.06 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų, ir ši 0,486 g neteisėtai įgyta, laikyta bei gabenta psichotropinės medžiagos – amfetamino dalis buvo rasta ir paimta jo asmens kratos metu, o likusi, neteisėtai įgyta ir laikyta neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, psichotropinės medžiagos – amfetamino dalis (2, 604 g) tą pačią dieną, 17.35 val., buvo rasta ir paimta kratos, adresu (duomenys neskelbtini), metu.

2. R. N. nuteista už tai, kad, turėdama tikslą platinti, neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, o būtent: 2019 m. vasario mėnesį, tiksliai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 20 d., adresu (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą platinti t. y. parduoti, netesėtai laikė ne mažiau kaip 4,342 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuri vadovaujantis Įsakymu (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“) yra psichotropinė medžiaga, kurią už 300 Eur, adresu (duomenys neskelbtini), pardavė R. Š., o šis neteisėtai įgijęs šią psichotropinę medžiagą, 2019 m. vasario 20 d., tiksliai nenustatytu laiku, šalia (duomenys neskelbtini), automobilyje Peugeot 206, valst. Nr. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, už iš anksto duotus 180 Eur neteisėtai pardavė D. B., kuris toliau šią psichotropinę medžiagą laikė savo automobilyje Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 13.00 val., kol ta pati psichotropinė medžiaga – 4, 342 g amfetamino buvo rasta ir paimta kratos automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu, kuris stovėjo adresu (duomenys neskelbtini); tęsdama nusikalstamus veiksmus, 2019 m., balandžio 2 d., laikotarpiu nuo 17.13 val., iki 18,15 val., turėdama tikslą platinti t. y. parduoti, automobiliu Volkswagen Passat, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) R. Š., adresu (duomenys neskelbtini), atgabeno ne mažiau kaip 3,09 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuri vadovaujantis Įsakymu (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“) yra psichotropinė medžiaga, kur už iš anksto R. Š. duotus 300 Eur šiam atgabentą psichotropinę medžiagą pardavė, po ko R. Š., įgijęs šią psichotropinę medžiagą, toliau ją laikė savo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose, iki 2019 m. balandžio 3 d., 15.06 val., kol dalis – 0,486 g psichotropinės medžiagos – amfetamino buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų R. Š. asmens kratos metu, o likusi psichotropinės medžiagos – amfetamino dalis – 2, 604 g tą pačią dieną, 17.35 val., buvo rasta ir paimta kratos, adresu (duomenys neskelbtini), metu.

3. D. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. balandžio 3 d., apie 15.06 val., šalia parduotuvės N-18, esančios adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto sutaręs telefonu, už 10 Eur iš R. Š. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino nupirkti t. y. įgyti nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuris, vadovaujantis Įsakymu (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“), yra psichotropinė medžiaga, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi tą pačią dieną, atėjęs į susitikimą su R. Š., tikslu iš pastarojo įsigyti psichotropinės medžiagos, šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini), jis t. y. D. S. ir R. Š. su neteisėtai atgabenta psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurios bendras kiekis buvo 0,486 g, 15.06 val. buvo sulaikyti policijos pareigūnų bei ši psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta R. Š. asmens kratos metu.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. BK 48 straipsnio 7 dalis numatė galimybę teismui paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu jie darytų teigiamą įtaką nuteistojo atžvilgiu, tačiau tik tuo atveju, jei yra baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens ar kito proceso dalyvio prašymas. Šiuo atveju prašymas skirti įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų nebuvo pareikštas, todėl nebuvo teisinio pagrindo skirti šį įpareigojimą. Be to, apeliantas pabrėžia, kad nėra ir faktinio pagrindo šio įpareigojimo skyrimui, nes ganėtinai ilgą laiką jis jokių psichiką veikiančių medžiagų nevartoja.

6. Teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą – atmesti, išteisintasis D. S. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis R. Š. ir jo gynėja prašė jo (R. Š.) apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

8. Nagrinėjamoje byloje D. S. buvo pareikštas kaltinimas dėl pasikėsinimo įgyti nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino (BK 22 straipsnio 1 dalis, 259 straipsnio 2 dalis).

9. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje konstatavo, kad D. S. veiksmai atitinka ne pasikėsinimo, o rengimosi padaryti nusikalstamą veiką stadiją, kadangi, teismo vertinimu, byloje nenustatyta, jog išteisintasis būtų pradėjęs atlikti aktyvius tyčinius veiksmus, tiesiogiai keliančius pavojų baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Padaręs tokią išvadą bei atsižvelgęs į tai, jog asmuo atsako už rengimąsi padaryti tik sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (BK 21 straipsnio 1 dalis), teismas D. S. išteisino, nurodęs, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) straipsnio 5 dalies 1 punktas).

13. Šios išvados nepaneigia skundžiamame nuosprendyje teismo išdėstyti argumentai, jog R. Š. ir D. S. neva nebuvo tiksliai aptarę, kokį kiekį amfetamino išteisintasis norėjo įsigyti, be to, teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu D. S. teigė, kad ketino įsigyti 2 g amfetamino, tačiau asmens kratos metu pas R. Š. rasta tik 0,486 g šios psichotropinės medžiagos. Pastaroji teismo išvada yra itin prieštaringa ir iš dalies nelogiška, kadangi sulaikius R. Š. pas jį buvo rasti iš viso 7 maišeliai su baltos spalvos milteliais, kurių bendroji masė ( visuose maišeliuose) 4,620 g, o jų sudėtyje iš viso buvo būtent 0,486 g gryno amfetamino, t. y. ši psichotropinė medžiaga sudarė 10,5 procento visos maišeliuose buvusios medžiagos kiekį. Teismo posėdyje R. Š. nurodė, kad telefoninio pokalbio su D. S. metu kalbėjo ne apie 1 ar 2 g grynos psichotropinės medžiagos, o apie medžiagų mišinį, kurio sudėtyje yra amfetaminas. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 8-12) bei pateiktame rašytiniame dokumente, pavadinimu „Nuoširdus prisipažinimas“ (t. 4, b. l. 1), R. Š. nurodė, kad D. S., kurio pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“, ketino už 20 Eur parduoti 2 g amfetamino. Nors teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme D. S. tvirtino, jog nepamena, kokį kiekį amfetamino norėjo įsigyti, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad pokalbio telefonu metu sakė, jog nori įsigyti amfetamino „dviem žmonėms“. Jis pats paaiškino, jog tai reiškia pageidavimą įsigyti 2 g šios psichotropinės medžiagos, nors pinigų turėjo tik 1 gramui (t. 1, b. l. 143-144). Šiuos parodymus visiškai patvirtina telefoninis pokalbis, užfiksuotas vykdant R. Š. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę (t. 1, b. l. 38-56). Taigi, šių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad D. S. turėjo tikslą įsigyti R. Š. turėtas 2 dozes (2 maišelius) mišinio su amfetaminu.

14. Darydama išvadą, kad D. S. ketino įgyti būtent 2 dozes amfetamino, sumaišyto su kitomis medžiagomis, o ne 2 g gryno amfetamino, teisėjų kolegija vertina tai, jog, kaip minėta, asmens kratos metu pas R. Š. rasti 7 paketai, kuriuose bendra amfetamino masė sudarė 0,486 g (t. 3, b. l. 170-173). Pats R. Š. nurodė, jog įgytą amfetaminą jis maišydavo su kreatinu iš kapsulių ir šį mišinį susverdavo gramais bei supildavo į paketėlius. Jis parodė, jog būtent du tokius paketėlius jis ketino parduoti D. S.. Iš to, kas aptarta, matyti, kad viename pakete, kurį R. Š. ketino parduoti D. S., buvo maždaug 0,069 g grynojo amfetamino, tad 2 pakuotėse (dozėse) buvo maždaug 0,138 g grynojo amfetamino. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodyta, kad nedidelis kiekis amfetamino yra tada, kai šios psichotropinės medžiagos grynasis kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,2 g. Taigi, iš to akivaizdu, kad D. S. pasikėsino įgyti 1 ar 2 dozes mišinio, kuriame bet kuriuo atveju buvo nedidelis amfetamino kiekis.

15. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pasikėsinimas nebuvo prasidėjęs, nes R. Š. net nebuvo parodęs išteisintajam šių paketų, tačiau toks argumentas laikytinas nelogišku, kadangi akivaizdu, jog disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis visuomet yra siekiama kuo didesnės konspiracijos ir veikiama pasitikėjimo principu, todėl būtų nelogiška manyti, kad asmuo, kuris šias medžiagas platina, viešoje vietoje – netoli miesto centro esančioje teritorijoje prie parduotuvės atvirai rodytų asmeniui, jog turi psichotropinę medžiagą, ar duotų kaip nors ją patikrinti, pasverti, ar panašiai.

16. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas teisingai nurodė, kad pas D. S. asmens kratos metu buvo rasta tik 10 Eur, kurių būtų pakakę vienai dozei įsigyti, kadangi Panevėžio mieste standartinė vienos dozės kaina yra 10 Eur, R. Š. taip pat patvirtino, jog būtent už tokią kainą vieną maišelį ketino parduoti D. S., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamąją atsakomybę pagal BK 259 straipsnį užtraukia tiek atlygintinis, tiek neatlygintinis narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas. Tai reiškia, jog D. S. ir R. Š. aiškiai susitarus dėl 2 dozių psichotropinės medžiagos įgijimo, D. S. baudžiamosios atsakomybės nešalina tai, kad pinigų jis turėjo tik vienai dozei, kadangi tokio pobūdžio neteisėtuose sandoriuose yra gana dažna praktika parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas su atsiskaitymo termino atidėjimu, o šiuo atveju tai, ar D. S. iš R. Š. būtų įgijęs vieną maišelį šio turėtos medžiagos, t. y. tiek, kokiam kiekiui turtėjo pinigų, ar daugiau, ir už tai būtų atsiskaitęs vėliau, veikos kvalifikavimui ir nusikalstamos veikos stadijos nustatymui jokios reikšmės neturi. Iš to akivaizdu, kad jei R. Š. būtų perdavęs D. S. psichotropinę medžiagą, šiuo atveju nesvarbu, 1 ar 2 iš savo turėtų pakelių, D. S. nusikalstama veika, turinti visus BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, būtų buvusi baigta.

17. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog du asmenys – R. Š. ir D. S. – susitarė, kad R. Š. realizuos nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, o D. S. – ją įgys, neturėdamas tikslo toliau jos platinti, tačiau jų vykdomą nusikalstamą veiką pabaigti sutrukdė pasirodę policijos pareigūnai, kas reiškia, kad D. S. veikos – psichotropinės medžiagos įgijimo nebaigė dėl nuo valios nepriklausančių aplinkybių.

18. Tokiu būdu, byloje esančių įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad D. S. 2019 m. balandžio 3 d., apie 15.06 val., šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini), iš anksto sutaręs telefonu, už 10 Eur iš R. Š. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino nupirkti t. y. įgyti nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuris, vadovaujantis Įsakymu (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“), yra psichotropinė medžiaga, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi susitikimo su R. Š. vietoje D. S. ir R. Š., su savimi turėjęs psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios bendras kiekis buvo 0,486 g, buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Ši D. S. veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje sudėtį ir D. S. už tai baustinas.

19. Esant šioms aplinkybėms, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

20. Skiriant D. S. bausmę, atsižvelgtina į tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – ši aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. S. praeityje teistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirtą baudą yra sumokėjęs (Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, vykdomasis dokumentas teismui grąžintas 2019 m. gegužės 10 d.), nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 14), yra įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, dirba, yra neįgalus. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją. Esant šioms aplinkybėms, D. S. skirtina BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytam minimaliam baudos, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, dydžiui.

Dėl nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo

22. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, nenurodė, kurią BK 48 straipsnio redakciją taiko. Taip pat nuteistasis prašo panaikinti paskirtus įpareigojimus nustatytu laiku būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

23. Vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad, sutinkamai su BK 3 straipsnio 3 dalimi, baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Šios nuostatos yra aktualios nagrinėjamai situacijai, kadangi įstatymų leidėjas 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, galiojančiu nuo 2020 m. liepos 1 d., pakeitė nuo 2018 m. spalio 1 d. galiojusią BK 48 straipsnio redakciją. Lyginant abi šias straipsnio redakcijas, matyti, kad naujoje BK 48 straipsnio redakcijoje numatyta, jog skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis). Kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirti BK 48 straipsnio 4 dalyje numatytus įpareigojimus, taip pat teismas kartu su intensyvia priežiūra, įpareigojimais arba vietoj jų gali asmeniui nustatyti įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 5 dalyje. Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 6 dalis).

24. Tuo tarpu ankstesnėje BK 48 straipsnio redakcijoje intensyvi priežiūra apskritai nebuvo numatyta. Pagal šios redakcijos BK 48 straipsnio 3 dalį, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Pagal BK 48 straipsnio 5 dalį teismas gali uždrausti: 1) lankytis tam tikrose vietose; 2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 3) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus, o pagal 6 dalį – įpareigoti: 1) tam tikru laiku būti namuose; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu; 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo biržoje, ministerijos, mokytis; 4) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka; 5) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Šis draudimų ir įpareigojimų sąrašas yra baigtinis. BK 48 straipsnio 7 dalyje buvo numatyta, kad teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

25. Iš to akivaizdu, jog iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusi BK 48 straipsnio redakcija buvo švelnesnė, lyginant su šiuo metu galiojančia, kadangi joje nebuvo numatyta intensyvi priežiūra – visą parą vykstanti asmens kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, taip pat nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojančioje BK 48 straipsnio redakcijoje numatytas platesnis draudimų, kuriuos teismas gali skirti, sąrašas – nurodyta, kad teismas gali uždrausti, be kita ko, vartoti psichiką veikiančias medžiagas, nors ankstesnėje redakcijoje toks draudimas BK 48 straipsnio 5 dalyje nebuvo numatytas, be to, kas ypatingai svarbu nagrinėjamu atveju, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. teismas asmeniui gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus ne tik baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, kas įsakmiai buvo įvirtinta ankstesnėje straipsnio redakcijoje, bet ir savo iniciatyva, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui. Taigi, nagrinėjamu atveju, skiriant R. Š. bausmę, taikytinas ankstesnės redakcijos BK 48 straipsnis, galiojęs nusikalstamų veikų padarymo metu, o ne nuosprendžio priėmimo metu.

26. Iš to, kad teismas skundžiamame nuosprendyje net nesvarstė R. Š. intensyvios priežiūros skyrimo klausimo darytina išvada, kad teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai taikė veikų padarymo metu, t. y. iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusią BK 48 straipsnio redakciją.

27. R. Š. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jam nepagrįstai paskirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kadangi nebuvo jo ar kito baudžiamojo proceso dalyvio prašymo skirti šį įpareigojimą. Toks apelianto teiginys prieštarauja bylos medžiagai – iš teisiamojo posėdžio protokolo (t. 6, b. l. 18) matyti, kad prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė R. Š. skirti įpareigojimą gydytis nuo narkomanijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigoti neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Todėl, esant proceso dalyvio – prokuroro prašymui skirti R. Š. įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, teismas, skirdamas R. Š. tokį įpareigojimą, nustatęs, kad tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad nėra faktinio pagrindo šio įpareigojimo skyrimui, nes jis galėtinai ilgą laiką nevartoja jokių psichiką veikiančių medžiagų, nesudaro pagrindo minėtą įpareigojimą naikinti, kadangi savo pasirinkimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų nuteistasis gali bet kada pakeisti, nesulaukdamas už tai jokių įstatymo numatytų neigiamų jam pasekmių, tuo tarpu paskyrus tokį įpareigojimą teismo nuosprendžiu, jis bus kontroliuojamas ir tai bus didesnė paskata keisti savo gyvenimo būdą bei prevenciškai užkirs kelią naujų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, vykdymui.

28. Nuteistasis nesutinka su paskirtu įpareigojimu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir mokslu, kadangi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos dienos metu, be to, tokiu ribojimu atimama R. Š. galimybė atostogauti ar svečiuotis su nakvyne pas tėvą, trikdomas šeimos poilsis.

29. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes ir nuteistojo asmenybės požymius, pagrįstai paskyrė R. Š. minėtą įpareigojimą. Vien tai, kad nusikalstamas veikas R. Š. padarė dienos metu, savaime nepaneigia būtinybės nustatyti įpareigojimą būti namuose nakties metu, kadangi jo padarytos veikos yra susijusios su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, todėl, siekiant apriboti galimybę ateityje disponuoti šiomis medžiagomis, tame tarpe ir nakties metu, kuomet yra žymiai didesnis tokių veikų latentiškumas, yra visiškai pagrįsta skirti tokį įpareigojimą. Byloje nenustatyta, kad minėtu įpareigojimu nuteistojo interesai pažeidžiami labiau, nei to reikalauja įstatymas, todėl sprendimas tenkinti apelianto norą išvengti bet kokių didesnių suvaržymų, atsiradusių dėl nusikalstamos veikos padarymo paskirtos bausmės, prieštarautų pačiai bausmės paskirčiai, juolab atsižvelgiant į tai, kad R. Š. ir taip paskirta žymiai švelnesnė nei BK 260 straipsnio 1 dalyje vienintelė numatyta laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose nagrinėjamu atveju yra R. Š. teisinga poveikio priemonė, kuri nelaikytina pertekline ar neproporcinga, o R. Š. aiškinimai, kad dėl to bus pažeisti jo šeimos interesai, nėra reikšminga ir svari priežastis šio įpareigojimo netaikyti.

30. Dėl pirmiau paminėtų aplinkybių, prašymas panaikinti įpareigojimus nustatytu laiku būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų laikytinas nepagrįstu, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad įpareigojimas D. Š. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, paskirtas nepagrįstai ir neteisėtai.

31. Kaip jau minėta, iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusioje BK 48 straipsnio redakcijoje buvo numatyta tai, kad teismas BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nenurodytus draudimus ar įpareigojimus gali skirti tik tuomet, kai gautas asmens ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymas dėl tokių įpareigojimų ar draudimų skyrimo, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Tai reiškia, kad pagal veikų padarymo metu galiojusios BK 48 straipsnio redakcijos nuostatas, teismas neturi teisės pats, savo iniciatyva skirti jokių kitų įpareigojimų ar draudimų, išskyrus nurodytus BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo R. Š. skirtas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios nėra numatytas BK 48 straipsnio 6 dalyje. Toks įpareigojimas nėra tapatus ir BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintam įpareigojimui be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, kuris privalomas kiekvienam asmeniui, nuteistam laisvės apribojimo bausme, taikant iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusią BK 48 straipsnio redakciją. Nagrinėjamoje byloje joks proceso dalyvis neprašė skirti R. Š. šio įpareigojimo, todėl pirmosios instancijos teismas, minėtą pareigojimą skirdamas savo iniciatyva, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o būtent BK 48 straipsnio 7 dalį. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas), naikinant R. Š. skirtą įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

32. BPK 350 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. N. laisvės apribojimo bausmę, taip pat įpareigojo ją neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, nors joks baudžiamojo proceso dalyvis ir R. N. šio įpareigojimo neprašė skirti, todėl pirmosios instancijos teismas ir R. N. tokį įpareigojimą paskyrė nepagrįstai. Dėl to skundžiamas nuosprendis ir šioje dalyje keistinas, panaikinant minėtą R. N. skirtą įpareigojimą.

33. Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, nepaisant to, jog minėtas skundžiamu nuosprendžiu R. Š. ir R. N. paskirtas įpareigojimas naikinamas, tačiau nuteistieji, sutinkamai su nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia BK 48 straipsnio 3 dalimi, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus, kadangi šios pareigos numatytos tiesiogiai įstatyme.

34. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. balandžio 15 d. pažymą Nr. (12.36Mr) PT-2769, patvirtinančią išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo D. S. nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš šios pažymos matyti, kad advokatas A. Cemnolonskas teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą D. S. ir teisinės pagalbos išlaidų suma yra 117 Eur. Įvertinus aplinkybę, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), D. S. pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš D. S. priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš esmės yra pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje advokatas A. Cemnolonskas D. S. gynė ir ikiteisminio tyrimo metu, ir pirmos instancijos teisme, kas reiškia, jog advokatui bylos medžiaga buvo žinoma, kad prokuroro skundas D. S. atžvilgiu yra tik iš 4 lapų, kad apeliacinės instancijos teisme byla išnagrinėta per vieną posėdį, kuris truko 33 minutes, iš D. S. priteistina dalis prašomų antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 60 eurų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria D. S. išteistas iš kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

D. S. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, ir nubausti jį 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendį dalyje dėl R. Š. ir R. N. paskirtos bausmės pakeisti:

Panaikinti R. Š. ir R. N. skirtus įpareigojimus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš D. S. 60 (šešiasdešimt) Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.